Febės vanduo visai kitoks, nei bet kur kitur Saulės sistemoje: aiškėja, kodėl taip nutiko
Ne vi­sas van­duo yra vie­no­das. Dau­gu­ma jo mo­le­ku­lių su­si­de­da iš įpras­tų dvie­jų van­de­ni­lio at­omų ir vie­no de­guo­nies, ta­čiau kai ku­rio­se van­de­ni­lį pa­kei­čia su­nkes­nis jo izo­to­pas deu­te­ris.

Jo branduolyje prie protono prikibęs ir neutronas. Deuterį turinčio vandens molekulė yra apie 5 procentais sunkesnė už įprastą – tai pakeičia jo elgesį formuojantis planetoms. Įprasto ir sunkesnio vandens gausos santykis, žymimas D/H, taip pat leidžia nustatyti vandens kilmę – pavyzdžiui, Žemės vanduo, atneštas kometų, turi tokį patį D/H, kaip ir kometų ledas.

Dabar pristatyta Saturno ir jo palydovų vandens ledo analizė, atlikta pasitelkus naują metodą, leidžiantį molekulių skirtumus įvertinti per atstumą.

Paaiškėjo, kad Saturno žieduose ir visuose palydovuose, išskyrus Febę, vandens ledo D/H yra vienodas ir toks pat, kaip ir Žemėje, taigi ir kilmė turėtų būti vienoda – Saulės sistemos kometos ir asteroidai. Tuo tarpu Febės vanduo turi daug daugiau deuterio – gerokai daugiau, nei bet koks kitas objektas Saulės sistemoje, kuriame šis santykis išmatuotas.

Skaičiavimai rodo, kad aukštesnis D/H turėtų būti Saulės sistemos pakraščiuose, taigi gali būti, kad Febė susiformavo ten ir tik vėliau atskrido arčiau žvaigždės, kur ją pagavo Saturno gravitacija. Šią hipotezę patvirtina ir kito cheminio elemento – anglies – izotopų gausos santykis, kuris Febėje vėlgi yra visiškai kitoks, nei kituose Saturno palydovuose, ir atitinka Saulės sistemos pakraščių kūnus.

Tyrimo rezultatai publikuojami Icarus.