Estijos planuose – itin greitas traukinys „Hyperloop“
Es­ti­ja svars­to ga­li­my­bes pla­nuo­ja­ma­me po­van­de­ni­nia­me Ta­li­no-Hel­sin­kio tu­ne­ly­je įreng­ti itin grei­to trau­ki­nio „Hy­per­loop“ li­ni­ją.

Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė Kadri Simson šią savaitę viešėjo Los Andžele, kur susitiko ir su tokio traukinio projektą vystančio JAV startuolio „Virgin Hyperloop One“ savininkais bei vadovais.

„Estijos ir Suomijos sostines galinčio sujungti povandeninio tunelio projektas domina ne vien tik Europą. Tai būtų ilgiausias povandeninis tunelis pasaulyje, todėl apie jį jau dabar žinoma. „Hyperloop“ projektas vystomas, ir jį vertėtų turėti omenyje kaip vieną iš galimų Talino-Helsinkio tuneliui“, – Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministerijos pranešime cituojama K. Simson.

Pasak jos, Estiją domina inovaciniai susisiekimo sprendimai, o „Hyperloop“ yra vienas jų ir neabejotinai vertas dėmesio.

Pernai spalį Estijos vyriausybė ir „Virgin Hyperloop One“ pasirašė ketinimų protokolą dėl galimo JAV startuolio technologijos panaudojimo įgyvendinant tunelio tarp Talino ir Helsinkio projektą.

Futuristinę „Hyperloop“ idėją JAV verslininkas ir išradėjas, „Tesla“ elektromobilių gamintojo vadovas Elonas Muskas pristatė 2013 metais. Jai įgyvendinti Shervinas Pishevaras ir Broganas Bambroganas po kelių mėnesių įkūrė bendrovę „Virgin Hyperloop One“.

Šios naujos kartos transporto rūšies kūrėjų tvirtinimu, „Hyperloop“ yra pigesnė, greitesnė ir mažiau aplinką teršianti technologija nei įprastas geležinkelis.

„Hyperloop“ traukinys tuneliu, iš kurio yra beveik visiškai išsiurbtas oras, gali išvystyti iki 300 metrų per sekundę (1080 kilometrų per valandą) greitį.

Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministerija šių metų pradžioje pristatė Suomijos ir Estijos ekspertų parengtą projekto „FinEst Link“, pagal kurį Suomijos įlankos dugne būtų iškastas tunelis tarp Talino ir Helsinkio, galimybių studiją. Ji skelbia, jog projektą už apytikriai 16 mlrd. eurų būtų galima įgyvendinti per 15 metų, jei realūs darbai prasidėtų 2025 metais.

Studijoje taip pat teigiama, jog povandeninis tunelis atsipirktų per kelis dešimtmečius, jei 40 proc. išlaidų jam nutiesti padengtų Europos Sąjunga, o likusią dalį sudarytų viešojo ir privataus sektorių investicijos.