Energetinio saugumo idėjų lietuvių mokslininkai parsiveš iš Švedijos
„Lie­tu­va yra la­bai pri­klau­so­ma nuo im­por­tuo­ja­mos ener­gi­jos. Vie­nas pa­grin­di­nių bū­dų, kaip ga­li­ma pa­di­din­ti Lie­tu­vos ener­ge­ti­nį sau­gu­mą bei tarp­tau­ti­nį kon­ku­ren­cin­gu­mą, yra ener­ge­ti­nis efek­ty­vu­mas“, – įsi­ti­ki­nęs eko­no­mis­tas dr. And­rius Ka­žu­kaus­kas.

Umeo universiteto šiaurės Švedijoje tyrėjai dr. A. Kažukauskas ir dr. Jūratė Jaraitė-Kažukauskė šiemet grįžta į Lietuvą ir pagal Protų pritraukimo ir reintegracijos programą Vilniaus universitete (VU) įgyvendins ketverių metų projektą „Kaip nekaininių priemonių taikymas gali padėti padidinti energetinį efektyvumą reikiamu metu“. Energetika, tvari aplinka ir visuomenės edukacija – pagrindiniai ekonomistų porą dominantys socialiniai iššūkiai, svarbūs ir Lietuvai, ir globaliu mastu.

Mūsų projektai daugiausia susiję su energetikos, elgsenos ir aplinkosaugos ekonomika, – visos šios sritys daugiau ar mažiau susijusios su klimato kaita.

Mokslininkai „Lietuvos žinioms“ sakė, kad prieš 14 metų išvyko į užsienį, tačiau visada žinojo, kad grįš. Buvo tik klausimas – kada. Ir taip susiklostė, kad šie metai yra palankiausi grįžti. Per Lietuvos ekonomikos konferenciją Vilniuje dar 2017 metais užmezgė kontaktus su VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslo prodekanu dr. Linu Tarasoniu. Jis ir pasiūlė teikti projekto paraišką Protų pritraukimo ir reintegracijos programos konkursui.

Prie ekonomikos protų sugrąžinimo nemažai prisideda VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete vykstantys pokyčiai. Siekiama būti vienoje gretoje su geriausiais šios srities Europos universitetais. Dr. L. Tarasonis pats prieš kelerius metus grįžo iš Prancūzijos. Sugrįžusiųjų iš svetur ekonomistų daugėja.

Dr. Andrius Kažukauskas Umeo universiteto miestelyje šių metų vasarį. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Negalėjo atsispirti

Dr. A. Kažukauskas ir dr. J. Jaraitė-Kažukauskė yra daugybės mokslinių straipsnių bendraaautoriai. Andrius kilęs iš Kėdainių, Jūratė – iš Panevėžio. Abu 2005 metais baigė ekonomikos bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir kartu išvyko į Škotiją toliau studijuoti viename prestižiškiausių pasaulyje Edinburgo universitete.

Kaip pasakojo Jūratė, Edinburgo universitete neseniai buvo įsteigta jungtinė ekonomikos magistrantūros programa, apimanti daugelį Škotijos universitetų. Iš jų atvykdavo nemažai dėstytojų, savo srities profesionalų. Pavyzdžiui, aplinkosaugos ekonomiką dėstė žymių vadovėlių autoriai. Lietuviai studentai jau buvo lankęsi Edinburge, pažinojo miestą ir turėjo jame pažįstamų.

Baigę ekonomikos magistrantūros studijas Andrius ir Jūratė trumpam grįžo į Lietuvą. Andrius dirbo buvusiame „Hansa“ banke, Jūratė – Lietuvos centriniame banke. Beveik po metų pora vėl išvyko į užsienį. Šįkart – į Airiją.

„Taip patiko studijuoti Edinburge, ypač aplinkosaugos ekonomiką, kad atsiradus galimybei keltis į Airiją, ten pradėti ekonomikos doktorantūros studijas, negalėjome atsispirti“, – sakė Andrius.

Su vaikais Joriu ir Migle per "Žalgirio" krepšinio varžybas Kaune 2018 metų balandį. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Geriausias pasirinkimas

Jūratė pirmoji pradėjo dairytis doktorantūros studijų dar dirbdama Lietuvos centriniame banke. Paskatino vieno kolegos, pasukusio doktorantūros link, pavyzdys. Įstojo į Dublino universiteto koledžą. Gavo stipendiją įsitraukti į projektą, analizuojantį Europos Sąjungos (ES) klimato kaitos mažinimo politiką, konkrečiau, klimato kaitą mažinančių apyvartinių taršos leidimų įtaką įmonių elgsenai.

„Būtent šis projektas labiausiai ir sudomino. Kai kurie tyrimų klausimai buvo labai tiksliai apibrėžti, todėl žinojau, ko tikėtis, ir buvo lengva apsispręsti, – prisiminė Jūratė. – Įmonės, dalyvaujančios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, yra didžiausios teršėjos, išmeta daugiausia klimato atšilimą skatinančių dujų. Jos turi padengti savo taršą tais apyvartiniais leidimais. Nagrinėjau, kokią įtaką ši sistema darė įmonių elgsenai, jų taršos intensyvumui, taip pat ekonominiams rodikliams: pelningumui, investicijoms, konkurencingumui.“

Vienas tyrėjos darbas buvo skirtas Lietuvos įmonėms. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, atlikta analizė parodė, kad bent jau nagrinėtu kelerių metų laikotarpiu apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema nepaskatino įmonių mažinti taršą. Taip pat nerasta duomenų, kad ji sumažino įmonių konkurencingumą.

Kartu į Airiją iškeliavęs Andrius šiek tiek vėliau pradėjo studijuoti Dublino universitete, dar vadinamame Švenčiausiosios Trejybės koledžu. Tačiau negalėjo pasirinkti doktorantūros aplinkosaugos ekonomikos srityje, todėl teko grįžti, pasak tyrėjo, prie šaknų, t. y. žemės ūkio. Tėvai – ūkininkai, ir žemės ūkio ekonomika tuo metu atrodė antras geriausias pasirinkimas po aplinkosaugos ekonomikos.

Prieš 14 metų išvykę į užsienį ir nutarę grįžti mokslininkai Kažukauskai didelių nuogąstavimų dėl ateities neturi: juk grįžta į Lietuvą, kur anksčiau gyveno, ir žino, ko tikėtis.

Per doktorantūros projektą Andriui reikėjo įvertinti ES bendrosios žemės ūkio politikos pasekmes ūkininkams. Kaip 2005 metų reforma atsiliepė žemės ūkio produktyvumui. Kaip ūkininkai pakeitė savo elgseną dėl tiesioginių ir netiesioginių žemės ūkio išmokų. Ar apsisprendė likti ar pasitraukti iš žemės ūkio. Tyrimo duomenimis, vykdoma politika tik minimaliai prisidėjo prie ūkininkų sprendimų pasilikti ar nepasilikti žemės ūkyje, toliau investuoti ar neinvestuoti į jį. Ūkininkų elgsena mažai pakito. Reforma buvo gana didelė, bet poslinkių didelių neįvyko.

Per diplomų įteikimą Dublino universiteto koledže 2011 metais. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Vienas didžiausių iššūkių

Jūratė 2010 metų lapkritį apgynė daktaro laipsnį ir išvyko į Švediją. Pasak mokslininkės, ji visada norėjo dirbti toje šalyje. Dar per doktorantūros studijas lankė kelis kursus Geteborgo universitete ir buvo sužavėta akademinės aplinkos, aukštos kultūros, kiekvienam mokslininkui – tiek jaunam, tiek vyresniam – skiriamo dėmesio. Po studijų norėjo grįžti į tą aplinką ir rado darbo pasiūlymą Umeo universitete šiaurės Švedijoje.

Po metų į Švediją atkeliavo ir Andrius. Abu tyrėjai podaktarinę stažuotę atliko Umeo universiteto Aplinkosaugos ir išteklių ekonomikos centre (CERE). Andrius vėl grįžo į aplinkosaugos ekonomiką. Umeo universitete lietuviai dirba iki šiol.

„Mūsų projektai daugiausia susiję su energetikos, elgsenos ir, be abejo, aplinkosaugos ekonomika, – pasakojo Andrius. – Visos šios sritys daugiau ar mažiau, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su klimato kaita. Manome, kad ji – vienas didžiausių iššūkių pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, bent jau ateityje. Mus labiausiai domina aplinkosaugos politika, ar ji yra veiksminga, kaip galima ją pagerinti, kad prisidėtų prie žmonių gerovės Švedijoje, Lietuvoje ar globaliu mastu.“

Žygyje po Švedijos Sareko nacionalinį parką 2012 metų liepą. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Tikroji elektros kaina

Lietuvoje numatytas įgyvendinti projektas taip pat skirtas energetikai, tvariai aplinkai ir edukacijai. Pasak dr. A. Kažukausko, daug mokslininkų ir ypač inžinierių tikina, kad yra didžiulis potencialas didinti energetinį efektyvumą, bet kažkodėl nesiseka to įgyvendinti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Tyrėjo manymu, įžvalgos iš elgsenos ekonomikos galėtų padėti paaiškinti, kodėl energijos vartotojai kartais neoptimaliai ją vartoja, ir pasiūlyti sprendimų, kaip būtų galima juos paskatinti labiau taupyti elektros energiją ir kartu tausoti aplinką.

Pagrindinis projekto tikslas – praktiškai įgyvendinti elgsenos ekonomikos įžvalgas taikant eksperimentinės ekonomikos mokslinius metodus. Bus tiriamas namų ūkių energijos vartojimo neefektyvumas, skiriant daugiausia dėmesio, kaip pateikti namų ūkiams vertingą informaciją apie jų energijos vartojimą. Tarkim, per mobiliąją programėlę – apie tuo metu labai brangią elektros energiją.

„Tikroji elektros kaina labai svyruoja. Per patį piką ji gali būti labai didelė, bet vartotojams nurodoma tik fiksuota, neatitinkanti tikrosios elektros kainos tuo metu, – pabrėžė ekonomistas. – Norime išsiaiškinti, kaip vartotojai elgtųsi, jei žinotų visą informaciją, kad tam tikru metu tam tikrą valandą elektra kainuoja labai brangiai ir tuo pat metu gali būti labai teršianti, nes įjungiami dujų generatoriai, išmetantys daug anglies dioksido.“

Kartu daug dėmesio bus skirta elektros vartotojų finansiniam energetiniam raštingumui. Kaip jie sugeba įvertinti investicijų atsiperkamumą, pavyzdžiui, įsigydami naują šaldytuvą ar skalbyklę, kiek dėmesio skiria informacijai apie energijos efektyvumą, kas lemia priimamus sprendimus.

Planuojama bendradarbiauti su UAB „Lietuvos energija“, sukurti mobiliąją programėlę ir sudaryti prieigą prie jos elektros vartotojams, kad galėtų gauti išsamią informaciją apie elektros energijos vartojimą įvairiu laiku ir palyginti su panašių namų ūkių elektros energijos vartojimu kaimynystėje. Taip pat galėtų daugiau sužinoti apie elektros kainas, pikines kainas bei kitą naudingą informaciją.

Per konferenciją Tulūzos universitete 2013 metų birželį. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Baiminasi tik kamščių

Mokslininkų šeimoje auga du vaikai. Dukrelei Miglei dveji metukai, sūnui Joriui – penkeri. Kad Joris galėtų lankyti lietuvišką mokyklą, pradėdamas nuo priešmokyklinio ugdymo grupės, ir jam netektų vėliau patirti didelio lūžio pereinant į kitą mokymosi sistemą ir kitą kalbą, buvo viena labai svarbių priežasčių, kodėl tyrėjai būtent šiuo metu grįžta į Lietuvą. Kita – mokslininkų tėvai, giminės, draugai ir visa aplinka Lietuvoje. Nori, kad toje aplinkoje augtų jų vaikai.

„Nors Švedijoje labai patogu ir lengva gyventi, labai gerai išplėtotos paslaugos, nemokama sveikatos apsauga ir mokslas, labai džiaugiamės atsiradusia galimybe grįžti“, – sakė ekonomistų pora.

Jūratė patikino, kad didelių nuogąstavimų dėl ateities neturi. Grįžta vis dėlto į Lietuvą, kur anksčiau gyveno, ir žino, ko tikėtis.

„Viena didžiausių baimių, bent man, – automobilių kamščiai, – juokėsi Andrius. – Šiuo metu gyvename mažame miestelyje, kur viskas pasiekiama dviračiu, ir automobiliu nevažiuojame. Vilniuje turbūt bus kitaip. Nors tikimės įsikurti kur nors netoli Saulėtekio, šiuo metu ieškome būsto.“

Saulėtekyje būsima mokslininkų darbovietė – VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas. Projektą tyrėjai pradeda įgyvendinti nuo šių metų liepos mėnesio.