Einšteinas buvo teisus dėl to, kaip kosmose iškreipiama erdvė
Bend­ro­ji re­lia­ty­vu­mo teo­ri­ja, pub­li­kuo­ta prieš dau­giau nei šim­tą me­tų, pui­kiai pa­aiš­ki­na dau­gy­bę ste­bė­ji­mų ir pui­kiai at­lai­kė dau­gy­bę tes­tų. Dau­gu­ma tes­tų bu­vo da­ro­mi la­bo­ra­to­ri­jo­se ir Sau­lės sis­te­mo­je, ta­čiau kar­tais įma­no­ma jos prog­no­zes pa­ti­krin­ti ir di­des­niais at­stu­mais.

Praeitą savaitę paskelbti vieno tokio bandymo rezultatai. Šiuo bandymu patikrinta prognozė apie erdvės iškreipimą aplink masyvų kūną. Bet koks masyvus objektas, ar tai būtų atomas, ar galaktikų spiečius, iškreipia aplinkinę erdvę. Iki šiol iškreipimas išmatuotas Žemės ir Saulės atveju bei nustatyta, kad prognozė tiksliai atitinka stebėjimų duomenis.

Naujame tyrime išmatuota, kiek erdvę iškreipia galaktika, esanti maždaug 200 megaparsekų atstumu nuo mūsų. Tą buvo galima padaryti, nes tiesiai už šios galaktikos yra kita, tolimesnė, kurios atvaizdą matome iškreiptą – šio iškreipto vaizdo savybės priklauso nuo erdvės iškreipimo. Iškreipimas yra proporcingas galaktikos masei, o šią apskaičiuoti galima išmatavus žvaigždžių judėjimo greičius. Šitaip apskaičiuota galaktikos masė tiksliai atitinka tą, kuri nustatyta iš erdvės iškreipimo. Taigi reliatyvumo teorijos prognozė galioja ir galaktikų masteliais.

Žinodami, kad gravitacija galaktikų mastu veikia taip pat, kaip ir Saulės sistemos mastu, galime pagrįstai teigti, jog galaktikose yra daug nematomos masės – tamsiosios materijos. Alternatyviems paaiškinimams, kuriuose tamsiosios materijos nelieka, reikalingi gravitacijos pakeitimai dideliais masteliais, kurie pakeistų ir erdvės iškreipimo detales.

Tyrimo rezultatai publikuojami Science.