Dirbtinis intelektas – modernaus Šaltojo karo ginklas
„Kaip žmo­gus, ku­ris ty­ri­nė­ja dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­nau­do­ji­mą skir­tin­go­se sri­ty­se, to­kio­se kaip dro­nai, sa­vaei­giai au­to­mo­bi­liai ar ki­ber­ne­ti­nis sau­gu­mas, aš bai­mi­nuo­si, kad pa­sau­lis ga­li­mai pa­ten­ka (ar­ba jau pa­te­ko) į dar vie­ną Šal­tą­jį ka­rą, ku­rio pa­grin­di­nis ku­ras yra dirb­ti­nis in­te­lek­tas. Ir aš ne vie­nin­te­lis, ku­ris taip gal­vo­ja“, – the­con­ver­sa­tion.com pus­la­py­je ra­šo Je­re­my Strau­bas iš Šiau­rės Da­ko­tos uni­ver­si­te­to (JAV). Pa­tei­kia­me vi­są eks­per­to straips­nį. 

Lengva supainioti dabartinę geopolitinę situaciją su ta, kuri buvo 1980 metais. JAV ir Rusija kaltina viena kitą kišimusi į jų vidaus reikalus. Rusija aneksavo Krymą nepaisydama JAV prieštaravimų ir sukėlė nerimą, jog gali įvykti karinis konfliktas.

Kaip ir per Šaltąjį karą po Antrojo pasaulinio karo, tautos vysto ir kuria ginklus, paremtus pažengusiomis technologijomis. Per Šaltąjį karą buvo naudojamos branduolinės raketos. Dabar jas pakeitė programinė įranga, kuri naudojama puolant kompiuterines sistemas ar taikinius realiame pasaulyje.

Vladimiras Putinas minėjo, kad dirbtinis intelektas yra puiki priemonė subalansuoti galios pusiausvyros netolygumus, kuriuos sukūrė JAV.

Rusijos retorika apie dirbtinio intelekto svarbą auga. Tam yra gera priežastis – dirbtinio intelekto programinė įranga sparčiai vystosi ir galės daryti sprendimus, paremtus didesniu informacijos kiekiu, kuris bus greičiau apdorojamas.

Modernus Šaltasis karas

Kaip ir per Šaltąjį karą 1940 m. ir 1950 m., kiekviena pusė baiminasi, kad oponentas įgis technologinį pranašumą. Strateginių raketų akademijoje prie Maskvos neseniai vyko susitikimas, kuriame Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas minėjo, kad dirbtinis intelektas yra puiki priemonė subalansuoti galios pusiausvyros netolygumus, kuriuos sukūrė JAV, kiekvienais metais išleisdama gynybai 10 kartų daugiau lėšų. Rusijos valdžios remiama žiniasklaidos priemonė „Russia Today“ (RT) pranešė, kad dirbtinis intelektas yra „pagrindinis akcentas, siekiant aplenkti JAV gynybos srityje“.

Tai labai primena Šaltojo karo retoriką, kuomet JAV ir Sovietų Sąjunga sukūrė tiek branduolinių ginklų, kad būtų galėję sunaikinti Žemės planetą daugybę kartų. Šios ginklavimosi varžybos nulėmė abipusės destrukcijos pavojų – nei viena pusė negalėjo rizikuoti įsitraukdama į atvirą karą, nes tai būtų taip pat stipriai atsiliepę abiem pusėm. Vietoje to, abi pusės kaupė ginklus ir kariavo netiesiogiai, o remdamos mažesnio masto ginkluotus konfliktus ir politinius prieštaravimus.

Dabar, praėjus beveik 30 metų nuo Šaltojo karo pabaigos, JAV ir Rusija nutraukė dešimčių tūkstančių branduolinių ginklų eksploataciją. Tačiau įtampa auga. Bet kuriame modernių laikų Šaltajame kare turėtų būti naudojamos kibernetinės atakos, o branduolinius ginklus turinčios valstybės turėtų įsitraukti į sąjungininkų karus. Tiesą sakant, tai jau vyksta.

JAV ir Rusija išvarė viena kitos diplomatus iš savo teritorijos. Rusija aneksavo Krymą. Turkijos ir Sirijos pasienyje vykstantis karas netgi buvo pavadintas „įgaliotinių karu“.

Abi šalys (taip pat ir daugelis kitų) vis dar turi branduolinius ginklus, bet kad juos panaudos viena iš didžiųjų pasaulio galių, daugeliui neatrodo realu. Tačiau pastarieji pranešimai rodo padidėjusį visuomenės nerimą, jog šalys vis dėlto gali pasiryžti tam.

Kibernetinių konfliktų pasaulis

Kibernetiniai ginklai, ypač tie, kurie veikia dirbtinio intelekto pagalba, abiejų pusių vis dar laikomi atitinkančiais sąžiningo žaidimo taisykles.

Rusija ir jos remiami programišiai užsiima elektroniniu šnipinėjimu, leidžia kibernetines atakas, nukreiptas į elektros jėgaines, bankus, ligonines ir transporto sistemas. Ne išimtis ir JAV rinkimai. Rusų kibernetiniai užpuolikai nusitaikė į Ukrainą ir JAV sąjungininkes Didžiąją Britaniją bei Vokietiją.

JAV yra tikrai pajėgi atsakyti į šiuos rusų veiksmus ir tikriausiai taip padarė.

Putinas sakė, kad dirbtinį intelektą mato ne tik kaip Rusijos, bet ir kaip visos žmonijos ateitį. 2017 m. rugsėjį jis pranešė studentams, kad tauta, kuri taps lyderiaujančia šioje sferoje, bus pasaulio valdovė. Putinas jokiu būdu nesako, kad perduos branduolinius kodus kompiuteriui. Nors mokslinė fantastika yra rodžiusi atvejų, kai kompiuteriai paleidžia raketas, jis kalba apie daugybę kitų dirbtinio intelekto panaudojimo atvejų.

Dirbtinio intelekto naudojimas branduolinių ginklų kontrolei

Netikėtų atakų grėsmė, kurią kelia paprastuose ir povandeniniuose laivuose esantys branduoliniai ginklai, taip pat ginklai, dislokuoti šalia sienų su kitomis valstybėmis, gali paskatinti tautas patikėti gynybines taktikas ir kontratakas dirbtinio intelekto sistemoms, kurios geba greitai vykdyti sprendimus.

Puolimo atveju, dirbtinis intelektas gali veikti greičiau ir be potencialaus dvejojimo ar nesutikimo, kurį gali rodyti operuojantis žmogus.

Greitas, automatizuotas reagavimas gali užtikrinti potencialius priešus, jog valstybė yra pasiruošusi atmušti ataką, o tai yra puiki atgrasymo priemonė abipusės destrukcijos efektyvumo mažinimui.

Dirbtinio intelekto kontroliuojami nebranduoliniai ginklai

Dirbtinis intelektas gali būti panaudotas nebranduolinių ginklų kontrolei, įskaitant ir žmogaus nepilotuojamas mašinas, tokias kaip dronai ir kibernetiniai ginklai. Žmogaus nepilotuojamos mašinos privalo veikti net tada, kai sutrikusi elektroninė komunikacijos sistema – o tai reikalauja dirbtinio intelekto. Šis veikimo būdas apsaugo nuo taikinių grupės, kuri gali sustabdyti drono ataką, sunaikindama vietą, iš kurios dronas yra valdomas. Tačiau dronas gali veikti savarankiškai, nes jo kontrolė pasireiškia ir elektroniškai, ir fiziškai.

Kibernetiniai ginklai gali veikti panašiu principu – išnykus komunikacijos ryšiams. Reagavimas į tai turėtų būti toks greitas, kad jam taip pat prisireiktų dirbtinio intelekto sistemų.

Dirbtinio intelekto koordinuojamos atakos sprendimas padaromas greičiau, nei žmogus spėja suvokti tokio sprendimo priežastį.

Dirbtinio intelekto koordinuojamos atakos gali panaudoti kibernetinius ar tikrus ginklus beveik iš karto – sprendimas padaromas greičiau, nei žmogus spėja suvokti tokio sprendimo priežastį. Dirbtinio intelekto sistemos gali keisti taikinius ir taktikas greičiau, nei žmonės tai supranta ar, tuo labiau, spėja išanalizuoti. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto sistema gali paleisti drono ataką į gamyklą, stebėti dronus, kurie ją bando ginti, tada į juos paleisti kibernetinę ataką ir visam tam sugaišti vos akimirką.

Dirbtinio intelekto vystymo svarba

Šalis, kuri mato, kad jos priešai turi dirbtinio intelekto ginklų arba ruošiasi jų įsigyti, norės pasielgti taip pat. Tačiau platus dirbtinio intelekto kibernetinių atakų panaudojimas dar gali užtrukti.

Valstybės gali sutikti ir su Skaitmeninės Ženevos konvencijos pasiūlymu apriboti dirbtinio intelekto kovą. Bet tai nesustabdys dirbtinio intelekto atakų iš nepriklausomų nacionalistinių grupių, sukarintų grupuočių, kriminalinių organizacijų, teroristų ir t.t. – todėl šalys gali atsisakyti šios sutarties. Beveik vienbalsiai aišku, kad kas nors pavers dirbtinį intelektą ginklu – o tada taip pats pasielgs ir kiti, net jei darys tai norėdami apsiginti.

Turint sudėtingas dirbtinio intelekto sistemas daugelyje šalių, būtų užkirstas kelias realioms atakoms, panašiai kaip vyko Šaltojo karo metu su branduoliniais ginklais.

Rusijai ir kitoms valstybėms plečiant ir skatinant dirbtinį intelektą, šalys, kurios to nedaro arba apriboja tokią veiklą, tampa nekonkurencingomis tiek iš ekonominės, tiek iš karinės pusės. Pažengę dirbtinio intelekto atvejai gali sukurti pranašumą šalies verslui, ne tik kariuomenei. Visų svarbiausia, kad turint sudėtingas dirbtinio intelekto sistemas daugelyje šalių, būtų užkirstas kelias realioms atakoms, panašiai kaip vyko Šaltojo karo metu su branduoliniais ginklais.