Dirbtinis intelektas diagnozuos ligas
Oks­for­do li­go­ni­nės moks­li­nin­kai su­kū­rė dirb­ti­nį in­te­lek­tą, ku­ris ga­li ske­nuo­da­mas diag­no­zuo­ti šir­dies li­gas ir plau­čių vė­žį. Kaip ra­šo „BBC News“, šios sis­te­mos su­tau­pys mi­li­jar­dus lė­šų, nes leis tiks­liau diag­no­zuo­ti li­gas ir kur kas anks­čiau pra­dė­ti jas gy­dy­ti.

Širdies ligų technologija bus nemokamai prieinama Nacionalinės sveikatos tarnybos ligoninėse Jungtinėje Karalystėje jau šią vasarą. Vyriausybės sveikatos priežiūros patarėjas seras Johnas Bellas sakė „BBC News“, kad dirbtinis intelektas gali padėti Nacionalinei sveikatos tarnybai sutaupyti – perpus sumažinti išlaidas.

Šiuo metu kardiologai iš skenuojamos širdies plakimo gali pasakyti, ar yra kokia nors problema. Bet net geriausi gydytojai suklysta vienu iš penkių atvejų. Pacientai arba išsiunčiami namo ir juos ištinka širdies priepuolis, arba iškenčia nereikalingą operaciją.

Johno Radcliffe'o ligoninėje sukurta dirbtinio intelekto sistema diagnozuoja skenuodama širdį daug tiksliau. Ji gali surinkti išsamesnės informacijos, kurios gydytojai nemato. Sistema buvo išbandyta per klinikinius tyrimus šešiuose kardiologijos skyriuose. Rezultatai, kai juos patikrins ekspertai, bus šiemet paskelbti recenzuojamuose žurnaluose. Sistemą sukūrusio kardiologo prof. Paulo Leesono teigimu, tyrimai rodo, jog ji gerokai pralenkė širdies specialistus. Jei sistema pasiteisins, bus nemokamai prieinama Nacionalinės sveikatos tarnybos ligoninėse visoje šalyje.

„Kaip kardiologai pripažįstame, kad šiuo metu ne visada teisingai diagnozuojame, bet dabar yra galimybė tai daryti geriau“, – sakė prof. P. Leesonas.

Klinikinių tyrimų duomenimis, sistema daug ką gali atlikti geriau. Kasmet skenuojama 60 tūkst. širdžių ir 12 tūkst. diagnozių būna klaidingos. Apskaičiuota, kad tokios diagnozės Nacionalinei sveikatos tarnybai kainavo 600 mln. svarų sterlingų – tiek atsiėjo atliktos nereikalingos operacijos ir širdies priepuolį patyrusių asmenų gydymas. Kaip rodo tyrimai, dirbtinio intelekto sistema galėtų padėti Nacionalinei sveikatos tarnybai sutaupyti daugiau nei 300 mln. svarų per metus.

Sistema, pavadinta „Ultromics“, buvo išmokyta identifikuoti galimas problemas, įdiegus daugiau nei 1 tūkst. pacientų, kuriuos prof. P. Leesonas buvo tyręs per pastaruosius septynerius metus, skenavimo duomenis kartu su informacija, ar jie sirgo širdies ligomis.

Kita dirbtinio intelekto sistema ieško plaučių vėžio požymių – didelių ląstelių, vadinamų mazgeliais. Gydytojai negali pasakyti, ar šie mazgeliai yra nekenksmingi ar taps vėžiu, taigi pacientai skenuojami kelis kartus, kad būtų galima pamatyti, kaip mazgeliai vystosi.

Klinikiniai tyrimai parodė, kad ši dirbtinio intelekto sistema gali atmesti nekenksmingus atvejus – sutaupyti Nacionalinės sveikatos tarnybos pinigų ir padėti pacientams išvengti kelių mėnesių nerimo. Taip pat gali kur kas anksčiau diagnozuoti plaučių vėžį.

Sistemą taip pat komercializuoja startuolis „Optellium“. Įmonės mokslo ir technologijų direktorius dr. Timoras Kadiras sakė, kad sistemos bandymai Mančesteryje rodo, kad daugiau nei 4 tūkst.plaučių vėžiu sergančių ligonių per metus gali būti diagnozuoti kur kas anksčiau, taigi turi daug didesnę tikimybę išgyventi.