Daugiau įrodymų, kad Marse kadaise (galbūt) būta gyvybės
NA­SA ro­bo­tas Mar­se 3,5 mlrd. me­tų se­nu­mo uo­lie­no­se ra­do dau­giau gy­vy­bei rei­ka­lin­gų „sta­ty­bos blo­kų“. Kol kas tai su­dė­tin­giau­sios ten ap­tik­tos or­ga­ni­nės me­džia­gos.

Nepilotuojamas marsaeigis „Curiosity“ randa vis daugiau įrodymų apie sezonines metano Marse variacijas, kurios atskleidžia, kad šių dujų šaltinis tikriausiai yra pati planeta ar galbūt jos gruntinis vanduo.

Iš daugybės "Curiosity" darytų nuotraukų NASA sudėjo mozaiką, kurioje matomas Šarpo kalnas Marse.

Gręžiant Marso Gale'o kraterį paimti junginiai - kol kas pats įvairiausias rinkinys, aptiktas Raudonosios planetos paviršiuje nuo 2012-ųjų, kai čia nusileido marsaeigis. Tačiau, pasak mokslininkų, tai nėra tiesioginis gyvybės įrodymas. „Šis proveržis reikšmingas, nes reiškia, kad vienoje nepalankiausių terpių Marse išlikę organinių medžiagų, – tvirtino dviejų straipsnių mokslo žurnale „Science“ pagrindinė autorė Jennifer Eigenbrode, NASA Godardo kosminių skrydžių centro astrobiologė. - Galbūt rasime dar geriau išsilaikiusių dalykų, turinčių gyvybės pėdsakų.“

NASA marsaeigis ir anksčiau buvo aptikęs Marse organinių medžiagų. Apie mažesnio masto atradimą paskelbta 2014 metais.

„Tai pirmas iš tikrųjų patikimas radinys, – naujienų agentūrai AFP sakė straipsnių bendraautorius Sanjeevas Gupta, Žemės mokslų profesorius iš Londono imperijos koledžo. - Nauja studija gana išsamiai parodo sudėtingus ir įvairius nuosėdinių uolienų organinius junginius. Tai nereiškia gyvybės, bet organiniai junginiai yra gyvybės statybos blokai.“

Gera vieta gyvybei

Kaip aiškino J. Eigenbrode, minimi junginiai galėjo atkeliauti su kokiu nors meteoritu arba susidaryti iš geologinių darinių, panašių į anglį ir juoduosius skalūnus Žemėje, o gal buvo palikti kokios nors formos gyvybės. Tikslus jų šaltinis - vis dar paslaptis.

Pavyzdžiai paimti iš Sharpo kalno Gale'o krateryje papėdės. Pats krateris, kaip manoma, anksčiau buvo Marso ežeras. „Tai gera vieta gyvybei egzistuoti, jeigu ji kada nors buvo Marse“, – nurodė astrobiologė.

Argilito uolienos paimta iš 5 cm storio paviršinio sluoksnio. Pavyzdžiai buvo kaitinami marsaeigio miniatiūrinėje analizės laboratorijoje.

Žurnalo "Science" straipsnyje rašoma, kad prancūzų gamintas prietaisas parodė ten esant „kelias organines molekules ir nestabilius junginius, primenančius Žemėje randamas organinių medžiagų turtingas nuosėdines uolienas, įskaitant tiofeną, 2-metiltiofeną ir 3-metiltiofeną, metantiolį ir dimetilsulfidą“.

Metano tyrimai

Kitame „Science“ straipsnyje pateikiama naujų detalių apie metano Marse šaltinį. Šių paprasčiausių organinių molekulių kiekis Raudonojoje planetoje, priklausomai nuo sezono, labai kinta. Metano Marse šaltinis vis dar neaiškus, bet jo gali būti sukaupta įšalusiame sluoksnyje po planetos paviršiumi, klatratuose (kietafaziuose molekulių agregatuose) vandens pagrindu.

„Abu šie atradimai - astrobiologijos proveržis, – žurnalo komentare rašė Inge Loes ten Kate iš Vokietijos Tiubingeno universiteto. - Tai, jog Marse aptikta organinių molekulių ir metano, yra didelis laimėjimas kalbant apie potencialią praeities gyvybę toje planetoje.“

„Curiosity“ pademonstravo, kad sąlygos Gale'o krateryje prieš maždaug 3,5 mlrd. metų buvo tinkamos gyvybei egzistuoti ir panašios į ankstyvąsias sąlygas Žemėje, kurioje irgi beveik tuo metu atsirado gyvybė. „Klausimas, ar Marse galėjo atsirasti arba egzistuoti gyvybė, daug tinkamesnis dabar, kai žinome, jog tuo laiku jo paviršiuje buvo organinių molekulių“, – pažymėjo I. Loes ten Kate.