Dar vienas gigantiškas Elono Musko planas, kaip apversti pasaulį aukštyn kojomis
Jau ne pir­mus me­tus „Spa­ceX“ įkū­rė­jas Elo­nas Mus­kas šne­ka apie pla­nus teik­ti in­ter­ne­to ry­šį ne­tur­tin­goms ša­lims, su­kū­rus de­di­kuo­tą ry­šio pa­ly­do­vų tink­lą „Star­link“.

Praėjusią savaitę pirmi du bandomieji tokio tinklo palydovai pakelti į orbitą. Bandymas buvo sėkmingas – abu palydovai veikia ir skrenda taip, kaip ir turėtų. Palydovų orbitos yra gana neaukštos – kiek daugiau nei 1000 km virš Žemės paviršiaus (palyginimui daugelis ryšių palydovų yra geostacionarioje orbitoje, apie 30 tūkst. km virš paviršiaus).

Iš viso „Starlink“ turėtų sudaryti apie 12 tūkstančių palydovų – gerokai daugiau, nei šiuo metu iš viso skraido aplink Žemę. Muskas yra sakęs, kad tikisi, jog „Starlink“ veikti pradės apie 2020 metus, o visas tinklas bus užbaigtas ateinančio dešimtmečio viduryje.

Kartu šis „Space X“ raketos „Falcon 9“ skrydis buvo ir bandymas pagauti palydovus dengusią raketos nosį. Vieną kartą toks bandymas sėkmingai atliktas pernai kovą, o šį kartą bandymas nepavyko – nosis nusileido kelių šimtų metrų atstumu nuo taikinio. Ją pagauti turėjo laivas su labai dideliu tinklu, į kurį nosis nusileistų su parašiutu. Nosies pagavimas leidžia sutaupyti apie 10 proc. misijos kainos – šešis milijonus dolerių.