Dangaus stebėtojai laukia visiško mėnulio užtemimo
Dėl ne­įp­ras­tų ap­lin­ky­bių vi­su­mos dan­gaus ste­bė­to­jai Eu­ro­po­je, Af­ri­ko­je ir Šiau­rės bei Pie­tų Ame­ri­ko­se ren­gia­si nak­tį iš sek­ma­die­nio į pir­ma­die­nį ste­bė­ti vi­siš­ką mė­nu­lio už­te­mi­mą.

Idealiu atveju žiūrovai galės išvysti didžiulį, raudoną mėnulį.

Mėnulis atrodys didesnis, nei įprastai, nes šiuo metu yra arčiau Žemės, nutolęs per maždaug 358 tūkst. kilometrų. Toks reiškinys vadinasi supermėnuliu.

Mėnuliui, kokį bus galima matyti ateinančią naktį, galima priskirti ir kitokių pavadinimų – sausio pilnatys yra vadinamos „Vilko mėnuliu“, o dėl raudonos spalvos jis taip pat vadinamas „Kruvinuoju mėnuliu“.

Užtemimo piko metu, jeigu oras bus giedras, danguje taip pat bus galima aiškiai matyti Venerą ir Jupiterį.

Kada?

Europoje ir Afrikoje Mėnulio užtemimas prasidės prieš pat patekant Saulei. Tuo metu astronomijos mėgėjai Šiaurės ir Pietų Amerikoje jį galės stebėti vakare arba vidurnaktį.

Užtemimas vyks nuo 3.34 val. Grinvičo (5.34 val. Lietuvos) laiku iki 6.51 val. Grinvičo (8.13 val. Lietuvos) laiku.

Nuo 4.41. val. iki 05.43 val. Grinvičo (nuo 6.41 val. iki 7.43 val. Lietuvos) laiku mėnulis bus visiškai pasislėpęs Žemės šešėlyje.

Tačiau jis bus matomas tonuotais raudonais, oranžiniais ir rožiniais atspalviais.

6.51 val. Grinvičo (8.51 val. Lietuvos) mėnulio užtemimas visiškai pasibaigs.

Kur?

Mėnulio užtemimas bus gerai matomas Europoje ir Vakarų Afrikoje, Vis dėlto Rytų Europoje bus galima matyti tik reginio pradžią. Šiaurės ir Vakarų Afrikoje nebus galima matyti tik pačios užtemimo pabaigos.

Visą mėnulio užtemimą bus galima stebėti Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikose, taip pat Prancūzijoje, Belgijoje ir Ispanijoje.

Visa tai galioja tik tuo atveju, jeigu dangus bus giedras.

Tiesioginę užtemimo transliaciją tiesiogiai bus galima stebėti puslapyje https://www.timeanddate.com/live/

Kodėl raudonas?

Mėnulis užtemimo metu tampa raudonas, nes saulės šviesa jo visiškai nepasiekia. Taip nutinka dėl to, kad mėnulį nuo saulės uždengia Žemė.

„Tokia spalva atsiranda dėl Rayleigho sklaidos, kai mėlyna saulės šviesa išsisklaido Žemės atmosferos molėkulėse. Tai nutinka ir per saulėlydžius“, – aiškina Britanijos karališkoji astronomų draugija.

„Raudona saulės šviesa atmosferoje sklaidosi kur kas mažiau ir yra tarsi sulenkiama refrakcijos proceso dėka, o taip sulenkta ji nukeliauja iki pat mėnulio paviršiaus“, – teigia ji.

Paskutinis šio dešimtmečio užtemimas

Visiški arba daliniai mėnulio užtemimai įvyksta mažiausiai kartą per pusę metų, tačiau daug kur nėra matomi, naujienų agentūrai AFP sakė Paryžiaus observatorijos astronomas Florentas Deleflie.

Europiečiai turėjo galimybę matyti visišką mėnulio užtemimą 2018 metų liepą. Kitą kartą tokia galimybė atsiras 2022 metais, tačiau visas žemynas vėl neturės galimybės matyti viso reginio iki pat 2029-ųjų.

Šiaurės Amerikos gyventojai „kruvinąjį mėnulį“ galės pamatyti 2021 metais Vakarų pakrantėje, o po metų – Rytų pakrantėje.