Astronomus suglumino „neįmanoma“ galaktika
As­tro­no­mai pa­skel­bė at­ra­dę pir­mą ir kol kas vie­nin­te­lę ži­no­mą ga­lak­ti­ką be tam­sio­sios me­džia­gos – ne­ma­to­mos ir men­kai su­pran­ta­mos ma­te­ri­jos, su­da­ran­čios, kaip ma­no­ma, iki ket­vir­ta­da­lio vi­sa­tos ma­sės. Dėl šio at­ra­di­mo ga­li tek­ti pa­tiks­lin­ti kai ku­rias teo­ri­jas apie ga­lak­ti­kų su­si­da­ry­mą ar­ba net pa­neig­ti jas.

„Tai išties keista, – stebėjosi žurnale „Nature“ paskelbtos studijos bendraautorius Roberto Abrahamas, Toronto universiteto astronomas. – Tokio dydžio galaktikoje tamsiosios medžiagos turėtų būti 30 kartų daugiau negu įprastos. Tačiau nustatėme, kad ten tamsiosios medžiagos visiškai nėra.“ Mokslininkas pridūrė, jog to negali būti.

Astronomų skaičiavimais, regimojoje visatoje yra 200 mlrd. ar net daugiau galaktikų. Maždaug už 65 mln. šviesmečių nuo Žemės esanti galaktika NGC 1052-DF2, trumpiau vadinama DF2, yra apytikriai tokio pat dydžio kaip mūsiškis Paukščių Takas, bet ji turi nuo 100 iki 1000 kartų mažiau žvaigždžių.

Tamsioji medžiaga aptinkama tik pagal jos gravitacijos poveikį iš įprastos medžiagos sudarytiems objektams. „Manoma, kad ji yra visų galaktikų neatsiejama dalis, tarsi sutvirtinantys „klijai“ ir giluminis karkasas, ant kurio formuojasi galaktikos“, – aiškino Vokietijoje įsikūrusiame Maxo Plancko astronomijos institute dirbanti studijos bendraautorė Allison Merritt.

Vadinamoji įprasta medžiaga, iš kurios sudarytos žvaigždės, dujos, dulkės, planetos ir viskas, kas jose yra, apima tik apie 5 proc. visos visatos. Likusią dalį sudaro tamsioji medžiaga ir tamsioji energija, bet mokslininkai iki šiol nerado būdo, kaip tiesiogiai stebėti ir vieną, ir kitą.

Keistoji galaktika buvo tiriama naujos rūšies teleskopu, sukurtu R. Abrahamo ir pagrindinio tyrimo autoriaus Pieterio van Dokkumo iš Jeilio universiteto. Kilnojamasis sudėtinis teleskopas „Dragonfly Telescope Array“, kitaip negu veidrodinis, sudarytas iš 48 lęšių, padengtų nanodanga. Jis labai tinkamas dideliems objektams ieškoti. Per kelerius pastaruosius metus tyrėjai šiuo prietaisu atrado naują dangaus kūnų kategoriją – ultradifuzines galaktikas, kuriose žvaigždžių tankis itin mažas. Jų tyrimai sužadino astronomų pastangas paaiškinti keistas šių objektų savybes. „Jos stebina visais atžvilgiais, pradedant tuo, kad apskritai egzistuoja“, – neslėpė R. Abrahamas.

Iki šiol galaktikų analizė rodė, kad jose tamsiosios medžiagos santykis su įprastąja yra gana pastovus. Tačiau naujos klasės objektai „laužo visas taisykles“. Pirmos atrastos anomalijos buvo galaktikos, sudarytos beveik vien iš tamsiosios medžiagos. Tai atrodė gana keista. Vis dėlto didžiausią staigmeną pateikė DF2, nes ji tamsiosios medžiagos beveik neturi.

DF2 atrado Rusijos astronomai, analizuodami dangaus sričių nuotraukas, bet jos unikalios ypatybės paaiškėjo vėliau. P. van Dokkumo komanda Havajuose esančios Keko observatorijos teleskopais stebėjo, kaip juda keli tos galaktikos žvaigždžių spiečiai, sudaryti iš maždaug 100 tūkst. žvaigždžių. Mokslininkai nustatė, kad tie spiečiai objekto viduje juda lygiai tokiu pat greičiu kaip galaktika, judanti visatos platybėse. Jeigu galaktikoje būtų tamsiosios medžiagos, spiečiai judėtų lėčiau arba greičiau.

Visiškai tamsiosios medžiagos neturinti galaktika kelia keblių klausimų, į kuriuos astronomai dar neturi atsakymų. „Tai meta iššūkį standartiniams įsitikinimams, kaip, mūsų manymu, veikia galaktikos“, – tvirtino P. van Dokkumo. Jo teigimu, labai sunku pasakyti, kaip dideli objektai, pavyzdžiui, galaktikos, nesuyra be tamsiosios medžiagos, bet suprasti, kaip tokie dariniai susiformuoja, – dar sunkiau.

Kad ir koks būtų paaiškinimas, galaktikos be tamsiosios medžiagos – tikras iššūkis astronomams, nes dalis jų abejoja, ar tamsioji medžiaga apskritai egzistuoja.