Astronomai paaiškino, kaip mirs Saulė
Ste­bė­da­mi pla­ne­tiš­kuo­sius ūkus, esan­čius Pa­ukš­čių ta­ko kai­my­nys­tė­je, as­tro­no­mai at­ra­do, kad vie­nas jų su­si­for­ma­vo iš žvaigž­dės, ku­ri pa­sku­ti­niais sa­vo gy­va­vi­mo mo­men­tais „iš­si­ver­tė iš­virkš­čia“.

To rezultate HuBi 1 ūkas, esantis Gyvatės žvaigždyne, išorėje tapo karštas, o viduje – šaltas.

Anot mokslininkų, labai panašiai, vieną dieną mūsų Saulės evoliucija priartės prie savo galo, kuri savo mase ir dydžiu yra labai panaši į žvaigždę, kuri „pagimdė“ HuBi 1, rašo earthchronicles.com.

Planetiniai ūkai yra mirusios žvaigždės likučiai, kurie yra beveik visiškai išeikvoję vandenilio išteklius. Mirštanti žvaigždė arba baltoji nykštukė, ultravioletine spinduliuote nuolat kaitina dulkių ir dujų debesį, dėl ko jis ryškiai spindi.

Tačiau HuBi 1 ūko atveju žvaigždė nebuvo eiline baltąja nykštuke. Kaip nustatė mokslininkai, jos ryškumas per paskutinius 50 metų sumažėjo 10000 kartų, o visą šį laiką temperatūra buvo per žema tokio tipo šviesai.

To rezultate, astronomai priėjo išvados, kad ji atstovauja Volfo-Rajė žvaigždę – išskirtinai karštą ir aktyvią mėlynąją žvaigždę, kuri į kosmosą išskiria didžiulius savo medžiagų kiekius.

Transformacija įvyko paskutinėmis žvaigždės egzistavimo akimirkomis, kuomet jos šerdyje prasidėjo helio degimo procesai. Jos išorinio kiauto likučiai buvo išmesti į kosmosą ir iki tol egzistavęs podirvis galingos smūginės bangos metu buvo apverstas išvirkščiai.

Taigi, išoriniai ūko sluoksniai tapo jo ryškiausiu ir karščiausiu regionu, o vidiniai regionai – liko vėsūs ir neskaidrūs, dėl į aplinką išmestų dulkių.

Labai panašus likimas ateityje gali laukti ir Saulės.