„Van Gogho potėpiai“ padės kovoti su vėžiu
Ne­įti­kė­ti­ni DNR vaiz­dai, už­fik­suo­ti moks­li­nin­kų, bus pa­nau­do­ti kur­ti vais­tus nuo vė­žio. Pa­sak dr. Ales­sand­ro Van­ni­ni, vaiz­dai bu­vo to­kie gra­žūs, kad ti­krai ga­li­ma ly­gin­ti su Vin­cen­to van Gog­ho pa­veiks­lais.

Kaip rašo „BBC News“, mokslininkai, skaitydami genetines instrukcijas, esančias DNR, užfiksavo esminę visų augalų ir gyvūnų gyvybės dalį, vadinamą RNR polimeraze III. Būtent šį procesą užgrobia vėžys.

Žmogaus DNR turi genetines instrukcijas, kaip kurti ir valdyti žmogaus kūną. RNR polimerazės III darbas – būti kartu ir skaityti genetinių instrukcijų vadovą.

Vėžio tyrimų instituto komanda taikė krioelektroninės mikroskopijos metodą, 2017 metais laimėjusį Nobelio chemijos premiją už biochemijos revoliuciją. Mokslininkai išgrynino RNR polimerazę III, panardino į vandenį ir greitai užšaldė. Taip išsaugoma objektų mikroskopinė struktūra ir net užfiksuojami jų judesiai.

Tada naudojamas elektronų pluoštas vaizdams iš daugybės kampų gauti. Vėliau iš jų sukuriamas detalus 3D vaizdas.

Dr. A. Vannini, paskelbęs tyrimo duomenis žurnale „Nature“, teigė BBC: „Visos struktūros iš karto nematyti, tik atskiri potėpiai, ir šiek tiek užtrunka, kol pamatai visą paveikslą. Tai buvo tikras van Goghas“.

Tyrėjai užfiksavo molekulinį mechanizmą, susijusį su DNR, išskleisdami ir skaitydami genetinio kodo informaciją. RNR polimerazė III dalyvauja tiekiant statybines medžiagas, reikalingas baltymams gaminti. Greitai ir nekontroliuojamai besidauginančioms vėžinėms ląstelėms reikia daugiau ir skirtingų statybinių medžiagų nei įprastoms sveikoms ląstelėms. RNR polimerazės III pokyčiai dažnai susiję su vėžiu.

Dr. A. Vannini sakė BBC: „Ji labai gerai reguliuojama, tačiau dažnai užgrobiama vėžio, ir statybiniai blokai visiškai pakeičiami.“

Tačiau dabar, kai žinoma RNR polimerazės III struktūra ir būdas, kaip ji sąveikauja su DNR, tyrėjų komanda planuoja kurti vaistus, kad pakeistų jos veikimo būdą.

Pasak dr. A. Vannini, susitelkta į patį svarbiausią mechanizmą. Jei jis bus visiškai užblokuotas, žus visos ląstelės, bet jei galima užblokuoti tik iš dalies, galbūt galima sustabdyti vėžį.

Vėžio tyrimų instituto Londone generalinis direktorius prof. Paulas Workmanas sakė: „Šis nuostabus tyrimas atskleidė pagrindinį sraigtelį ląstelių vidaus veikloje, ir būtent juo dažnai pasinaudoja vėžys. Tai labai svarbus ląstelių biologijos atradimas, ir tikiuosi, kad ateityje lems naujus vėžio gydymo būdus.“

Dr. Amanda Collis iš Biotechnologijos ir biologijos mokslų tyrimų tarybos sakė: „Šis įdomus atradimas parodo, kaip fundamentinis biologinių sistemų supratimas gali padėti kuriant naujus vėžio gydymo būdus.“