„Mokslo sriuba“: kauniečiai atrado ypatingą medžiagą saulės elementams
At­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos po­rei­kis ir pa­jė­gu­mai spar­čiai au­ga vi­sa­me pa­sau­ly­je. Prie šios pa­žan­gos reikš­min­gai pri­si­de­da ir Lie­tu­va. Mū­sų ša­ly­je vei­kia sa­vo dy­džiu ir mo­der­nu­mu Eu­ro­pą ste­bi­nan­ti sau­lės ele­men­tų ga­myk­la. Ne­ga­na to, Lie­tu­vos che­mi­kai ku­ria ypa­tin­gas me­džia­gas, pa­dė­sian­čias to­kius ele­men­tus ge­ro­kai pa­to­bu­lin­ti ir, svar­biau­sia, at­pi­gin­ti.

Esminis iššūkis, su kuriuo susiduria saulės energetikos vystytojai, yra kaina. Šiuo metu rinkoje labiausiai paplitę silicio saulės elementai, tačiau jų gamyba sudėtinga, o todėl ir kaina aukšta. Dėl šios priežasties viso pasaulio mokslininkai siekia sukurti naujos kartos medžiagas, kurios būtų kuo paprasčiau pagaminamos. Tą pavyko padaryti Kauno technologijos universiteto chemikų komandai, vadovaujamai prof. Vytauto Getaučio. Ypatingos medžiagos, kodiniu pavadinimu V886, efektyvumas yra aukštas, o gamyba nesudėtinga ir net 7–8 kartus pigesnė nei kitų tokių medžiagų.

Lietuvos mokslininkų atradimas sulaukė tarptautinės sėkmės. Dar net nespėjus paskelbti V886 patento, viena Japonijos chemijos pramonės milžinė panoro įsigyti šios medžiagos gamybos licenziją. Jau net yra pagaminti saulės elementų su V886 medžiaga prototipai. Gali būti, kad po kelerių metų tokių elementų už prieinamą kainą galėsime įsigyti visoje Europoje. O gera žinia ta, kad mūsų šalies chemikai nesustoja. Visai neseniai prof. V. Getaučio komanda atrado dar geresnį cheminį junginį, kuris, tikimasi, taip pat sudomins chemijos pramonės gamintojus. Taip lietuviai kuria ateitį ir prisideda prie pasaulinio saulės energetikos proveržio.