„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas, mėsa be skausmo ir kvapų pasaulis
Kiek­vie­nais me­tais jau tra­di­ciš­kai „Moks­lo sriu­ba“ kar­tu su as­tro­no­mi­jos po­pu­lia­ri­ni­mo blo­gu Kons­tan­ta.lt or­ga­ni­zuo­ja­me ra­ši­nių kon­kur­są. Kvie­čia­me vi­sus ra­šy­ti apie moks­lą! Šiais me­tais su­lau­kė­me 19 dar­bų. Šio­je lai­do­je su­trum­pin­tai su­si­pa­žin­ki­me su tre­jais ge­riau­siais ra­ši­niais.

Mūsų kūrybinę komandą labiausiai sužavėjo Vilniaus Universiteto profesoriaus emerito fiziko Jono Grigo straipsnis pavadinimu „Ar dirbtinis intelektas pralenks žmogiškąjį?“. Prognozuojama, kad dalis dirbtinio intelekto keis gyvybę Žemėje, o kita dalis robotų pavidalu plėsis kosmose. Kažkada jie pakeis Saulės sistemą, o vėliau gal ir visą galaktiką. Tai peržengs žmonijos ir biologijos ribas. Mums suteikta garbė būti šio proceso pradžios liudininkais ir prisidėti prie jo.

Įvairių sričių mokslininkų komisija daugiausiai balų skyrė Manto Minkausko rašiniui pavadinimu „Apie kitokią mėsą“. Dabartinė mėsos gamybos technologija yra labai netvari – gyvulininkystė prisideda prie šiltnamio dujų emisijų daugiau nei visas transporto sektorius bei sunaudoja gausybę gėlo vandens. Šio galvosūkio sprendimas gali būti mėsos auginimas laboratorijoje! Pirmojo mėsainio gamyba 2013-aisiais kainavo 300,000 dolerių, su dabartinėmis technologijomis kainuoja apie 1000, už penkerių metų – apie 10 dolerių. Tikimasi, tada ir atsiras galimybė šios mėsos įsigyti.

Geriausiu moksleivio darbu mokslininkų komisija pripažino Vilniaus Žirmūnų gimnazijos moksleivės Julijos Raudytės tekstą „Ką gali nosis: kvapų veikimas ir reikšmė organizmui“. Paprastai šių dalykų sąmoningai nesuvokiame, tačiau kartais atrodo, jog vienas ar kitas žmogus mums patinka arba nepatinka be jokios racionalios priežasties, tiesiog „iš kvapo“. O skirtingas mūsų patirtis smegenys susieja su skirtingais kvapais – naudojantis šiuo principu galima lengviau atsiminti išmoktus dalykus. Tai parodo, koks sudėtingas, tačiau genialiai „suprojektuotas“ yra žmogaus organizmas!