Žvalgybos institucijų dėmesys – R. Paulauskui, R. Cytackai, Z. Vaišvilai
Tre­čia­die­nį pa­vie­šin­ta­me Lie­tu­vos žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­me dė­me­sio su­lau­kė Ne­prik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rai Ro­lan­das Pa­ulaus­kas bei Zig­mas Vaiš­vi­la ir bu­vu­si ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nis­trė Re­na­ta Cy­tac­ka, šiuo me­tu dir­ban­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bo­je.

At­as­kai­to­je ra­šo­ma, kad 2015 me­tais su­ak­ty­vė­jo sa­ve „ne­sis­te­mi­ne opo­zi­ci­ja“ va­di­nan­čios po­li­ti­nės ir vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos bei ju­dė­ji­mai, o šias jė­gas ban­do kon­so­li­duo­ti Z.Vaiš­vi­la. Jis, anot žval­gy­bos, per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tų ta­po vie­nu daž­niau­siai Lie­tu­vos pro­ru­siš­ko­je bei Ru­si­jos Krem­liaus kon­tro­liuo­ja­mo­je ži­niask­lai­do­je ci­tuo­ja­mų Lie­tu­vos po­li­ti­kų.

Do­ku­men­te at­krei­pia­mas dė­me­sys, kad 2015 me­tų bir­že­lį vy­ko Z.Vaiš­vi­los ir Sei­mo na­rio Aud­riaus Na­ko or­ga­ni­zuo­tas fo­ru­mas, ku­rio da­ly­viai su­si­bū­rė į va­di­na­mą­ją „Bir­že­lio 3-io­sios gru­pę“.

„Gru­pė be­veik jo­kios įta­kos Lie­tu­vos vi­suo­me­nei ne­tu­ri, ta­čiau jos veik­la nau­do­ja­si Krem­liaus kon­tro­liuo­ja­ma ži­niask­lai­da, for­muo­da­ma nuo­mo­nę, kad Lie­tu­vo­je vei­kia gau­si „ne­sis­te­mi­nė opo­zi­ci­ja“, ku­ri ne­su­tin­ka su Lie­tu­vos pa­si­rink­ta va­ka­rie­tiš­ka orien­ta­ci­ja ir vyk­do­ma už­sie­nio po­li­ti­ka“, – ra­šo­ma at­as­kai­to­je.

Su Z.Vaiš­vi­la tre­čia­die­nį BNS kol kas ne­pa­vy­ko su­si­siek­ti.

R.Pa­ulaus­kas: tai – šmeižtas

R.Pa­ulaus­ko va­do­vau­ja­mą ju­dė­ji­mą „Mū­sų gre­tos“ žval­gy­ba įvar­di­jo tarp or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios „di­džiau­sią dė­me­sį (...) sky­rė pro­ru­siš­kos pro­pa­gan­dos sklai­dai lie­tu­viš­ka­me in­ter­ne­te“. Pats Ne­prik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ras tai va­di­na šmeiž­tu.

„Šiaip tai yra gry­niau­sias šmeiž­tas, nes jei­gu im­ti ma­ne kaip to­kį, be­veik vis­ką, ką aš kal­bu vie­šo­jo­je erd­vė­je, kal­ba įvai­riau­si pa­sau­lio ana­li­ti­kai, ta­me tar­pe Jung­ti­nių Vals­ti­jų, taip pat pre­zi­den­tai Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių“, – BNS tre­čia­die­nį sa­kė R.Pa­ulaus­kas.

Sig­na­ta­ro tei­gi­mu, „Mū­sų gre­tos“ nė­ra or­ga­ni­zuo­tas ju­dė­ji­mas, to­dėl jis ne­ga­li jam va­do­vau­ti. Pa­sak R.Pa­ulaus­ko, tai tie­siog yra ne­for­ma­li bend­ras idė­jas vie­ni­jan­čių žmo­nių gru­pė. Anot jo, „Mū­sų gre­tos“ vie­ni­ja žmo­nes pa­si­sa­kan­čius „už lie­tu­vių tau­tos ir Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo iš­sau­go­ji­mą“.

„Aš įta­riu, kad jie tie­siog ne­tu­ri ką įra­šy­ti, nes ti­krai ne­bė­ra rim­tų pro­ru­siš­kų žmo­nių Lie­tu­vo­je, o rei­kia kaž­kaip par­ody­ti, kad žmo­nės dir­ba“, – sa­kė R.Pa­ulaus­kas.

At­as­kai­to­je taip pat ra­šo­ma, kad Ru­si­jos tė­vy­nai­nių po­li­ti­kos tiks­lus ati­tin­ka kai ku­rių len­kų bend­ruo­me­nės at­sto­vų veik­la bei rei­ka­la­vi­mai su­teik­ti iš­skir­ti­nes tei­ses Pie­try­čių Lie­tu­vos gy­ven­to­jams. Anot žval­gy­bos, at­ski­rais at­ve­jais jų rei­ka­la­vi­mai ir kal­bos ati­tin­ka Ru­si­jos vyk­do­mą ag­re­sy­vią už­sie­nio po­li­ti­ką ir nuo­sta­tas, ne­su­de­ri­na­mas su Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo in­te­re­sais.

„Pa­vyz­džiui, et­ni­nę prieš­prie­šą Bal­ti­jos vals­ty­bė­se kurs­tan­čio­je pro­ru­siš­ko­je pro­pa­gan­di­nė­je ži­niask­lai­do­je yra skelb­ti pa­si­sa­ky­mai, ku­riais ne­at­me­ta­ma ga­li­my­bė kur­ti len­kų ir ru­sų kul­tū­ri­nes au­to­no­mi­jas Bal­ti­jos vals­ty­bė­se ir gra­si­na­ma im­tis kraš­tu­ti­nių prie­mo­nių sa­vo tei­sėms gin­ti. Tarp to­kių pa­si­sa­ky­mų au­to­rių mi­ni­ma ir Šal­či­nin­kų ra­jo­no len­kų mo­kyk­lų tė­vų fo­ru­mo pir­mi­nin­kė Re­na­ta Cy­tac­ka“, – ra­šo­ma at­as­kai­to­je.

R.Cy­tac­ka BNS sa­kė no­rin­ti pla­čiau su­si­pa­žin­ti su do­ku­men­tu ir tik ta­da jį ko­men­tuo­sian­ti.

Žval­gy­bos par­ei­gū­nai taip pat at­krei­pė dė­me­sį į Pa­grin­di­nių tei­sių gy­ni­mo ir ty­ri­mo cen­tro, Ne­prik­lau­so­mo žmo­gaus tei­sių cen­tro ir jų va­do­vų Ok­sa­nos Be­ke­rie­nės bei Kar­lio Bi­la­no, Lie­tu­vos ru­sų mo­kyk­lų mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jos va­do­vės Elos Ka­nai­tės, tink­la­la­pio „ldie­na.lt“ va­do­vo Lau­ry­no Ra­gels­kio veik­lą.

Be to, jo­je tei­gia­ma, kad su­grįž­ti į di­džią­ją po­li­ti­ką sie­kia bu­vęs So­cia­lis­ti­nio liau­dies fron­to pir­mi­nin­kas Al­gir­das Pa­lec­kis, ku­ris, anot žval­gy­bos, tik for­ma­liai nu­trau­kė ry­šius su šia or­ga­ni­za­ci­ja.

Per­nai VSD siū­ly­mu į „juo­dą­jį są­ra­šą“ įtrauk­ta tri­gu­bai dau­giau as­me­nų nei 2014 metais

Per­nai Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) siū­ly­mu į ne­pa­gei­dau­ja­mų Lie­tu­vo­je as­me­nų są­ra­šą įtrauk­ta tri­gu­bai dau­giau as­me­nų nei už­per­nai, tre­čia­die­nį pa­skel­bė VSD sa­vo me­ti­nė­je veik­los at­as­kai­to­je.

„2015 me­tais VSD siū­ly­mu į už­sie­nie­čių, ku­riems drau­džia­ma at­vyk­ti į Lie­tu­vos Res­pub­li­ką, są­ra­šą bu­vo įtrauk­ta tris kar­tus dau­giau as­me­nų nei anks­tes­niais me­tais. Nu­sta­ty­ta, kad šie as­me­nys ga­li bū­ti su­si­ję su prieš­iš­ka už­sie­nio vals­ty­bių žval­gy­bos tar­ny­bų veik­la, te­ro­ris­ti­nė­mis ar eks­tre­mis­ti­nė­mis gru­puo­tė­mis, už­siim­ti ki­ta, kons­ti­tu­ci­nei sant­var­kai pa­vo­jų ke­lian­čia, veik­la“, – ra­šo­ma VSD at­as­kai­to­je.

Diag­ra­ma ro­do, kad dau­giau­sia ty­ri­mų, pa­gal ku­riuos užd­raus­ta at­vyk­ti į Lie­tu­vą, bu­vo at­lie­ka­ma dėl kons­ti­tu­ci­nės sant­var­kos ap­sau­gos (66 proc.), tuo me­tu dėl kontrž­val­gy­bos – 16 proc., te­ro­riz­mo – ir­gi 16 pro­cen­tų. Dar 2 proc. ty­ri­mų bu­vo su­si­ję su eks­tre­miz­mu.

Na­cio­na­li­nia­me ne­pa­gei­dau­ja­mų as­me­nų są­ra­še esan­čių ir pa­sta­ruo­ju me­tu įtrauk­tų as­me­nų skai­čius ne­ži­no­mas. Ta­čiau vie­šai ži­no­ma apie ke­le­tą per­nai Lie­tu­vo­je ne­pa­gei­dau­ja­mais pa­skelb­tų as­me­nų.

Rugp­jū­tį į Lie­tu­vą ne­įleis­ti is­to­ri­ku pri­sis­ta­tan­tis Alek­sand­ras Rža­vi­nas, vi­suo­me­ni­nin­kas Jo­si­fas Ko­re­nas ir et­ni­nių ma­žu­mų tei­sių gy­nė­ju pri­sis­ta­tan­tis Alek­sand­ras Kuz­mi­nas. Šie Lat­vi­jos gy­ven­to­jai vy­ko į Lie­tu­vo­je vy­ku­sią kon­fe­ren­ci­ją. Dėl A.Kuz­mi­no ne­įlei­di­mo į ša­lį Lie­tu­va su­si­lau­kė kri­ti­kos iš tarp­tau­ti­nės žmo­gaus tei­sių gy­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos „Hu­man Rights Watch“.

Rugp­jū­tį ne­pa­gei­dau­ja­ma Lie­tu­vo­je taip pat pa­skelb­ta Ru­si­jos žur­na­lis­tė Ga­li­na Sa­pož­ni­ko­va. Lap­kri­tį į „juo­dą­jį są­ra­šą“ įtrauk­tas ir lai­ki­no lei­di­mo gy­ven­ti Lie­tu­vo­je ne­te­ko Ukrai­nos pi­lie­tis Eduar­das Ako­po­vas. Jis Ru­si­jos re­mia­mų se­pa­ra­tis­tų pu­sė­je ka­ria­vo Ry­tų Ukrai­no­je.

2016 ko­vo mė­ne­sį į ne­pa­gei­dau­ja­mų as­me­nų są­ra­šą dėl grės­mės na­cio­na­li­niam sau­gu­mui įtrauk­tas vals­ty­bi­nės Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos „Ros­si­ja 24“ žur­na­lis­tas Pa­vlas Za­ru­bi­nas ir jo fil­ma­vi­mo ko­man­da, iš vi­so ke­tu­ri as­me­nys. Šių me­tų va­sa­rį pa­aiš­kė­jo, kad šia­me są­ra­še yra ir Ru­si­jos po­li­to­lo­gas Sta­nis­la­vas By­šo­kas – dėl to jam ne­bu­vo leis­ta įva­žiuo­ti į Pra­ncū­zi­ją, jis bu­vo de­por­tuo­tas iš Par­yžiaus.

Vy­riau­sy­bei per­nai bir­že­lį nu­ta­rus vie­šin­ti da­lį na­cio­na­li­nio ne­pa­gei­dau­ja­mų as­me­nų są­ra­šo, po be­veik me­tų jis iš­lie­ka tuš­čias.

Aki­ra­ty­je esan­čių as­me­nų skai­čius reikš­min­gai nekito

VSD skel­bia, kad per­nai at­li­ko teis­mo sank­cio­nuo­tus veiks­mus 1 tūkst. 953 as­me­nų at­žvil­giu, daž­niau­sia fik­suo­ta jų elek­tro­ni­nių ry­šių tink­lais per­duo­da­ma in­for­ma­ci­ja. 2014 me­tais VSD at­li­ko to­kius veiks­mus 1 tūkst. 884 as­me­nų at­žvil­giu.

Iš per­nai ste­bė­tų as­me­nų 1 tūkst. 17 yra Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, jų ne­žy­miai su­ma­žė­jo, o iš­au­go teis­mo sank­cio­nuo­tų veiks­mų ne Lie­tu­vos pi­lie­čių at­žvil­giu – 904, ju­ri­di­nių as­me­nų at­žvil­giu – 32. Už­per­nai ati­tin­ka­mai VSD aki­ra­ty­je bu­vo 816 už­sie­nie­čiai ir 26 ju­ri­di­niai as­me­nys.

Iš vi­so per­nai VSD su­tei­kė 26 tūkst. 510 iš­va­dų ir kon­sul­ta­ci­jų dėl grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui, iš jų 721 bu­vo ne­igia­mos. Dau­giau­sia kon­sul­tuo­ta dėl už­sie­nio pi­lie­čių mig­ra­ci­jos – pa­teik­ta 18 tūkst. 392 iš­va­dos, iš jų 679 bu­vo ne­igia­mos. Tai reiš­kia, kad de­par­ta­men­tas re­ko­men­da­vo ne­leis­ti jiems at­vyk­ti į Lie­tu­vą ar ne­iš­duo­ti lei­di­mo gy­ven­ti ša­ly­je.

Per­nai ti­kri­nant vals­ty­bės tar­nau­to­jų re­pu­ta­ci­ją ar tin­ka­mu­mą par­ei­goms iš 4 tūkst. 495 pa­ti­krin­tų­jų bu­vo 19 ne­igia­mų iš­va­dų, spren­džiant dėl pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo iš 2 tūkst. 211 iš­va­dų – 17 bu­vo ne­igia­mos, vie­na ne­igia­ma iš­va­da pa­teik­ta dėl ap­do­va­no­ja­mų as­me­nų, bend­rai to­kių iš­va­dų bu­vo 202.

2014 me­tais VSD iš­va­das ir kon­sul­ta­ci­jas tei­kė daž­niau – iš vi­so jų bu­vo 28 tūkst. 227.

VSD sa­vo at­as­kai­to­je pa­tei­kia ir sta­tis­ti­nius vi­daus kon­tro­lės duo­me­nis: per­nai at­lik­ti 127 ty­ri­mai po­lig­ra­fu, spren­džiant klau­si­mą dėl lei­di­mo dirb­ti ar su­si­pa­žin­ti su įslap­tin­ta in­for­ma­ci­ja iš­da­vi­mo, taip pat pri­imant į dar­bą VSD. Aš­tuo­ni as­me­nys ti­krin­ti vyk­dant vi­daus ty­ri­mus ir sie­kiant iš­siaiš­kin­ti tar­ny­bi­nius ar draus­mės nu­si­žen­gi­mus, vie­nas as­muo – vyk­dant kontrž­val­gy­bi­nį ty­ri­mą.

Fik­suo­ja­ma ma­žiau ne­pa­ti­ki­mų as­me­nų, dir­bu­sių ar­ba sie­ku­sių dirb­ti kraš­to apsaugoje

Per­nai už­fik­suo­ta 80-čia ma­žiau ne­pa­ti­ki­mų as­me­nų nei 2014 me­tais, ku­rie dir­bo ar­ba sie­kė dirb­ti kraš­to ap­sau­gos sis­te­mo­je, tre­čia­die­nį pa­skel­bė ka­ri­nė žval­gy­ba.

Ma­žiau ne­pa­ti­ki­mų as­me­nų fik­suo­ta ne­pai­sant to, jog per­nai bu­vo pa­ti­krin­ta tūks­tan­čiu žmo­nių dau­giau nei 2014 me­tais, ra­šo­ma Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai pa­val­daus An­tro­jo ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­to (AOTD) 2015 me­tų veik­los at­as­kai­to­je.

Per­nai už­fik­suo­tas 221 ne­pa­ti­ki­mas as­muo, dir­bęs ar­ba sie­kęs dirb­ti kraš­to ap­sau­gos sis­te­mo­je. Už­per­nai fik­suo­tas 301 toks as­muo. 2015 me­tais AOTD at­sa­kė į be­veik 3,5 tūkst. pa­klau­si­mų pa­ti­krin­ti pre­ten­den­tus, 2014 me­tais – be­veik 2,5 tūks­tan­čio.

Ne­pai­sant su­ma­žė­ju­sio ne­pa­ti­ki­mų as­me­nų skai­čiaus, jis vis dar iš­lie­ka žy­miai di­des­nis, pa­ly­gi­nus su 2013 me­tais. Ta­da už­fik­suo­ti 73 as­me­nys, dir­bę ar­ba sie­kę dirb­ti kraš­to ap­sau­gos sis­te­mo­je.

AOTD taip pat pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją ir apie kan­di­da­tus į Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bą, Mui­ti­nės de­par­ta­men­tą, Va­do­vy­bės ap­sau­gos de­par­ta­men­tą ir Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tą. Iš vi­so pa­teik­ta in­for­ma­ci­jos apie 6 tūkst. kan­di­da­tų. Dėl 24 as­me­nų AOTD pa­tei­kė pa­klau­sė­jams „svar­bios in­for­ma­ci­jos, tu­rė­ju­sios reikš­mės spren­di­mams dėl jų pa­ti­ki­mu­mo pri­im­ti“, ra­šo­ma at­as­kai­to­je.

Di­džiau­sias dė­me­sys – Rusijai

De­par­ta­men­to veik­los at­as­kai­to­je ra­šo­ma, kad daž­niau­sia 2015 me­tais pa­teik­tos žval­gy­bos pro­duk­ci­jos te­ma­ti­ka yra su­si­ju­si su Ru­si­ja. Diag­ra­mo­je nu­ro­do­ma, kad 27 proc. žval­gy­bos pro­duk­tų bu­vo apie Ru­si­ją, 26 proc. – apie Ru­si­jos veiks­mus prieš Ukrai­ną, 16 proc. – apie konf­lik­tų re­gio­nus.

„2015 me­tais na­cio­na­li­niai žval­gy­bos in­for­ma­ci­jos po­rei­kiai, ly­gi­nant su pa­sta­rai­siais ke­le­riais me­tais, ki­to ne­daug, o pri­ori­te­ti­nės žval­gy­bos veik­los kryp­tys iš­li­ko pra­ktiš­kai ne­pa­ki­tu­sios. Ki­ta ver­tus, me­tų pa­bai­go­je pa­di­dė­jo žval­gy­bos in­for­ma­ci­jos po­rei­kiai to­kio­mis te­mo­mis kaip mig­ra­ci­ja, te­ro­riz­mas ir Ru­si­jos veik­la Si­ri­jo­je“, – tei­gia AOTD.

Tarp už­sie­nio par­tne­riams teik­tos žval­gy­bos in­for­ma­ci­jos te­ma­ti­kos taip pat do­mi­na­vo Ru­si­jos veiks­mai prieš Ukrai­ną (42 proc.) ir pa­ti Ru­si­ja (40 proc.). Ka­ri­nės žval­gy­bos pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja NA­TO ir Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) žval­gy­bos pa­da­li­niai nau­do­ja­si reng­da­mi sa­vo žval­gy­bos pa­žy­mas ir pra­ne­ši­mus, tei­kia­mus NA­TO ir ES spren­di­mų pri­ėmė­jams, gy­ny­bos pa­jė­gu­mų ir ope­ra­ci­jų pla­nuo­to­jams po­li­ti­niu ir ka­ri­niu lyg­me­niu.

Dėl mig­ra­ci­jos ir te­ro­riz­mo Va­ka­rų dė­me­sys Ru­si­jos grės­mei mažės

Ko­va su te­ro­riz­mu ir mig­ra­ci­jos kri­zė tu­rės ne­igia­mų pa­sek­mių Lie­tu­vai, nes su­ma­žins tarp­tau­ti­nį dė­me­sį sau­gu­mo si­tua­ci­jai Ry­tų Eu­ro­po­je ir ska­tins Va­ka­rų bend­ra­dar­bia­vi­mą su Ru­si­ja, tei­gia Lie­tu­vos žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos.

„Au­gant te­ro­riz­mo grės­mei, ma­žės Va­ka­rų ša­lių dė­me­sys Ru­si­jos vyk­do­mai ag­re­sy­viai po­li­ti­kai, mig­ra­ci­jos kri­zė to­liau skal­dys ES vie­ny­bę“, – ra­šo­ma tre­čia­die­nį pa­skelb­ta­me do­ku­men­te.

Ja­me nu­ro­do­ma, kad di­džiau­sią pa­vo­jų Lie­tu­vai ke­lia Mask­vos „im­pe­ri­nės am­bi­ci­jos“ ir Ru­si­jos pa­si­ren­gi­mas grei­tai per­mes­ti ka­riuo­me­nę, kar­tu pri­pa­žįs­tant, kad jė­gos de­mons­tra­vi­mas Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne per­nai su­ma­žė­jo.

Grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­mą pa­skel­bė Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas ir An­tra­sis ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­tas prie Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos.

Pa­si­ren­gi­mui prieš Bal­ti­jos ša­lis – vie­na ar­ba dvi paros

Do­ku­men­te nu­ro­do­ma, kad ko­va su te­ro­riz­mu ir mig­ra­ci­jos kri­zė šie­met tu­rė­tų bū­tų vie­ni svar­biau­sių Eu­ro­pos Są­jun­gos, NA­TO ir dau­ge­lio vals­ty­bių dar­bot­var­kė­je, ir „tai, ti­kė­ti­na, tu­rės ne­igia­mų pa­sek­mių Lie­tu­vai, nes dėl jų ma­žės dė­me­sys sau­gu­mo si­tua­ci­jai Ry­tų Eu­ro­po­je ir augs ren­gi­ma­sis bend­ra­dar­biau­ti su Ru­si­ja“.

„Ru­si­ja mė­gi­na įti­kin­ti Va­ka­rus, jog nuo­šir­dus bend­ra­dar­bia­vi­mas ko­vo­je su te­ro­riz­mu ir spren­džiant ki­tas tarp­tau­ti­nio sau­gu­mo prob­le­mas ga­li­mas tik NA­TO at­si­sa­kius gy­ny­bos įsi­pa­rei­go­ji­mų bei pa­jė­gu­mų di­di­ni­mo Ry­tų Eu­ro­po­je“, – ra­šo­ma do­ku­men­te.

Anot ins­ti­tu­ci­jų, per­nai Mask­vos už­sie­nio po­li­ti­kos ag­re­sy­vu­mas au­go, o pa­tir­ti eko­no­mi­niai su­nku­mai tik ne­smar­kiai ap­ri­bo­jo Ru­si­jos žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­bų ak­ty­vu­mą.

Ki­ta ver­tus, pa­ste­bi­ma, kad, ly­gi­nant su 2014 me­tais, ka­ri­nės jė­gos de­mons­tra­vi­mas Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne są­ly­gi­nai su­ma­žė­jo, o tai ga­lė­jo lem­ti fi­nan­sa­vi­mo prob­le­mos, įsi­trau­ki­mas į ope­ra­ci­jas Si­ri­jo­je ir Ukrai­no­je ar „de­mons­truo­ja­mas ta­ria­mas kons­truk­ty­vu­mas“, sie­kiant su­telk­ti dė­me­sį į Si­ri­ją.

Ana­li­zuo­da­mos Ru­si­jos ka­ri­nį pa­si­ren­gi­mą, Lie­tu­vos žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos at­krei­pė dė­me­sį, kad Mask­va yra pa­si­ruo­šu­si itin grei­tai per­mes­ti pa­jė­gas, o ka­ro me­tu – izo­liuo­ti kon­kre­tų re­gio­ną.

„Ru­si­ja sie­kia, kad jos ka­ri­nės reak­ci­jos lai­kas bū­tų ge­ro­kai trum­pes­nis už NA­TO. Ji jau šiuo me­tu ge­bė­tų per 24–48 val. su­ge­ne­ruo­ti ir per­dis­lo­kuo­ti pa­jė­gu­mus, ku­rių pa­kak­tų pra­dė­ti ko­vos veiks­mams prieš Bal­ti­jos vals­ty­bes“, – ra­šo­ma do­ku­men­te.

Do­ku­men­te pa­žy­mi­ma, kad „ga­li­mo konf­lik­to su NA­TO kryp­ti­mis (Bal­ti­jos, Juo­do­sios, Ba­ren­co jū­rų re­gio­nuo­se) Ru­si­ja sie­kia su­kur­ti vi­su­mą ka­ri­nių prie­mo­nių, ku­rios kri­zės ki­li­mo ar ka­ro at­ve­ju tu­rė­tų izo­liuo­ti konf­lik­to re­gio­ną, mak­si­ma­liai ap­ri­bo­ti opo­nen­to pa­jė­gų pa­te­ki­mą ir ga­li­my­bes veik­ti re­gio­ne“.

Anot Lie­tu­vos par­ei­gū­nų, Ru­si­ja tai­ko­si ne tik į opo­nen­tų ka­ri­nius pa­jė­gu­mus, bet pir­miau­sia – į po­li­ti­nę va­lią.

„Ru­si­jos ver­ti­ni­mu, kryp­tin­gai vys­tant su­kur­ti efek­ty­vūs pa­jė­gu­mai, ne­tgi nu­si­leis­da­mi bend­ra­jam NA­TO ko­vi­niam po­ten­cia­lui, mak­si­ma­liai ap­sun­kin­tų NA­TO veiks­mus konf­lik­to re­gio­ne ir vi­sų pir­ma par­ei­ka­lau­tų iš Al­jan­so na­rių po­li­ti­nės va­lios pri­siim­ti di­de­lius ko­vi­nius nuo­sto­lius, ku­rie bū­tų ne­iš­ven­gia­mi ple­čian­tis konf­lik­tui“, – pa­žy­mi žval­gy­bos ana­li­ti­kai.

Te­ro­ro grės­mė Lie­tu­vo­je iš­liks maža

Lie­tu­vos par­ei­gū­nų ver­ti­ni­mu, šie­met te­ro­ris­ti­nių iš­puo­lių Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bė­se ti­ki­my­bė di­dės, bet Lie­tu­vo­je pa­vo­jus iš­lie­ka ma­žas. Žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos per­nai ne­nus­ta­tė ša­ly­je vei­kian­čių te­ro­ris­ti­nių ar eks­tre­mis­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ne­tu­ri­ma duo­me­nų apie Lie­tu­vos pi­lie­čių da­ly­va­vi­mą konf­lik­tų re­gio­nuo­se Si­ri­jo­je ir Ira­ke.

„Tie­sio­gi­nė te­ro­ris­ti­nių iš­puo­lių ti­ki­my­bė Lie­tu­vo­je ar­ti­miau­sio­je pers­pek­ty­vo­je iš­liks ma­ža. Il­ga­lai­kė­je pers­pek­ty­vo­je te­ro­riz­mo grės­mė Lie­tu­vai ga­li iš­aug­ti dėl te­ro­riz­mo grės­mės di­dė­ji­mo ES vals­ty­bė­se ir mu­sul­mo­nų bend­ruo­me­nių ra­di­ka­li­za­ci­jos“, – ra­šo­ma ver­ti­ni­me.

Per­nai „Is­la­mo vals­ty­bės“ gru­puo­tės iš­pla­tin­ta­me skait­me­ni­nia­me žur­na­le ir vaiz­do me­džia­go­je Lie­tu­va bu­vo pa­mi­nė­ta tarp koa­li­ci­jo­je prieš or­ga­ni­za­ci­ją da­ly­vau­jan­čių ša­lių, bet, anot Lie­tu­vos žval­gy­bos, šis pa­mi­nė­ji­mas „ne­ro­do tie­sio­gi­nio te­ro­ris­tų gra­si­ni­mo“.

Mig­ra­ci­jos kri­zė, anot ver­ti­ni­mo, dau­giau­sia pa­vo­jaus ke­lia to­dėl, kad ji skal­do ES vie­ny­bę ir „ska­tins ieš­ko­ti są­ly­čio taš­kų su Ru­si­ja“.

„Taip pat ne­ga­ty­vų po­vei­kį tu­rės tai, kad mig­ra­ci­jos kri­zė ga­li gi­lin­ti su­sip­rie­ši­ni­mą vi­suo­me­nė­se, su­kel­ti kse­no­fo­biš­ką reak­ci­ją ir di­din­ti po­pu­lis­ti­nių ra­di­ka­lių pa­žiū­rų par­ti­jų po­pu­lia­ru­mą“, – pers­pė­ja žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos.

„Gazp­rom“ to­liau ga­li ma­ni­pu­liuo­ti Lietuvoje

Ru­si­jos du­jų kon­cer­nas „Gazp­rom“ ir to­liau ga­li ma­ni­pu­liuo­ti Lie­tu­vos du­jų rin­ka po­li­ti­niais su­me­ti­mais, ne­pai­sant to, kad pa­kei­tė kai­no­da­rą ir pra­dė­jo pre­kiau­ti auk­cio­nuo­se, tei­gia Lie­tu­vos žval­gy­ba.

„Lie­tu­vos žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų ver­ti­ni­mu, „Gazp­rom“ pla­nuo­ja­mi du­jų par­da­vi­mo auk­cio­nai tik for­ma­liai ten­kins EK (Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos) ra­gi­ni­mą Ru­si­jos kon­cer­nui pe­rei­ti prie skaid­res­nės du­jų par­da­vi­mo sis­te­mos. Ne­sant iš­ori­nės prie­žiū­ros, „Gazp­rom“ ir to­liau ga­li ma­ni­pu­liuo­ti du­jų tie­ki­mu po­li­ti­niais su­me­ti­mais“, – ra­šo­ma žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų tre­čia­die­nį pa­skelb­ta­me grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­me.

Rea­guo­da­mas į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos an­ti­mo­no­po­li­nį ty­ri­mą, „Gazp­rom“ 2015 me­tais pa­kei­tė pa­gal su­tar­tis Eu­ro­pai par­duo­da­mų du­jų kai­no­da­rą ir iš­ban­dė du­jų pre­ky­bą auk­cio­ne.

Bal­ti­jos vals­ty­bė­se „Gazp­rom“ ke­ti­no pe­rei­ti prie auk­cio­nų sis­te­mos 2015 me­tų pa­bai­go­je, ta­čiau pir­ma­sis auk­cio­nas įvy­ko tik šių me­tų ko­vą – tuo­met jis par­da­vė dau­giau kaip 420 mln. ku­bų du­jų, o jas įsi­gi­jo še­ši pir­kė­jai, tarp jų – Jo­na­vos trą­šų ga­min­to­ja „A­che­ma“, vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­ma du­jų im­por­to ir tie­ki­mo bend­ro­vė „Lie­tu­vos du­jų tie­ki­mas“ (LDT) ir Drus­ki­nin­kams du­jas tie­kian­ti bend­ro­vė „Hau­pas“.

Kiek du­jų įsi­gi­jo Lie­tu­vos įmo­nės, ne­skel­bia­ma, ta­čiau aiš­ku, kad bend­ras iš Ru­si­jos šiais me­tais per­ka­mas du­jų kie­kis kol kas ne­sie­kia 700 mln. ku­bų, ku­rių trūks­ta iki bend­ro Lie­tu­vos po­rei­kio – maž­daug 2 mlrd. ku­bų. Di­džią­ją da­lį ša­liai rei­ka­lin­gų du­jų – 1,35 mln. ku­bų – įmo­nės per­ka iš Nor­ve­gi­jos „Sta­toil“. Be „A­che­mos „ ir LDT, jas per­ka su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) tie­kė­ja „Lit­gas“.

„Gazp­rom“ pla­nuo­ja šie­met klien­tams vi­so­je Eu­ro­po­je auk­cio­nuo­se par­duo­ti 6 mlrd. ku­bų du­jų.

Lie­tu­vos žval­gy­ba taip pat tei­gia, kad ne­pai­sant „Gazp­rom“ pa­si­trau­ki­mo iš Lie­tu­vos du­jų bend­ro­vių 2014 me­tais, kon­cer­nas sie­kė iš­lai­ky­ti po­zi­ci­jas Bal­ti­jos ša­ly­se, komp­ro­mi­tuo­ti Klai­pė­dos su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą ir su­skys­tin­tas gam­ti­nes du­jas kaip al­ter­na­ty­vą ru­siš­koms du­joms. Siek­da­mas šio tiks­lo kon­cer­nas, vei­kė ir kiek­vie­no­je Bal­ti­jos ša­ly­je at­ski­rai, ir re­gio­ni­niu mas­tu, ra­šo­ma do­ku­men­te.

Ru­si­ja ir to­liau do­mė­jo­si in­ves­ti­ci­jo­mis į svar­bius ūkio sektorius

Anot žval­gy­bos, 2015 me­tais ne­ma­žė­jo tre­čių­jų ša­lių, daž­niau­siai Ru­si­jos – per ti­krą­ją pi­ni­gų kil­mę mas­kuo­jan­čius su­bjek­tus, kom­pa­ni­jų su­si­do­mė­ji­mas Lie­tu­va. Do­mė­ta­si in­ves­ti­ci­jo­mis į stra­te­giš­kai svar­bius ūkio sek­to­rius bei ga­li­my­bė­mis pa­si­nau­do­ti kri­ti­nės inf­ras­truk­tū­ros ob­jek­tais − Klai­pė­dos jū­rų uos­tu, ge­le­žin­ke­lių inf­ras­truk­tū­ra, tarp­sis­te­mi­nė­mis elek­tros jung­ti­mis.

Do­ku­men­te ra­šo­ma, kad at­si­vė­rus ga­li­my­bei im­por­tuo­ti pi­ges­nę elek­trą iš Šve­di­jos, di­dė­jo Ru­si­jos ir ki­tų tre­čių­jų ša­lių ener­ge­ti­kos kom­pa­ni­jų su­si­do­mė­ji­mas ga­li­my­be eks­por­tuo­ti elek­trą iš Lie­tu­vos ar per Lie­tu­vą, ypač pa­si­nau­do­jant „Lit­Pol Link“ jung­ti­mi. Į ru­siš­kos elek­tros eks­por­to sche­mas sie­kė įsi­trauk­ti kor­po­ra­ci­ja „Ro­sa­tom“, ban­dan­ti kon­ku­ruo­ti su iš­skir­ti­nes tei­ses eks­por­tuo­ti ru­siš­ką elek­trą tu­rin­čiu kon­cer­nu „In­ter RAO JES“ ir jau nuo 2013 me­tų ak­ty­viai ieš­kan­ti par­tne­rių Bal­ti­jos ša­ly­se.

Žval­gy­ba nu­ro­do, kad Ru­si­jos va­do­vy­bė itin jau­triai rea­guo­ja į po­ky­čius ener­ge­ti­kos rin­ko­je ir į bet ko­kį ša­lies po­zi­ci­jų silp­nė­ji­mą jo­je dėl ke­lių prie­žas­čių. Pir­miau­sia, anot do­ku­men­to, pa­ja­mos iš ener­ge­ti­kos sek­to­riaus yra pa­grin­di­nis fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nis svar­biau­siems Ru­si­jos vals­ty­bi­niams pro­jek­tams ir es­mi­nė prie­mo­nė, pa­lai­kant vi­daus po­li­ti­nį sta­bi­lu­mą.

Be to, ener­ge­ti­nis do­mi­na­vi­mas po­so­vie­ti­nė­je erd­vė­je Ru­si­jai lei­džia iš­lai­ky­ti įta­ką ir plės­ti jos va­do­vau­ja­mus in­teg­ra­ci­nius su­si­vie­ni­ji­mus. Konf­lik­ti­nė­se si­tua­ci­jo­se re­gio­no ša­lių pri­klau­so­my­bę nuo Ru­si­jos ener­ge­ti­kos iš­tek­lių ir inf­ras­truk­tū­ros Ru­si­ja ga­li pa­nau­do­ti ir daž­nai nau­do­ja kaip vie­ną svar­biau­sių ne­ka­ri­nio po­vei­kio prie­mo­nių.

Anot žval­gy­bos, ne­pai­sant Ru­si­jos pa­stan­gų di­ver­si­fi­kuo­ti eks­por­tą, svar­biau­sia jos pre­ky­bos ener­ge­ti­niais re­sur­sais rin­ka net ir il­ga­lai­kė­je pers­pek­ty­vo­je iš­liks Eu­ro­pa, o dvi­ša­liais san­ty­kiais su šios rin­kos da­ly­viais Ru­si­ja la­bai daž­nai nau­do­ja­si kaip už­sie­nio po­li­ti­kos tiks­lų įgy­ven­di­ni­mo ir geo­po­li­ti­nių in­te­re­sų gy­ni­mo prie­mo­ne. Ra­šo­ma, kad Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne, o ypač Lie­tu­vo­je, įgy­ven­di­na­mi inf­ras­truk­tū­ros, fi­nan­si­niai ir tei­si­niai po­ky­čiai ener­ge­ti­ko­je ver­ti­na­mi kaip pa­pil­do­ma grės­mė Ru­si­jos sau­gu­mui dėl Ka­ra­liau­čiaus sri­ties pri­klau­so­my­bės nuo ener­ge­ti­nių iš­tek­lių tran­zi­to per NA­TO ša­lį.

At­as­kai­to­je taip pat tei­gia­ma, kad re­gio­ne stip­rė­jant ki­toms ša­lims ir au­gant kon­ku­ren­ci­jai, eko­no­miš­kai ir ener­ge­tiš­kai nuo Ru­si­jos pri­klau­so­mos ša­lys ima rei­ka­lau­ti tai­ky­ti ly­gia­tei­siš­ku­mo pri­nci­pus, o Ru­si­jai vis su­nkiau se­ka­si at­gra­sy­ti jas nuo al­ter­na­ty­vių pro­jek­tų ar re­for­mų įgy­ven­di­ni­mo.

„Silp­nė­jant Ru­si­jos ga­li­my­bėms prieš šias ša­lis tai­ky­ti ener­ge­ti­nius sver­tus, re­gio­ne smar­kiai iš­au­ga ka­ri­nių prie­mo­nių reikš­mė ir jų tai­ky­mo ti­ki­my­bė (konf­lik­tas su Ukrai­na – ryš­kiau­sias to pa­vyz­dys)“, – tei­gia žval­gy­ba.

Anot jos, Ru­si­jos – Ukrai­nos konf­lik­to kon­teks­te taip pat su­stip­rė­jo Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vi­di­nę ener­ge­ti­kos rin­ką stip­ri­nan­tys in­teg­ra­ci­niai ir di­ver­si­fi­ka­vi­mo pro­ce­sai. ES vyk­dant bend­rą ener­ge­ti­kos po­li­ti­ką su tre­čio­sio­mis ša­li­mis, Ru­si­jos ga­li­my­bės ma­ni­pu­liuo­ti dvi­ša­liais san­ty­kiais ir skir­tin­gais ES ša­lių in­te­re­sais la­bai su­ma­žė­tų, ra­šo­ma do­ku­men­te.

„Ru­si­ja sie­kia su­lė­tin­ti šiuos pro­ce­sus, vie­šo­jo­je erd­vė­je dis­kre­di­tuo­da­ma ES Ener­ge­ti­nės są­jun­gos idė­ją, taip pat siū­ly­da­ma pa­si­rink­toms ES ša­lims pel­nin­gus pro­jek­tus ar san­dė­rius, ku­rie pa­de­da kel­ti įtam­pą ES vals­ty­bių tar­pu­sa­vio san­ty­kiuo­se, o įgy­ven­din­ti il­ga­lai­kė­je pers­pek­ty­vo­je už­kirs­tų ke­lius di­des­nei di­ver­si­fi­ka­ci­jai“, – tei­gia­ma grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­me.

Šie­met Lie­tu­vo­je vei­kian­čios žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos – Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas ir Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai pa­val­dus An­tra­sis ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­tas – pir­mą kar­tą pa­skel­bė bend­rą grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­mą. Anks­čiau ins­ti­tu­ci­jos tai da­ry­da­vo at­ski­rai, ta­čiau do­ku­men­tų tu­ri­nys skir­da­vo­si ne­žy­miai.

Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja ga­li mė­gin­ti in­fil­truo­ti šni­pus į šauktinius

Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja ga­li mė­gin­ti in­fil­truo­ti šni­pus į Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę per šauk­ti­nius, tei­gia Lie­tu­vos žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos, tre­čia­die­nį pa­skel­bu­sios tra­di­ci­nę kas­me­ti­nę at­as­kai­tą.

„Šauk­ti­nių srau­tai ga­li bū­ti iš­nau­do­ti ban­dant pra­sisk­verb­ti į kraš­to ap­sau­gos sis­te­mą“, – ra­šo­ma grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­me, ku­rį par­en­gė Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas ir An­tra­sis ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­tas prie Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos.

Anot ins­ti­tu­ci­jų, šiam tiks­lui ga­li bū­ti ban­do­ma in­fil­truo­ti į ka­ro tar­ny­bą už­ver­buo­tus as­me­nis ar­ba ieš­ko­ti ver­ba­vi­mo tai­ki­nių tarp šauk­ti­nių.

Ru­si­jos spe­cia­lių­jų tar­ny­bų žval­gy­mo lau­kas, kaip tei­gia­ma do­ku­men­te, dau­giau­sia su­si­jęs su Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės pa­jė­gu­mų vys­ty­mu, gink­luo­te, pra­ty­bo­mis, NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­ja.

„Be jau įpras­tų te­mų, 2015 me­tais GRU (Vy­riau­sio­ji žval­gy­bos val­dy­ba) rin­ko in­for­ma­ci­ją apie nuo­la­ti­nę pri­va­lo­mą­ją pra­di­nę ka­ro tar­ny­bą Lie­tu­vo­je, Vil­niu­je įsi­kū­ru­sį NA­TO pa­jė­gų in­teg­ra­vi­mo vie­ne­tą, nau­jų ko­vi­nių vie­ne­tų kū­ri­mą, Lie­tu­vos gy­ny­bos ir sau­gu­mo pra­mo­nės aso­cia­ci­jos veik­lą, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės vyk­dy­tus ir pla­nuo­ja­mus įsi­gi­ji­mus, Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gą, jos veik­lą, per­so­na­lą, Lie­tu­vos po­li­go­nus, oro erd­vės ste­bė­ji­mo inf­ras­truk­tū­rą“, – nu­ro­do at­as­kai­ta.

Šie­met tre­jų me­tų lais­vės at­ėmi­mo baus­me už šni­pi­nė­ji­mą Bal­ta­ru­si­jai bu­vo nu­teis­tas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės par­ame­di­kas And­re­jus Ošur­ko­vas, ku­ris bu­vo už­ver­buo­tas Bal­ta­ru­si­jo­je ir 2007 me­tais in­fil­truo­tas į ka­riuo­me­nę kaip šauk­ti­nis.

Vers­li­nin­kams siū­lo­mas „stogas“

Do­ku­men­te tei­gia­ma, kad Ru­si­ja ak­ty­vią žval­gy­bi­nę veik­lą vyk­do nau­do­da­ma dip­lo­ma­ti­nę prie­dan­gą, o žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­bų dar­buo­to­jai su­da­ro treč­da­lį dip­lo­ma­ti­nio per­so­na­lo Lie­tu­vo­je. Tei­gia­ma, kad in­for­ma­ci­ją kar­tais mė­gi­na rink­ti ir su Mask­va bend­ra­dar­biau­jan­tys žur­na­lis­tai.

Anot at­as­kai­tos, Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos tai­ki­niu tam­pa šio­se ša­ly­se dir­ban­tys Lie­tu­vos dip­lo­ma­tai, ku­rie, sie­kiant įbau­gin­ti, kar­tais de­mons­tra­ty­viai se­ka­mi ar pa­ten­ka­ma į jų gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas, dip­lo­ma­ti­nė­se at­sto­vy­bė­se sie­kia­ma klau­sy­tis po­kal­bių te­le­fo­nu.

Mask­va daž­nai ban­do ver­buo­ti Lie­tu­vos vers­li­nin­kus, ku­riems nau­do­jan­tis ko­rup­ci­ja siū­lo­mas va­di­na­ma­sis „sto­gas“, mė­gi­na­ma su­for­muo­ti agen­tū­ri­nį tink­lą Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bo­je, ra­šo­ma at­as­kai­to­je.

„FSB (Ru­si­jos Fe­de­ra­li­nė sau­gu­mo tar­ny­ba) Lie­tu­vos vers­li­nin­kais do­mi­si dėl jų ry­šių po­li­ti­nė­se par­ti­jo­se, vals­ty­bi­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se, tei­sė­sau­go­je, fi­nan­sų ir ener­ge­ti­kos sri­ty­se. FSB to­kius as­me­nis iš­nau­do­ja kaip „priei­gos“ agen­tus – jie ne­tu­ri ga­li­my­bių FSB su­teik­ti nau­din­gos in­for­ma­ci­jos, ta­čiau pa­de­da už­megz­ti ry­šius su FSB do­mi­nan­čiais as­me­ni­mis“, – pa­žy­mi­ma do­ku­men­te.

Tai­ki­nys – pa­sie­nio gy­ven­to­jai ir A.Lu­ka­šen­kos oponentai

Ru­si­jos tar­ny­bos ne­pra­lei­džia pro­gos pa­si­nau­do­ti ir tuo, kad daug pa­sie­nio ra­jo­nų gy­ven­to­jų vyks­ta į Ru­si­ją pirk­ti pi­ges­nių pre­kių.

„FSB jiems pa­tei­kia fik­ty­vius ar­ba ti­krus kal­ti­ni­mus dėl kon­tra­ban­dos ga­be­ni­mo, sie­nos kir­ti­mo pro­ce­dū­rų pa­žei­di­mų ir pan. To­kie as­me­nys mo­ty­vuo­ja­mi bend­ra­dar­biau­ti, ža­dant už­ti­krin­ti ne­ri­bo­tas ga­li­my­bes ir to­liau vež­ti pre­kes iš Ru­si­jos“, – tei­gia Lie­tu­vos žval­gy­bi­nin­kai.

Bal­ta­ru­si­jos ka­ri­nės žval­gy­bos po­rei­kiai Lie­tu­vo­je iš es­mės su­tam­pa su Ru­si­jos ka­ri­nės žval­gy­bos in­te­re­sais, šių ša­lių ka­ri­nės žval­gy­bos tar­ny­bos glau­džiai bend­ra­dar­biau­ja, tai­gi ir veik­los me­to­dai pa­na­šūs.

Ta­čiau ne ka­ri­nė­je sri­ty­je Bal­ta­ru­si­jos spec­tar­ny­bos, skir­tin­gai nei Ru­si­jos, „Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je pa­pras­tai vei­kia at­sar­giau, ven­gia ag­re­sy­vių veiks­mų“. Do­ku­men­te pa­žy­mi­ma, jog pu­sė Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­dos Lie­tu­vo­je dip­lo­ma­tų yra su dip­lo­ma­ti­ne prie­dan­ga dir­ban­tys KGB ir GRU dar­buo­to­jai ar­ba su­si­ję su šio­mis tar­ny­bo­mis.

„Svar­biau­sios Bal­ta­ru­si­jos žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­bų už­duo­tys Lie­tu­vo­je yra su­si­ju­sios su Bal­ta­ru­si­jos val­džios sta­bi­lu­mo už­ti­kri­ni­mu vals­ty­bės vi­du­je ir par­ama ša­lies po­li­ti­niams ir eko­no­mi­niams in­te­re­sams Lie­tu­vo­je ir ES“, – tei­gia­ma Lie­tu­vos žval­gy­bi­nin­kų do­ku­men­te.

2015 me­tų ru­de­nį vy­kę Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­to rin­ki­mai lė­mė tai, kad šios ša­lies KGB stip­ri­no Lie­tu­vo­je vei­kian­čių Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­jos at­sto­vų kon­tro­lę, o pa­grin­di­nė KGB už­duo­tis bu­vo su­truk­dy­ti opo­zi­cio­nie­riams lai­ky­tis vie­nin­gos po­li­ti­kos per pre­zi­den­to rin­ki­mus, nu­ro­do­ma at­as­kai­to­je.

Bal­ta­ru­sių spec­tar­ny­bų ver­ba­vi­mo pa­grin­di­nis tai­ki­nys Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je yra dau­giau­sia Lie­tu­vos bal­ta­ru­sių bend­ruo­me­nės na­riai ir Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čiai. KGB taip pat mė­gi­na in­fil­truo­ti agen­tus į Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jas ir ska­ti­na juos da­ly­vau­ti opo­zi­ci­jos ren­gi­niuo­se Lie­tu­vo­je, tei­gia­ma do­ku­men­te.

Skel­bia­ma, kad per­nai ak­ty­viai sie­kiant ES sank­ci­jų Bal­ta­ru­si­jos par­ei­gū­nams ir įmo­nėms pa­nai­ki­ni­mo, šios ša­lies KGB dar­buo­to­jai ieš­ko­jo Bal­ta­ru­si­jos po­li­ti­nių ir eko­no­mi­nių in­te­re­sų lo­bis­tų tarp Lie­tu­vos vers­li­nin­kų, ku­rių vers­las su­si­jęs su šia vals­ty­be.

Ob­jek­tai fo­tog­ra­fuo­ja­mi nesislapstant

Anot Lie­tu­vos par­ei­gū­nų, Ru­si­jos vyk­do­mas Lie­tu­vos ob­jek­tų – dau­giau­sia ka­ri­nių – ste­bė­ji­mas nau­do­jant vaiz­do ka­me­ras, mo­bi­liuo­sius ry­šio įren­gi­nius ir trans­por­to prie­mo­nė­se tvir­ti­na­mus vaiz­do re­gis­tra­to­rius ta­po ten­den­cin­gu reiš­ki­niu.

Nu­sta­ty­ta, jog vaiz­do fik­sa­vi­mą ne­re­tai at­lie­ka su Ru­si­ja sie­ja­mi as­me­nys, veik­lai nau­do­ja­mi nuo­mo­ti ar­ba Ru­si­jo­je re­gis­truo­ti au­to­mo­bi­liai.

„2015 me­tų an­tro­jo­je pu­sė­je bu­vo ste­bi­mi pro­vo­ka­ci­niai mi­nė­tų ob­jek­tų ste­bė­ji­mo at­ve­jai, de­mons­truo­jant fo­tog­ra­fuo­to­jų pri­klau­so­my­bę Ru­si­jai. Tai ro­do, kad fo­tog­ra­fa­vi­mas įgau­na in­for­ma­ci­nių – psi­cho­lo­gi­nių ope­ra­ci­jų po­žy­mių, su­da­rant įspū­dį, jog Ru­si­jos pi­lie­čiai ga­li ne­var­žo­mai vyk­dy­ti pro­vo­kuo­ja­mą veik­lą Lie­tu­vo­je ar­ba ti­kin­tis su­kel­ti ne­pro­por­cin­gą at­sa­ko­mą­ją Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jų reak­ci­ją“, – tei­gia­ma Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jų do­ku­men­te.

VSD ir ka­ri­nė kontrž­val­gy­ba iš­pla­tin­ta­me do­ku­men­te taip pat pa­skel­bė nuo­trau­ką, ku­rio­je, anot jų, ma­to­ma sig­na­lų žval­gy­bos įran­ga ant Ru­si­jos am­ba­sa­dos Vil­niu­je sto­go.

Žval­gy­bi­nin­kai tei­gė per­nai prie Lie­tu­vos sie­nų ste­bė­ję be­pi­lo­čių or­lai­vių ak­ty­vu­mą. Įta­ria­ma, kad jie ga­li bū­ti nau­do­ja­mi žval­gy­bi­nei veik­lai bei pla­nuo­jant ne­le­ga­lius pra­sisk­ver­bi­mus į ša­lies te­ri­to­ri­ją.