Žuvimis per dumblą
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai, su­lau­ku­siai kri­ti­kos dėl ke­ti­ni­mo da­lį ša­lies eže­rų ir tven­ki­nių va­ly­ti che­mi­ka­lais, be­li­ko du gink­lai – ke­lis kar­tus per me­tus nu­šie­nau­ti ne­ndres ir įveis­ti plėš­rią­sias žu­vis. Kai ku­rie moks­li­nin­kai siū­lo bran­ges­nį, bet, jų tei­gi­mu, efek­ty­ves­nį me­cha­ni­nį dumb­lo va­ly­mo bū­dą.

Ar­ti­miau­siu me­tu Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja (AM) Sei­mui tu­ri pa­teik­ti svars­ty­ti Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pro­jek­tą „Dėl van­de­nų sri­ties plė­tros 2016–2021 me­tų prog­ra­mos pa­tvir­ti­ni­mo“. Per­nai pra­dė­ta­me reng­ti do­ku­men­te bu­vo nu­ma­ty­ta, kad at­rink­ti kraš­to van­dens tel­ki­niai bus va­lo­mi che­mi­niu bū­du, įvei­siant plėš­rią­sias žu­vis ir šie­nau­jant pa­kran­tes.

Kaip „Lie­tu­vos ži­nios“ jau ra­šė, moks­li­nin­kams ir vi­suo­me­nės at­sto­vams ki­lo abe­jo­nių, ar pa­si­rink­tas che­mi­nis eže­rų va­ly­mo bū­das yra tin­ka­mas spren­džiant jų tar­šos prob­le­mas.

Po „Lie­tu­vos ži­nių“ straips­nio ki­lus triukš­mui, šios nuo­sta­tos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­me ne­li­ko, kaip ir ki­to mū­sų ša­ly­je la­biau įpras­to van­dens tel­ki­nių va­ly­mo me­to­do – me­cha­ni­nio. „Da­bar ke­ti­na­ma van­dens tel­ki­nių būk­lę ge­rin­ti tik dviem bū­dais, bet jie iš es­mės men­kai te­pa­dės. Ir tai truks ga­na il­gą lai­ką, – pers­pė­jo Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) do­cen­tas Gin­tau­tas La­ba­naus­kas. – Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pro­jek­te ka­žin ko­dėl ne­be­li­ko ga­li­my­bės gau­ti par­amą eže­re su­si­kau­pu­sioms nuo­sė­doms ša­lin­ti.“

G. La­ba­naus­kas pri­mi­nė anks­čiau Lie­tu­vo­je tai­ky­tą pra­kti­ką. Jo tei­gi­mu, ša­lies van­dens tel­ki­niai me­cha­ni­niu bū­du va­ly­ti ne vie­nus me­tus. Tai, kas iki šiol da­ry­ta, pa­sak vi­daus van­dens ke­lių sis­te­mo­je il­gą lai­ką dir­bu­sio spe­cia­lis­to, bu­vo ti­krai pa­grįs­ta. „Bū­tų įdo­mu, jei Lie­tu­vos val­di­nin­kai stai­ga im­tų ir par­eikš­tų, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šas nau­do­jo ne­tiks­lin­gai“, – iro­ni­za­vo G. La­ba­naus­kas.

Pir­miau­sia rei­kia išvalyti

KTU do­cen­tui pri­ta­rė ir Lie­tu­vos van­dens tel­ki­nių būk­lės ge­ri­ni­mo pra­di­nin­kas, bu­vęs Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Leo­nas Kat­ke­vi­čius. Jo žo­džiais, tiek plėš­rių­jų žu­vų įvei­si­mas, tiek pa­kran­čių šie­na­vi­mas – rei­ka­lin­gos prie­mo­nės, tik yra dau­giau pa­lai­ko­mo­jo po­bū­džio.

„Vi­suo­me­nei bū­ti­na pa­aiš­kin­ti si­tua­ci­ją. Kal­bant kas­die­niais ter­mi­nais, da­bar dau­ge­lio eže­rų ir tven­ki­nių dug­ne slūg­so ne tik sto­ras dumb­lo sluoks­nis, bet ir dau­gy­bė įvai­rių daik­tų – au­to­mo­bi­lių, te­le­vi­zo­rių, skal­bi­mo ma­ši­nų, – kal­bė­jo jis. – Kar­tais ap­tin­ka­ma ir dar įspū­din­ges­nių ra­di­nių, se­no­kai nu­skan­din­tų eže­ruo­se. O sto­ras dumb­lo sluoks­nis su­si­kau­pė ir dėl ki­tų prie­žas­čių. Tad jei van­dens tel­ki­nio dug­nas ne­bus su­tvar­ky­tas, nei che­mi­ja, nei plėš­rio­sios žu­vys, nei nu­šie­nau­ta pa­kran­čių aug­me­ni­ja si­tua­ci­jos ne­pa­keis.“

Pro­fe­so­riaus įsi­ti­ki­ni­mu, pa­lai­ky­ti van­dens tel­ki­nių būk­lę bū­ti­na. Ta­čiau tai ne vi­sa­da taip pi­gu, kaip ga­li at­ro­dy­ti iš pir­mo žvilgs­nio. Daug ža­los van­dens skaid­ru­mui ir dug­nui pa­da­ro pa­kran­čių aug­me­ni­ja, ypač ne­ndrės, ru­de­nį at­si­du­rian­čios eže­re ir gau­si­nan­čios ja­me dumb­lo kie­kį. Nu­pjau­tos ne­ndrės pa­ge­rin­tų eže­rų būk­lę, bet jas rei­kė­tų šie­nau­ti nuo­lat – bent du­kart per me­tus. Pa­sak L. Kat­ke­vi­čiaus, to­kiu at­ve­ju už dar­bus per de­šimt­me­tį su­si­kaup­tų įspū­din­ga su­ma. „De­ja, lė­šų tam tek­tų skir­ti kas­met, tol, kol van­dens tel­ki­nys eg­zis­tuos ir kol jo pa­kran­tė­se augs au­ga­lai“, – pri­dū­rė moks­li­nin­kas.

O dumb­lo va­ly­mas, L. Kat­ke­vi­čiaus įsi­ti­ki­ni­mu, kol kas yra ne­pa­kei­čia­mas ir bū­ti­nas eže­rų tvar­ky­mo bū­das. Jis su­skai­čia­vo, kad 34 di­des­nių kaip 50 ha plo­to Lie­tu­vos eže­rų vi­du­ti­nis gy­lis ne­sie­kia nė dvie­jų me­trų. Be­je, tarp ma­žes­nių yra dar sek­les­nių van­dens tel­ki­nių. Da­lis už­dumb­lė­ju­sių ir už­žė­lu­sių eže­rų esą na­tū­ra­liai virs pel­kė­mis. Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je pri­skai­čiuo­ja­ma iki 40 tūkst. eže­ri­nės kil­mės pel­kių – bu­vu­sių eže­rų ir eže­rė­lių.

„Vis dėl­to vi­suo­me­nė su­in­te­re­suo­ta tu­rė­ti kuo dau­giau van­dens tel­ki­nių. To­dėl bū­ti­na kiek lei­džia ga­li­my­bės stab­dy­ti eže­rų dumb­lė­ji­mą, jų žė­li­mą ir ša­lin­ti už­terš­tą per­tek­li­nį dumb­lą, kai ki­tos prie­mo­nės jau ne­be­pa­de­da“, – pa­brė­žė prof. L. Kat­ke­vi­čius.

Anot jo, per­tek­li­nio dumb­lo ša­li­ni­mas kai­nuo­ja ne­pi­giai, ta­čiau to­kia prie­mo­nė yra efek­ty­vi ir il­ga­lai­kė. Ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad iki 4 me­trų gy­lio iš­va­ly­tas van­dens tel­ki­nys ga­li vėl už­dumb­lė­ti tik per 800–1000 ar dau­giau me­tų. Pa­vyz­džiui, Drus­ko­nio eže­re, iš­va­ly­ta­me prieš 43 me­tus, nau­jo dumb­lo per me­tus te­su­si­kau­pė vi­du­ti­niš­kai vos 3,8 mm, Val­da­kio eže­re per 41 me­tus – 0,5 mm, Mer­ge­lės ake­lių per 38 me­tus – 4,4 mm, Il­gu­čio – 3 mi­li­me­trai. „Tai­gi ne­sun­ku aps­kai­čiuo­ti, per kiek me­tų vėl su­si­kaups nau­jas 2,5–3 m sto­rio dumb­lo sluoks­nis“, – pa­žy­mė­jo moks­li­nin­kas.

Prof. L. Kat­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, che­mi­nio van­dens tel­ki­nių būk­lės ge­ri­ni­mo ša­li­nin­kai są­mo­nin­gai men­ki­na eže­rų va­ly­mo efek­ty­vu­mo fak­tą. Kal­ba­ma, esą iš­va­lius juos van­dens ko­ky­bė ne vi­sa­da pa­ge­rė­ja. „Tai yra dėl to, kad eže­rai pra­ta­kūs. Ge­ros van­dens ko­ky­bės ne­pa­vyks pa­siek­ti bet ko­kio­mis prie­mo­nė­mis, kol ne­bus su­ma­žin­ta ar­ba pa­ša­lin­ta tar­ša su pa­vir­šiu­mi ir in­ta­kais ati­te­kan­čiu van­de­niu“, – aiš­ki­no jis.

Pro­fe­so­riaus nuo­mo­ne, Lie­tu­vos van­dens tel­ki­nius pir­miau­sia rei­kia mak­si­ma­liai iš­va­ly­ti, o tik pa­skui ar­ba vie­nu me­tu im­tis ir ki­to­kių prie­mo­nių.

Ne­su­tin­ka su kritika

AM Van­de­nų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ag­nė Knie­žai­tė-Gof­ma­nė „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė, kad prie­mo­nės eže­rų būk­lei ge­rin­ti bu­vo pa­siū­ly­tos at­nau­ji­nant upių ba­sei­nų val­dy­mo pla­nus pa­gal Bend­rą­ją van­dens po­li­ti­kos di­rek­ty­vą. Šiam dar­bui Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra sam­dė moks­li­nin­kus, eks­per­tus. Par­en­kant prie­mo­nes, anot pa­šne­ko­vės, bu­vo tai­ko­mas komp­lek­si­nis po­žiū­ris – tech­ni­niu, eko­no­mi­niu ir efek­ty­vu­mo as­pek­tais ana­li­zuo­ja­mas vi­sas ga­li­mų prie­mo­nių komp­lek­sas kiek­vie­nam kon­kre­čiam eže­rui, at­siž­vel­giant į ja­me nu­sta­ty­tas prob­le­mas, šių prie­žas­tis, dau­ge­liu at­ve­jų par­en­kant eko­lo­gi­niu ir eko­no­mi­niu po­žiū­riu efek­ty­viau­sių prie­mo­nių rin­ki­nį, o ne po vie­ną ku­rią nors.

„Su­tin­ka­me, kad bio­ma­ni­pu­lia­ciai ir ma­kro­fi­tų ša­li­ni­mo bū­dai ga­li ne­duo­ti grei­to efek­to, nes įleis­tos žu­vys tu­ri pa­aug­ti, o jų efek­tui per­duo­ti vi­sai eko­sis­te­mos gran­di­nei taip pat rei­kia lai­ko“, – kal­bė­jo A. Knie­žai­tė-Gof­ma­nė. Ir pri­dū­rė, kad kiek­vie­nas eže­ras yra lin­kęs dau­giau ar ma­žiau pats ap­si­va­ly­ti, tad bio­ma­ni­pu­lia­ci­ja už­ti­krin­tų, jog van­dens tel­ki­nys ti­krai ap­si­va­lys ir tą pro­ce­są la­bai pa­spar­tins. „Jei­gu bio­ma­ni­pu­lia­ci­jos me­to­das bus pri­tai­ky­tas ge­rai – įleis­tos tin­ka­mos rū­šies žu­vys, tam ti­kras jų kie­kis, ga­ran­tuo­ta ap­sau­ga nuo žu­vų iš­gau­dy­mo, esa­me ti­kri, kad van­dens tel­ki­nio būk­lė pa­ge­rės ir jam ne­bus pa­kenk­ta. To­dėl tei­gi­nys, jog šiuo me­tu pa­si­ren­ka­mos ne­efek­ty­vios, es­mi­nių po­ky­čių eže­rų būk­lei ne­da­ran­čios va­ly­mo prie­mo­nės, ne­tei­sin­gas ir ne­pag­rįs­tas“, – pa­brė­žė AM Van­de­nų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė.

Algimantas Salamakinas teigė, kad planai gerinti vandens telkinių būklę bus atidžiai stebimi.

Be to, pa­sak Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vės, šių prie­mo­nių tai­ky­mas, va­do­vau­jan­tis eko­no­mi­niais skai­čia­vi­mais, yra ko­ne vie­nin­te­lė rea­liau­sia ga­li­my­bė tu­ri­mais fi­nan­si­niais iš­tek­liais iš­spręs­ti kuo di­des­nio skai­čiaus ri­zi­kos eže­rų prob­le­mas, ypač tų, ku­rių būk­lė tik šiek tiek ne­ati­tin­ka ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. Pa­vyz­džiui, įgy­ven­di­nant nu­ma­ty­tas įžu­vi­ni­mo ir ma­kro­fi­tų ša­li­ni­mo prie­mo­nes, per 5 me­tus rei­kė­tų ati­tin­ka­mai maž­daug 4 mln. ir 1 mln. eu­rų. Tuo me­tu vie­no 50 ha eže­ro, ku­ria­me yra maž­daug 4 me­trų sto­rio dumb­lo nuo­sė­dų sluoks­nis, ko­ky­biš­kas iš­va­ly­mas, re­mian­tis 2007–2013 me­tų lai­ko­tar­pio pra­kti­ka, pre­li­mi­na­riai ga­lė­tų kai­nuo­ti iki 10–14 mln. eu­rų. Ir tiek, anot A. Knie­žai­tės-Gof­ma­nės, at­siei­tų tik dumb­lo pa­ša­li­ni­mas.

AM de­par­ta­men­to va­do­vės ma­ny­mu, vi­suo­me­nei la­bai trūks­ta ži­nių ir in­for­ma­ci­jos apie van­dens tel­ki­nių prob­le­mas, siū­lo­mus eže­rų būk­lės ge­ri­ni­mo bū­dus, jų po­vei­kį ap­lin­kai. To­dėl Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja bir­že­lio pa­bai­go­je ren­gia tarp­tau­ti­nę kon­fe­ren­ci­ją, ku­rio­je bus pri­sta­ty­ta ir už­sie­nio ša­lių moks­li­nin­kų bei eks­per­tų pa­tir­tis, Lie­tu­vos eže­rų prob­le­mos, jų būk­lės ge­ri­ni­mo prie­mo­nės.

Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Al­gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­tvir­ti­no, kad pla­nai ge­rin­ti van­dens tel­ki­nius bus ati­džiai ste­bi­mi. „I­ki to lai­ko, kol Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas bus svars­to­mas Sei­me, ati­džiai iš­ana­li­zuo­si­me pa­dė­tį“, – pa­ža­dė­jo Sei­mo na­rys.