Žodžių mūšis – be nugalėtojo
Vy­riau­sy­bės dve­jų me­tų veik­los su­kak­ties iš­va­ka­rė­se pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė val­dan­tie­siems pa­žė­rė „komp­li­men­tų“. „Vals­tie­čių“ re­mia­mas prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis sko­lin­gas ne­li­ko – ša­lies va­do­vei pri­ka­bi­no ne­klys­tan­čios vi­sa­ži­nės eti­ke­tę.

Prezidentės ir „valstiečių“ vedlių meilės kibirkštis niekada nesiejo. Akivaizdų simpatijos trūkumą pirmiausia išduodavo retorika, kurią vadinti diplomatiška vargu ar kas galėtų. Tokių žodinių turnyrų per porą metų būta ne vieno. Visuomenė pastaruoju metu atkreipė dėmesį į gerokai emocingesnį, kartais ties įžeidimų riba laviruojantį Vyriausybės vadovo toną. Itin ryškių proveržių būta vykstant mokytojų streikui, taip pat svarstant biudžeto projektą.

Dėl netramdomų premjero emocijų sunerimę Seimo nariai vakar plenariniame posėdyje per Vyriausybės valandą atsargiai teiravosi S. Skvernelio, ar šis nepervargo nuo darbų ir ar nepakriko jo nervai. Gerai nusiteikęs premjeras (vakar sukako lygiai dveji metai, kai darbą pradėjo jo vadovaujama Vyriausybė) patikino esąs visiškai sveikas ir žadėjo per likusius dvejus kadencijos metus išmokti visas etiketo pamokas.

Arogancija sukelia chaosą

Vertindama Vyriausybės situaciją LRT televizijos laidai „Dienos tema“ trečiadienio vakarą duotame interviu prezidentė teigė nematanti jokios ministrų kabineto krizės, o tik valdančiosios daugumos santykio su visuomene krizę. Pasak jos, užuot bendravusi su įvairių sričių specialistais, visuomenės atstovais, įsiklausiusi į jų pastabas, kritiką, Vyriausybė arogantiškai buldozeriu stumia reformas. Taip esą buvo patvirtinta ir mokytojų etatinio darbo apmokėjimo tvarka.

D. Grybauskaitės teigimu, „suvėlimo ir chaoso per tą arogantišką visažiniškumą yra ne tik švietimo, bet ir kitose srityse“. Jos požiūriu, pirmaisiais metais ši dauguma dar mokėsi, stengėsi girdėti kitų nuomonę, o antraisiais demonstravo nenorą nieko girdėti, nes ir taip esą žino, ką reikia daryti. „Matyt, tai sukėlė priešpriešą tarp visuomenės, Vyriausybės ir valdančiosios daugumos“, – svarstė valstybės vadovė. Ji perspėjo, kad žmonių negerbimas ir valdžios arogancija gali vesti į rimtą krizę, tai parodė riaušės Prancūzijoje.

Prezidentė patikino negavusi jokių pažymų, kad Rusijos specialiosios tarnybos kartu su konservatoriais galėjo prisidėti prie mokytojų streiko organizavimo. Premjero kreipimąsi į žvalgybos institucijas dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui ji vadino desperacija ir mėginimu jomis naudotis. Ji stebėjosi, kad Vyriausybės vadovas pirmiausia viešai pranešė apie grėsmes, o vėliau kreipėsi į institucijas, kad jos rastų tokios informacijos. Prezidentės akimis, tokio lygio pareigūnui taip elgtis yra neatsakinga ir nesolidu.

Matomas įvaizdis – fasadinis

S. Skvernelis tokių šalies vadovės kalbų nepraleido pro ausis. „Suprantu, kad 10 metų Lietuvoje buvo vienintelis žmogus, kuris viską žinojo ir neklydo. Dabar yra ir kitų žmonių, kurie stengiasi žinoti daug, bet daro klaidų, pripažįstu“, – vakar sakė ministras pirmininkas. Tačiau kartu jis teigė, kad jiedu su prezidente bendrauja kaip lygiaverčiai politikai. „Abu esame rinkti Lietuvos žmonių, turime tam tikrus įgaliojimus ir esame lygiaverčiai partneriai“, – aiškino S. Skvernelis. Jis nesutiko su prezidentės požiūriu, esą noras „ieškoti kaltųjų net pasitelkus teisėsaugos institucijas“ yra liguistas. „Nuo tada, kai buvau pareigūnas, sveikatą tikrinuosi kiekvienais metais ir galiu patikinti, kad esu visiškai sveikas“, – teigė premjeras.

Kalbėdamas per Žinių radiją S. Skvernelis vakar taip pat pareiškė, kad prezidentės politiką iliustruoja „tulpių paštas“, o viešai matomas šalies vadovės įvaizdis tėra fasadinis. Kalbėdamas apie „tulpių paštą“, S. Skvernelis turėjo omenyje žiniasklaidos pavasarį paskelbtą prieš kelerius metus vykusį šalies vadovės susirašinėjimą su politinės korupcijos byloje kaltinamu buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu.

Kartu S. Skvernelis sutiko, kad kartais jis į įvykius reaguoja per daug emocingai, ypač kai oponentai jį kaltina nebūtais dalykais ar yra skleidžiamas melas. „Bet esu nuoširdus žmogus ir tikrai viską darau iš širdies. Ar būtų gerai, jei ministras pirmininkas būtų šaltas ir abejingas?“ – svarstė jis.

Visuomenė stebi

Protokolo ir etiketo žinovo Armino Lydekos teigimu, piliečiai neabejotinai norėtų, kad valstybėje, kurioje jie gyvena, būtų demonstruojama kuo aukštesnė politinė kultūra. „Kai aukščiausio rango asmenims pritrūksta tinkamų, diplomatiškų žodžių, telieka apgailestauti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ekspertas.

Anot jo, visi politikai, ypač vadovai, vertindami vieną ar kitą situaciją, turėtų kalbėti atsargiai ir apgalvotai. A. Lydeka tikino nepamenantis, kad ankstesni premjerai – Algirdas Butkevičius ir Andrius Kubilius būtų drįsę prezidentei atsikirsti tokiu tonu, kokį pasirinko S. Skvernelis. Etiketo žinovas neatmetė galimybės, kad tokią valdančiųjų retoriką diktuoja besibaigianti D. Grybauskaitės kadencija. „Kas galėtų tai paneigti? Iki prezidento rinkimų beliko penki mėnesiai“, – pridūrė A. Lydeka.