Žmonės savo teises žino, bet netiki, kad pavyks jas apginti
Žmo­gaus tei­sių ste­bė­ji­mo ins­ti­tu­to (ŽTSI) tei­si­nin­kas Ka­ro­lis Liut­ke­vi­čius, pri­sta­tęs ty­ri­mą dėl žmo­gaus tei­sių pa­dė­ties Lie­tu­vo­je, sa­kė, kad si­tua­ci­ją ga­li­ma ver­tin­ti dve­jo­pai: vie­na ver­tus, džiu­gu, kad žmo­nės jau­čia­si ne­blo­gai, ži­no sa­vo tei­ses, ki­ta ver­tus, ne­jau­ku, jog jie ne­už­ti­krin­ti, kad pa­vyks jas ap­gin­ti, ir net nė­ra lin­kę ban­dy­ti tai da­ry­ti.

Eu­ro­pos Na­muo­se per dis­ku­si­ją apie tai, kaip pa­si­kei­tė žmo­gaus tei­sių prob­le­ma Lie­tu­vo­je pa­sta­ruo­ju me­tu, bu­vo pri­sta­ty­tas ŽTSI ir rin­kos ty­ri­mų bend­ro­vės „Spin­ter ty­ri­mai“ rep­re­zen­ta­ty­vus Lie­tu­vos gy­ven­to­jų nuo­mo­nės ty­ri­mas „Kaip vi­suo­me­nė ver­ti­na žmo­gaus tei­sių pa­dė­tį Lie­tu­vo­je“. Kaip sa­kė ŽTSI tei­si­nin­kas K. Liut­ke­vi­čius, toks pa­ti­kri­ni­mas, ko­kia yra žmo­gaus tei­sių pa­dė­tis mū­sų ša­ly­je, da­ro­mas kas dve­jus me­tus nuo 2004-ųjų.

Ty­ri­mo tiks­las – iš­siaiš­kin­ti Lie­tu­vos žmo­nių nuo­mo­nę ir in­for­muo­tu­mą žmo­gaus tei­sių klau­si­mais, ko­kios po­li­ti­nės ir pi­lie­ti­nės tei­sės yra su­vo­kia­mos kaip la­biau­siai pa­žei­di­nė­ja­mos, ku­rios so­cia­li­nės gru­pės la­biau­siai dis­kri­mi­nuo­ja­mos, ko­kiems pri­va­taus gy­ve­ni­mo as­pek­tams Lie­tu­vos žmo­nės yra la­biau­siai jau­trūs, taip pat, ar jie ži­no ir pa­si­ti­ki esa­mais žmo­gaus tei­sių ap­sau­gos me­cha­niz­mais ir yra lin­kę gin­ti sa­vo tei­ses.

„Ma­to­me, kad per pa­sta­ruo­sius me­tus in­for­muo­tu­mas apie žmo­gaus tei­ses nuo­sek­liai au­ga, – pa­žy­mė­jo K. Liut­ke­vi­čius. – Ga­li­me pa­grįs­tai ti­kė­tis, kad ki­tais me­tais jis vėl bus dar šiek tiek di­des­nis.“

Tei­si­nin­kas liū­di­nan­čiu ir ne­ri­mą ke­lian­čiu va­di­no skai­čių, ku­ris par­odo, kiek ak­ty­viai žmo­nės im­asi gin­ti sa­vo tei­ses – per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus si­tua­ci­ja aki­vaiz­džiai blo­gė­jo. Žmo­nės pa­sy­vūs, kai rei­kia gin­ti sa­vo tei­ses. „Ky­la pa­grįs­tas įta­ri­mas, kad jie ne vi­sai pa­si­ti­ki ins­ti­tu­ci­ne žmo­gaus tei­sių sis­te­ma, nė­ra už­ti­krin­ti, jog ga­li ap­gin­ti sa­vo tei­ses“, – sa­kė K. Liut­ke­vi­čius.

Tei­si­nin­ko tei­gi­mu, at­sa­ky­mai dėl kon­kre­čių žmo­gaus tei­sių ne­blo­gai ilius­truo­ja, ko­kiems pa­žei­di­mams vi­suo­me­nė jau­tres­nė – jau dau­ge­lį me­tų do­mi­nuo­ja at­sa­ky­mas apie tei­sę į tei­sin­gą teis­mą. Jis pa­žy­mė­jo, kad šio­je sri­ty­je Lie­tu­va pra­lai­mi dau­giau­siai by­lų Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių teis­me.

La­biau­siai pa­žei­džia­mos žmo­gaus tei­sės ir jų gynimas

2016 me­tų apk­lau­sos re­zul­ta­tai par­odė, kad la­biau­siai pa­žei­džia­ma tei­se, kaip ir 2014 bei 2012 me­tais, vis dar įvar­di­ja­ma tei­sė į tei­sin­gą teis­mą. Res­pon­den­tų bu­vo pra­šo­ma įver­tin­ti kiek­vie­nos tei­sės pa­žei­džia­mu­mą de­šim­ties ba­lų ska­lė­je (kur 10 reiš­kia la­biau­siai pa­žei­džia­ma, 1 – ma­žiau­siai). Tei­sės į tei­sin­gą teis­mą bend­ras įver­tis šie­met šiek tiek pa­di­dė­jo – iki 6,79 ba­lo, kai 2014 me­tais vi­dur­kis sie­kė – 6,47, o 2012-ai­siais – 6,13. An­tra pa­gal pa­žei­džia­mu­mą lai­ko­ma tei­sė į pri­va­taus gy­ve­ni­mo ne­lie­čia­mu­mą (6,27 ba­lo). Iš pa­teik­tų tei­sių, ma­žiau­siai pa­žei­džia­ma res­pon­den­tai lai­ko tei­sę da­ly­vau­ti po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me (4,11 ba­lo).

Ne­žy­miai pa­di­dė­jo skai­čius as­me­nų, tei­gu­sių, jog jiems pa­kan­ka in­for­ma­ci­jos apie žmo­gaus tei­ses – šių me­tų apk­lau­so­je šis skai­čius sie­kė 63 proc., o 2014 ir 2012 me­tais ati­tin­ka­mai 60 ir 52 proc. Ga­li­ma pa­ste­bė­ti ir sta­bi­lų dau­gė­ji­mą ži­nan­čių­jų, kur kreip­tis dėl pa­žeis­tų žmo­gaus tei­sių. 2016 me­tų apk­lau­sos me­tu dau­giau nei pu­sė apk­laus­tų­jų – 57 proc. – tei­gė tai ži­nan­tys, o 2014 me­tais ži­no­jo, kur kreip­tis 54, 2012 – 52, 2010 – 49 pro­cen­tai.

Su sa­vo tei­sių pa­žei­di­mais su­si­dū­ręs tei­gė kas penk­tas res­pon­den­tas. Ne­pai­sant to, kad šiek tiek dau­giau nei pu­sė vi­sų res­pon­den­tų (57 proc.) tei­gė ži­nan­tys, kur kreip­tis dėl pa­žeis­tų tei­sių, vos 7 proc. iš apk­laus­tų­jų, ku­rie ma­nė, kad jų tei­sės bu­vo pa­žeis­tos, ėmė­si veiks­mų joms gin­ti ir krei­pė­si dėl pa­žei­di­mų. Nors šiuo at­žvil­giu si­tua­ci­ja šiek tiek pa­ge­rė­jo ly­gi­nant su 2014 me­tais, ka­da šis in­di­ka­to­rius sie­kė 5 proc., da­bar­ti­nė pa­dė­tis vis dar yra ke­lian­ti ne­ri­mą ir ro­do di­de­lį pa­si­ti­kė­ji­mo žmo­gaus tei­ses gi­nan­čio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis nuo­kry­tį: pa­vyz­džiui, 2012 me­tais ana­lo­giš­ko­je apk­lau­so­je sa­vo tei­ses gy­nę nu­ro­dė 18 proc. su­si­dū­ru­sių­jų su pa­žei­di­mais.

Kaip ir pra­ėju­siais me­tais pa­grin­di­ne prie­žas­ti­mi, ko­dėl žmo­nės ne­si­ryž­ta gin­ti sa­vo tei­sių, iš­lie­ka ne­pa­si­ti­kė­ji­mas ins­ti­tu­ci­jo­mis, ku­rios tu­rė­tų už­ti­krin­ti pa­žeis­tų tei­sių gy­ny­bą. Net trys ket­vir­ta­da­liai res­pon­den­tų, pa­ty­ru­sių žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus, bet dėl jų nie­kur ne­si­krei­pu­sių, ne­ti­kė­jo, kad krei­pi­ma­sis jiems pa­dės. Ši prie­žas­tis ne­gin­ti ak­ty­viai sa­vo tei­sių iš­lie­ka po­pu­lia­riau­sia jau pa­sta­ruo­sius 10 me­tų.

Žmo­gaus tei­sių ins­ti­tu­ci­jų dar­bo vertinimas

Apk­lau­sos me­tu pa­aiš­kė­jo, kad po­pu­lia­riau­sia ins­ti­tu­ci­ja, į ku­rią bu­vo kreip­ta­si dėl pa­žeis­tų tei­sių, iš­lie­ka po­li­ci­ja ar­ba pro­ku­ra­tū­ra (36 proc.). Tai, jog šie­met an­trą vie­tą tarp po­pu­lia­riau­sių ins­ti­tu­ci­jų sa­vo tei­sėms gin­ti ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos (NVO) da­li­ja­si su teis­mais (į abu nu­ro­dė krei­pę­si po 21 proc. res­pon­den­tų), ro­do au­gan­tį vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą NVO. Prieš dve­jus me­tus į teis­mus krei­pę­si nu­ro­dė ket­vir­ta­da­lis res­pon­den­tų, o į NVO – 16 proc. res­pon­den­tų.

Res­pon­den­tai bu­vo ge­riau­siai su­si­pa­ži­nę su Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos veik­la (in­for­muo­tu­mo vi­dur­kis 4,92 iš ga­li­mų 10 ba­lų), an­tro­je vie­to­je – Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba (4,48). Ma­žiau­siai ži­no­ma ins­ti­tu­ci­ja – Sei­mo kon­tro­lie­rių įstai­ga (in­for­muo­tu­mo vi­dur­kis 2,73). Ži­no­mu­mo ypa­tin­gai trūks­ta ir Ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus tar­ny­bai (3,22 ba­lo), pri­žiū­rin­čiai, kaip įgy­ven­di­na­mos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tos ly­gios tei­sės ir vyk­do­mi Mo­te­rų ir vy­rų ly­gių ga­li­my­bių bei Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mai. Dau­gu­ma apk­laus­tų­jų bu­vo la­bai pra­stai su­si­pa­ži­nę su to­kio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis kaip Žur­na­lis­tų eti­kos ins­pek­to­riaus tar­ny­ba (3,30), Vals­ty­bės ga­ran­tuo­ja­mos tei­si­nės pa­gal­bos tar­ny­ba (3,51), Vals­ty­bi­nė duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­ja (3,52). At­siž­vel­giant į šių ins­ti­tu­ci­jų veik­los po­bū­dį, vi­suo­me­nė tu­rė­tų bū­ti ge­ro­kai dau­giau in­for­muo­ta apie jų funk­ci­jas.

Au­gan­tį pa­si­ti­kė­ji­mą ne­vy­riau­sy­bi­niu sek­to­riu­mi ro­do ir apk­lau­sos re­zul­ta­tai, gau­ti res­pon­den­tų pa­pra­šius įver­tin­ti žmo­gaus tei­sių sri­ty­je vei­kian­čias ins­ti­tu­ci­jas Lie­tu­vo­je. Kaip ir 2014 me­tais, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų veik­la žmo­gaus tei­sių ap­sau­gos sri­ty­je bu­vo įver­tin­ta ge­riau­siai – 6,27 iš ga­li­mų 10 ba­lų, (2014 m. – 6,06 ba­lo). An­trą po­zi­ci­ją užė­mė ad­vo­ka­tai (5,75), tre­čio­je vie­to­je at­si­dū­rė tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos (5,68). Pra­sčiau­siai apk­laus­tie­ji įver­ti­no ants­to­lių (3,96) bei sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų (4,50) veik­lą.

Pa­žei­džia­miau­sios so­cia­li­nės grupės

Res­pon­den­tai taip pat bu­vo pra­šo­mi įver­tin­ti, ku­ri so­cia­li­nė gru­pė, jų ma­ny­mu, yra la­biau­siai dis­kri­mi­nuo­ja­ma Lie­tu­vo­je. Kiek­vie­nos so­cia­li­nės gru­pės pa­žei­džia­mu­mą apk­laus­tie­ji ver­ti­no de­šim­ties ba­lų ska­lė­je, kur 10 reiš­kia la­biau­siai pa­žei­džia­ma, 1 – ma­žiau­siai. Aki­vaiz­du, kad per pa­sta­ruo­sius še­še­rius me­tus pa­dė­tis ne­pa­si­kei­tė – as­me­nys su psi­chi­ne ne­ga­lia ir šie­met bu­vo įvar­dy­ti la­biau­siai dis­kri­mi­nuo­ja­ma so­cia­li­ne gru­pe, įver­tin­ti 5,68 ba­lo (2014 me­tais – 5,03). An­tro­je ir tre­čio­je vie­to­je li­ko pa­gy­ve­nę as­me­nys (5,40) bei as­me­nys su fi­zi­ne ne­ga­lia (5,21).

K. Liut­ke­vi­čius pa­žy­mė­jo, kad ty­ri­me at­si­ra­do klau­si­mas apie nau­jos gru­pės tei­sių pa­žei­di­mus – pa­bė­gė­lių. „Bus įdo­mu pa­žiū­rė­ti, kaip ši sta­tis­ti­ka kei­sis po dve­jų, ket­ve­rių me­tų“, – sa­kė jis.

Tad at­siž­vel­giant į da­bar­ti­nį kon­teks­tą, šie­met į apk­lau­są įtrauk­tos pa­bė­gė­lių so­cia­li­nės gru­pės pa­žei­džia­mu­mas bu­vo įver­tin­tas ga­na aukš­tai – šiek tiek dau­giau nei 5 ba­lais (5,02). Ver­ta at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad pa­bė­gė­lių dis­kri­mi­na­ci­ją daž­niau ak­cen­ta­vo 26–35 me­tų res­pon­den­tai ir mies­to gy­ven­to­jai.

Nuo­sta­tos apie duo­me­nų apsaugą

Šie­met bu­vo at­lik­tas ir iš­sa­mus Lie­tu­vos gy­ven­to­jų nuo­sta­tų apie duo­me­nų ap­sau­gą ty­ri­mas. Jis par­odė, kad tei­sių, su­si­ju­sių su duo­me­nų ap­sau­ga, iš­ma­ny­mas tarp Lie­tu­vos gy­ven­to­jų nė­ra aukš­tas. Be­veik du treč­da­liai apk­lau­sos da­ly­vių – 65 proc. – pri­pa­žįs­ta, kad ne­iš­ma­no sa­vo tei­sių ir par­ei­gų as­mens duo­me­nų ap­sau­gos sri­ty­je. Šiek tiek ge­riau sa­vo ži­nias ver­ti­na jau­nes­ni, 18–45 me­tų res­pon­den­tai ir di­džių­jų mies­tų gy­ven­to­jai, pra­sčiau­siai – vy­res­nio am­žiaus res­pon­den­tai, bei ma­žes­nes pa­ja­mas gau­nan­tys gy­ven­to­jai.

Su sa­vo tei­sės į duo­me­nų ap­sau­gą pa­žei­di­mais su­si­dū­ręs ma­nė vie­nas iš de­šim­ties apk­lau­sos da­ly­vių. Ab­so­liu­ti jų dau­gu­ma – 81 proc. – veiks­mų pa­žeis­tai tei­sei ap­gin­ti ne­siė­mė. Dvi daž­niau­siai to nu­ro­dy­tos prie­žas­tys – ne­ži­no­ji­mas, kur kreip­tis, ar­ba ne­si­ti­kė­ji­mas, kad tai pa­dės.

At­lik­tas ty­ri­mas at­sklei­dė va­di­na­mą „pri­va­tu­mo par­adok­są“: trys ket­vir­ta­da­liai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tei­gia, jog tei­sė į duo­me­nų ap­sau­gą jiems yra to­kia pat svar­bi kaip sa­vi­raiš­kos lais­vė, bet tik ne­di­de­lė da­lis yra tvir­tai pa­si­ry­žu­si im­tis kon­kre­čių veiks­mų, kad ją ge­riau už­ti­krin­tų.

***

Gruo­dis lai­ko­mas tarp­tau­ti­niu žmo­gaus tei­sių mė­ne­siu, nes 1948-ųjų gruo­džio 10 die­ną Jung­ti­nė­se Tau­to­se bu­vo pri­im­ta Vi­suo­ti­nė žmo­gaus tei­sių dek­la­ra­ci­ja.