Žmogaus teisių gynėjai laukia institucijų reakcijos į kaltinimus Šarūnui Bartui
Ak­to­rei Ju­li­jai Ste­po­nai­ty­tei pra­ne­šus apie re­ži­sie­riaus Ša­rū­no Bar­to sek­sua­li­nį prie­ka­bia­vi­mą, ne­vy­riau­sy­bi­nio Lie­tu­vos žmo­gaus tei­sių cen­tro va­do­vė ti­ki­si su­lauk­ti val­džios ins­ti­tu­ci­jų ir Lie­tu­vos ki­no cen­tro reak­ci­jos.

J. Steponaitytė apie netinkamą Š. Barto elgesį prieš penkerius metus paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“, prie savo pareiškimo pridėjusi žymę #metoo. Su Š. Bartu BNS ir kitai žiniasklaidai nepavyko susisiekti – jo telefonas išjungtas.

„Manau, kad valstybės institucijų reakcijų greičiausiai sulauksime (....) Norisi tikėti, kad ta reakcija bus pakankamai greitai ir bent jau pirmadienį turėsime kažkokią tiek Kultūros ministerijos, tiek Lietuvos kino centro poziciją. Greičiausiai, šios institucijos laukia ir Šarūno Barto reakcijos“, – BNS šeštadienį sakė Birutė Sabatauskaitė.

Jos teigimu, pasitvirtinus kaltinimams turėtų būti sprendžiama dėl tolesnių režisieriaus filmų finansavimo. Tačiau B. Sabatauskaitė nesiėmė vertinti, ar turėtų būti atšaukta Š. Barto filmo „Šerkšnas“ nominacija Jungtinių Valstijų Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimams.

„Man sunku vertinti, nenorėčiau užsiimti tokia veikla, kaip knygų deginimas ar filmų išmetimas, nes tai nebūtinai būtų teisingas sprendimas. Bet klausimas turėtų būti iškeltas dėl Š. Barto finansavimo ateityje, dėl jo atsakomybės“, – tvirtino Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.

Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas BNS sakė, kad šiuo metu dėl asmeninių priežasčių yra išvykęs iš Lietuvos ir situaciją žadėjo pakomentuoti sekmadienį.

Drąsus žingsnis

B. Sabatauskaitė pabrėžė, kad J. Steponaitytės sprendimas prisipažinti apie patirtą seksualinį priekabiavimą yra labai drąsus ir sudėtingas žingsnis..

„Seksualinis priekabiavimas yra viena iš diskriminacijos formų, apie kurią prabilti yra ypatingai sunku, todėl, kad dažniausiai tai vyksta tokiose situacijose, kai nėra liudininkų. Neveltui tokiais atvejais diskriminacinėse bylose įrodinėjimo pareiga perkeliama atsakovui – tai reiškia, kad šiuo atveju jis turi įrodyti, kad diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo nebuvo. Tačiau baudžiamosiose bylose, kuriose taip pat gali būti nagrinėjami seksualinio priekabiavimo atvejai, nekaltumo prezumpcija galioja“, – teigė B. Sabatauskaitė.

Pasak jos, šiuo metu viešoje erdvėje vyksta „pusiau viešas teismas“, kol kas savo pozicijos nėra pareiškęs Š. Bartas, todėl situacija yra labai sudėtinga.

„Kalbant apie seksualinį priekabiavimą ir seksualinius nusikaltimus, mes visi turime jausti moralinę atsakomybę, žiūrėti ką kalbame ir kokius žodžius naudojame, kad nesukeltume visoms kitoms jaunoms merginoms, kurios gali bet kada patirti seksualinį priekabiavimą ar seksualinius nusikaltimus, nuolatinio kaltės jausmo sau pačioms. Nes kaltė šiuo atveju yra ne jų pusėje“, – teigė B. Sabatauskaitė.

Pasak jos, taip pat reikėtų svarstyti ir apie valstybės teisinės pagalbos suteikimą nuo tokio elgesio nukentėjusiems asmenimis.

„Mūsų teisinė sistema garantuoja tam tikrą teisinę pagalbą įtariamiesiems, bet mes neturime tokios praktikos ir reglamentavimo, kurie garantuotų tokį palaikymą nukentėjusiesiems. Tokais atvejais būti teismo procese ir atstovauti sau yra labai sunku. Reikėtų įvirtinimo, kad tokiais atvejais aukoms, nepriklausomai nuo pajamų lygio, turėtų būti teikiama valstybės teisinė pagalba, kad jos galėtų suvokti, kas vyksta teismo procese, kad joms būti padėta atlaikyti tam tikrus aštrius kitos pusės advokatų klausimus“, – sakė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.

Generalinis prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė sakė, kad prokurorai situaciją galėtų pakomentuoti pirmadienį.

Aktorės pareiškimas

„Prieš penkerius metus patyriau kino režisieriaus Šarūno Barto seksualinį užpuolimą. Praėjo penkeri metai, bet man tai tebėra dabartis šį vakarą, kai rašau šią žinutę. Laikiau tai paslaptyje, nes galvojau, kad tai nebeegzistuos, jeigu nesužinos niekas kitas. Tačiau tai netiesa. Mums laikas nutraukti tylą ir liautis apsimetinėjus, kad tai neegzistuoja. Prašau, neleiskit, kad tai vėl nutiktų. #metoo“.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, senatis už seksualinį priekabiavimą yra treji metai, o už privertimą lytiškai santykiauti – aštuoneri metai.

Spalio mėnesį socialiniuose tinkluose „Twitter“ ir „Facebook“ prasidėjusios kampanijos #metoo dėka tūkstančiai moterų prabilo apie seksualinę prievartą. Ši kaltinimų banga, išprovokuota paviešinimų apie prodiuserio Harvey Weinsteino skandalingą elgesį, taip pat smogė režisieriui Brettui Ratneriui, režisieriui ir scenaristui Jamesui Tobackui, aktoriams Kevinui Spacey, Stevenui Seagalui ir Jeremy Pivenui .

Penktadienį teismas pradėjo nagrinėti seksualiniu priekabiavimu kaltinamo buvusio Panevėžio Juozo Miltinio teatro direktoriaus Lino Zaikausko bylą. Jis kaltinamas pasikėsinimu versti lytiškai santykiauti aktorę. L. Zaikauskas kaltės nepripažįsta.