Žinios iš Baltijos jūros dugno: žuvusiųjų lakūnų kapai bus žemėje
Bet ko­kiu at­ve­ju, ar virš Bal­ti­jos jū­ros ka­tas­tro­fą pa­ty­ręs Lie­tu­vos lėk­tu­vas „An-2“ bus iš­kel­tas į že­mės pa­vir­šių, ar – ne, žu­vę jo pi­lo­tai bus pa­lai­do­ti de­ra­mai. O iš­si­gel­bė­ti, prieš lėk­tu­vui nu­skęs­tant, jie pra­ktiš­kai ne­tu­rė­jo ga­li­my­bių. 

To­kias nau­jau­sias ži­nias LRT.lt per­da­vė Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos Trans­por­to ava­ri­jų ir in­ci­den­tų ty­ri­mo sky­riaus ve­dė­jas Bro­nius Mer­kys, ku­ris va­do­vau­ja spe­cia­lia­jai mi­nis­te­ri­jos ko­mi­si­jai „An-2“ ava­ri­jos ap­lin­ky­bėms bei prie­žas­tims iš­tir­ti.

„Kaip tik šiuo me­tu esu tos me­džia­gos, ku­rią iš jū­ros dug­no par­ga­be­no Ny­der­lan­dų spe­cia­lis­tų ro­bo­tai, per­žiū­ro­je. Įra­šų truk­mė – dau­giau nei va­lan­da lai­ko“, – 14 val. por­ta­lui LRT.lt sa­kė B. Mer­kys.

– Gal nau­jau­siuo­se įra­šuo­se ga­li­ma įžvelg­ti ir an­tro­jo la­kū­no Al­vy­do Sel­mis­trai­čio pa­lai­kų si­lue­tą?

– Kol kas ne­si­ma­to.

– Ar ga­li taip bū­ti, kad jo pa­lai­kų lėk­tu­ve nė­ra?

– La­bai ti­ki­mės, kad, iš­sa­miau iš­nag­ri­nė­jus įra­šus, ra­si­me ir an­tro­jo la­kū­no pa­lai­kus.

– Kas truk­do pa­tvir­tin­ti ar­ba pa­neig­ti, jog an­tro­jo la­kū­no lėk­tu­ve nė­ra?

– Tie­siog ne­si­ma­to, o ro­bo­tai į lėk­tu­vo vi­dų įplauk­ti ne­ga­li.

– Šian­dien pa­si­gir­do, esą lėk­tu­ve ap­tik­ta daug pa­ša­li­nių daik­tų? Ar tai – tie­sa, ir ko­kie tie daik­tai?

– Ne­ga­lė­čiau pa­tvir­tin­ti, jog šios ži­nios tei­sin­gos. Da­bar, per­žiū­ri­nė­da­mas vaiz­do įra­šus, jo­kių pa­ša­li­nių daik­tų, ku­rių ne­tu­rė­tų bū­ti skry­džio me­tu, ne­pas­te­bė­jau. Pa­pras­tai lėk­tu­ve tu­ri bū­ti ka­la­dė­lės, skir­tos pa­sta­ty­ti po ra­tais, štur­va­lų fik­sa­to­riai. Lyg ma­to­si, kad yra įren­gi­nys, skir­tas lėk­tu­vui pa­trauk­ti že­mė­je iš vie­nos vie­tos į ki­tą. Ma­to­si dar kaž­ko­kių daik­tų, ta­čiau teig­ti, jog jie – pa­ša­li­niai, dar per anks­ti.

– Gal jau pa­ma­tė­te, ar bu­vo lėk­tu­ve gel­bė­ji­mo­si plaus­tas?

– Dar ne­pa­ma­čiau. Į šį klau­si­mą ga­li­ma bus, ko ge­ro, at­sa­ky­ti, kai lėk­tu­vą ap­žiū­rės na­rai.

– Ar lėk­tu­ve ap­tik­tas la­kū­nas Adol­fas Ma­čiu­lis bu­vo su gel­bė­ji­mo­si lie­me­ne?

– Į šį klau­si­mą taip pat dar ne­ga­lė­čiau at­sa­ky­ti.

– Ka­da pra­si­dės ir ar aps­kri­tai bus vyk­do­ma lėk­tu­vo iš­trau­ki­mo ope­ra­ci­ja?

– Bet ku­riuo at­ve­ju lėk­tu­vas bus trau­kia­mas, kad ga­li­ma bū­tų iš­trauk­ti la­kū­nų kū­nus. Ar bus iš­trauk­tas ir lėk­tu­vas į že­mės pa­vir­šių, pri­klau­sys nuo oro są­ly­gų. Šiuo me­tu oras tam ne­pa­lan­kus. Šią­nakt lai­vas vėl iš­plauks į jū­rą. Tam, kad ga­li­ma bū­tų pra­dė­ti lėk­tu­vo iš­trau­ki­mą, jū­ros ban­ga­vi­mas tu­rė­tų bū­ti itin ma­žas.

– Kaip bus iš­trauk­ti la­kū­nų kū­nai, jei lėk­tu­vo iš­kel­ti į že­mės pa­vir­šių vis dėl­to ne­pa­vyk­tų?

– Pa­kė­lus lėk­tu­vą iki tam ti­kro aukš­čio, su spe­cia­lia įran­ga ners iš Ny­der­lan­dų at­vy­kę na­rai ir kū­nus iš­trauks iš lėk­tu­vo. Tik po to bus spren­džia­ma, ką to­liau su tuo lėk­tu­vu da­ry­ti.

– Per kiek lai­ko ga­lė­tų baig­tis la­kū­nų iš­trau­ki­mas?

– Jei oro są­ly­gos leis, pri­reiks maž­daug tri­jų die­nų.

– Ko­kių nau­jie­nų su­ži­no­jo­te, per­žiū­ri­nė­da­mas pra­ėju­sios nak­ties fil­ma­vi­mo me­džia­gą iš jū­ros dug­no?

– Šio­kių to­kių nau­jie­nų yra, ta­čiau apie jas kal­bė­ti ne­ga­liu, nes tai – kon­fi­den­cia­li in­for­ma­ci­ja, su­si­ju­si su iki­teis­mi­niu ty­ri­mu.

– Ar jau vi­siš­kai at­mes­ta lėk­tu­vo ka­tas­tro­fos ver­si­ja, esą jį ga­lė­jo kaž­kas pa­šau­ti?

– Man ši ver­si­ja la­biau aso­ci­juo­ja­si su fan­tas­ti­kos sri­ti­mi.

– Va­di­na­si, da­ry­ti­na iš­va­da, jog lėk­tu­vas nu­kri­to dėl tech­ni­kos ge­di­mų ar­ba dėl pi­lo­tų klai­dų?

– Kol ty­ri­mas ne­baig­tas, sa­vo nuo­mo­nės reikš­ti ne­ga­lė­čiau, nors ją ir tu­riu. No­rė­čiau, kad ji bū­tų pa­grįs­ta ty­ri­mo fak­tais.

– O gal jau ga­li­ma at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar ga­li­ma bu­vo la­kū­nus iš­gel­bė­ti, ar jie žu­vo tą pa­čią mi­nu­tę, kai lėk­tu­vas pa­ni­ro po van­de­niu?

– To­kių ka­te­go­riš­kų iš­va­dų dar ne­ga­li­ma da­ry­ti, bet, jei pa­ma­ty­si­me, kad abie­jų la­kū­nų kū­nai – lėk­tu­vo vi­du­je, tuo­met ga­lė­si­me pa­sa­ky­ti, jog iš­gel­bė­ti ne­bu­vo jo­kių ga­li­my­bių. Samp­ro­tau­jant teo­riš­kai, jų iš­si­gel­bė­ji­mo ga­li­my­bės bu­vo la­bai mi­ni­ma­lios. Jei lėk­tu­vas lie­čia van­de­nį, jis be­veik vi­sa­da ap­si­ver­čia. Šiuo at­ve­ju ma­to­si, kad lėk­tu­vas į van­de­nį bu­vo pa­tup­dy­tas la­bai pro­fe­sio­na­liai. Pa­na­šu, kad jis ver­tė­si, bet mi­ni­ma­liu grei­čiu, nes ma­to­si ne­daug jo pa­žei­di­mų. Jū­ros dug­ne lėk­tu­vas šiuo me­tu pa­svi­ręs maž­daug 45 laips­nių kam­pu ir įsmi­gęs į dumb­lą prie­ki­ne da­li­mi. Vaiz­džiai pa­sa­kius, la­kū­nų gel­bė­ji­mo­si ap­lin­ky­bės bu­vo to­kios, lyg, ap­ver­tus kam­ba­rį aukš­tyn ko­jo­mis, ja­me esan­tys žmo­nės tu­rė­tų per ke­lias mi­nu­tes ras­ti ga­li­my­bes iš jo iš­si­va­duo­ti.