Žiniasklaidai paskirstytas valstybės finansavimas
Spau­dos, ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos rė­mi­mo fon­das (SRTRF) pa­skirs­tė 2 mln. 578 tūkst. eu­rų par­amos na­cio­na­li­nei, re­gio­ni­nei ir kul­tū­ri­nei ži­niask­lai­dai – skir­ta kiek dau­giau, nei treč­da­lis vi­sų pra­šy­tų lė­šų.

SRTRF informuoja, kad iš viso konkursui buvo pateikta 441 paraiška finansavimui pagal šešias skirtingas programas. iš fondo prašoma suma – 6 mln. 805 tūkst. eurų. Finansavimas skirtas 305 projektams.

Daugiausia lėšų skirta regioninei periodinei spaudai – 627 tūkst. eurų, kultūrinei žiniasklaidai šiemet paskirstyti 542 tūkst. eurų. Nacionalinės periodikos teiktiems projektams skirta beveik 450 tūkst. eurų, nacionalinės radijo ir televizijos – 407 tūkst. eurų. Regioninės radijo ir televizijos programos pareiškėjams paskirstyti 206 tūkst. eurų, internetinei žiniasklaidai – beveik 423 tūkst. eurų.

SRTRF pabrėžia, kad pastaruosius penkerius metus bendras fondo finansavimas nesikeitė. Dalį valstybės skiriamų lėšų fondas naudoja savo paties administravimo funkcijoms.

Paraiškas, kaip ir kasmet, vertino ekspertų grupės, kurias sudarė po penkis ekspertus – patyrusių žurnalistų, mokslininkų, meno ir kultūros profesionalų. Atsižvelgdama į ekspertų išvadas ir siūlymus, galutinį sprendimą priėmė septynių asmenų Fondo taryba.

SRTRF tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė teigia, kad projektų skaičius didėja, bet fondui skiriama suma nedidėja, taip pat nesikeičia ir Vyriausybės patvirtintos proporcijos skirtingoms programoms, nors kai kurių, pavyzdžiui, internetinės žiniasklaidos iniciatyvų sparčia daugėja.

Ji pripažįsta, kad kaip ir kasmet, šiemet bus nepatenkintų paramos dalybomis.

„Tų nepatenkintų yra ir bus, mes tą suprantame, nors tai mums ir nėra malonu, reikia suprasti, kad paramą skirstome iš tų pinigų, kuriuos turi“, – sakė ji.

„Kaip galėjome, taip padarėme. Sakykime, interneto projektų ypač daugėja, jiems ta proporcija yra, mūsų nuomone, gerokai per maža. Apskritai, suma per maža – kai matome, kiek žmonės prašo, ta suma turėtų būti bent dvigubai didesnė“, – tikino V. Žukienė.

Nuolat kylant nepasitenkinimui SRTRF veikla, Kultūros ministerija, Seimas pernai inicijavo svarstymus, kaip keisti žiniasklaidos rėmimo modelį. Siūloma, kad tuo užsiimtų nauja struktūra – žiniasklaidos taryba. Buvusi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson siūlė, kad priešingai nei meno kūrėjų organizacijų, žurnalistus, leidėjus, transliuotojus vienijančių asociacijų įsteigtas SRTRF, naujosios tarybos steigėjas ir vienintelis dalininkas būtų valstybė.

Naująjį modelį tikimasi patvirtinti šiemet.