Žingsnis į priekį – be didelio optimizmo
Mins­ke pa­siek­tas dau­gia­ša­lis su­si­ta­ri­mas dėl konf­lik­to Ry­tų Ukrai­no­je su­re­gu­lia­vi­mo ne­ga­ran­tuo­ja tai­kos. Lie­tu­vos po­li­ti­kai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad Ru­si­jai pa­lik­tos lais­vos ran­kos to­liau jį es­ka­luo­ti, jei Ukrai­nos val­džia ne­įvyk­dys di­džio­sios kai­my­nės rei­ka­la­vi­mų.

Va­kar pa­siek­tas an­tras per pa­sta­rą­jį pus­me­tį su­si­ta­ri­mas dėl pa­liau­bų Ru­si­jos re­mia­mų se­pa­ra­tis­tų kon­tro­liuo­ja­mo­se Do­nec­ko ir Lu­hans­ko sri­ty­se. Ta­čiau di­de­lių vil­čių, kad jis ga­ran­tuos il­ga­lai­kę tai­ką Ukrai­nos ry­tuo­se, nė­ra daug.

Di­de­lė nežinomybė

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar da­ly­va­vo Briu­se­ly­je vy­ku­sia­me Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vir­šū­nių su­si­ti­ki­me, kur bu­vo ap­tar­ta pa­dė­tis Ukrai­no­je ir Mins­ke pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas. Ša­lies va­do­vė pa­brė­žė, kad kol kas tai tė­ra da­li­nis su­si­ta­ri­mas dėl pa­liau­bų.

„Ar jis bus vyk­do­mas, par­odys lai­kas. Mins­ke prieš pen­kis mė­ne­sius bu­vo pa­siek­tas pa­liau­bų su­si­ta­ri­mas, ta­čiau jis ne­bu­vo vyk­do­mas. Tai­gi tai tik pa­liau­bos. Pa­grin­di­nis klau­si­mas - sie­nų kon­tro­lė - nė­ra iš­spręs­tas“, - sa­kė D. Gry­baus­kai­tė.

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad kal­bė­ti apie pa­žan­gą dėl si­tua­ci­jos Ry­tų Ukrai­no­je dar per anks­ti. Nors su­si­ta­ri­mai dėl ug­nies nu­trau­ki­mo ir gink­luo­tės ati­trau­ki­mo yra svar­būs, ga­lu­ti­niais jų va­din­ti ne­ga­li­ma. „La­bai svar­bu, kad kal­ba­ma apie ug­nies nu­trau­ki­mą, gink­luo­tės ati­trau­ki­mą, pers­pek­ty­vo­je - sie­nos kon­tro­lę. Ver­tin­ti vi­sa tai tei­gia­mai kol kas anks­ti, nes tu­ri­me ma­ty­ti, kaip vi­sa tai vyks iš ti­krų­jų. Ga­li­ma ver­tin­ti tai kaip tar­pi­nius su­si­ta­ri­mus, bet kol kas ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti, ar tai le­mia pa­žan­gą esant rea­liai si­tua­ci­jai“, - pa­žy­mė­jo jis.

Svar­biau­sia - paliaubos

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko, par­la­men­ti­nio Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to va­do­vo Ge­di­mi­no Kir­ki­lo tei­gi­mu, svar­biau­sias Mins­ko su­si­ti­ki­mo re­zul­ta­tas, kad pa­vy­ko su­si­tar­ti dėl pa­liau­bų. “Kai ka­ras ne­vyks­ta, vi­sas prob­le­mas ga­li­ma spręs­ti ra­cio­na­liau”, - LŽ sa­kė jis. Anot po­li­ti­ko, na­tū­ra­lu, kad to­kio­se de­ry­bo­se nu­si­leis­ti tu­ri abi ša­lys, nes ki­taip nie­ko pa­siek­ti ne­įma­no­ma.

Ki­ta ver­tus, at­ok­vė­pio rei­kia ir Ukrai­nai. “La­bai ge­ras yra Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do spren­di­mas dėl fi­nan­si­nės pa­gal­bos, nes Ukrai­na be­veik at­si­dū­rė ant ban­kro­to ri­bos”, - ma­no G. Kir­ki­las.

Jis ne­su­ti­ko su apž­val­gi­nin­kais, tei­gian­čiais, esą Vo­kie­ti­jos ir Pra­ncū­zi­jos va­do­vai ne­tu­rė­jo įga­lio­ji­mų de­rė­tis ES var­du. „Rei­kia tik dė­ko­ti, kad An­ge­la Mer­kel ir Fran­cois Hol­lan­de'as ėmė­si to­kios mi­si­jos. Už pa­siek­tą su­si­ta­ri­mą Va­do­vų Ta­ry­ba jiems tik pa­dė­kos“, - sa­kė G. Kir­ki­las. Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad nei ES vy­riau­sio­ji už­sie­nio rei­ka­lų įga­lio­ti­nė Fe­de­ri­ca Mog­he­ri­ni, nei ki­ti ly­de­riai ini­cia­ty­vos dėl Ukrai­nos ne­ro­dė.

Tu­rė­da­mas gal­vo­je tai, kaip bu­vo vyk­do­mas per­nai rug­sė­jį Mins­ke pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas, nau­ją­jį do­ku­men­tą Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas pri­si­pa­ži­no ver­ti­nan­tis at­sar­giai. „Ma­nau, kad su­si­ta­ri­mų bus lai­ko­ma­si bent jau iki ge­gu­žės vi­du­rio. Ru­si­jai la­bai svar­bus An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos 70-me­čio mi­nė­ji­mas. Gal eg­zis­tuo­ja koks ne­for­ma­lus su­si­ta­ri­mas, kad iš­kil­mė­se da­ly­vau­tų kas nors iš Eu­ro­pos vals­ty­bių ly­de­rių. Nes jei da­ly­vaus tik Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­ris, Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui tai bus di­de­lė ne­sėk­mė. To­dėl bent jau iki to lai­ko at­ok­vė­pio ga­li­ma ti­kė­tis“, - kal­bė­jo G. Kir­ki­las.

Yra pa­grin­do nerimauti

Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys Pe­tras Auš­tre­vi­čius ne­slė­pė esan­tis pe­si­mis­tas. „Tai, kas su­tar­ta, pa­kar­to­ja per­nai rug­sė­jį pa­tvir­tin­tas nuo­sta­tas. Jo­kių di­des­nių nau­jie­nų ne­ma­tau. Ne­at­me­tu ga­li­my­bės, kad su­si­ta­ri­mus "Mins­kas-2" iš­tiks su­si­ta­ri­mų "Mins­kas-1" li­ki­mas, nes vei­kė­jai lie­ka tie pa­tys, o jų mo­ty­va­ci­ja ne­si­lai­ky­ti su­si­ta­ri­mo yra su­stip­rė­ju­si“, - LŽ sa­kė po­li­ti­kas. Jo tei­gi­mu, Mins­ke V. Pu­ti­nas ne­pri­siė­mė „jo­kių pa­ža­dų ir įsi­pa­rei­go­ji­mų“, tad kol Va­ka­rai ne­pri­rems Ru­si­jos prie sie­nos ir ne­iš­muš iš jos įsi­pa­rei­go­ji­mo ne­si­kiš­ti į Ukrai­nos rei­ka­lus, nie­kas keis­tis ne­ga­li.

AFP/Scanpix nuotrauka

Anot P. Auš­tre­vi­čiaus, esa­ma di­džiu­lės ri­zi­kos, kad Eu­ro­pa po Mins­ko su­si­ta­ri­mo lei­sis už­liū­liuo­ja­ma. „Aš taip ir ne­iš­gir­dau aiš­kių ar­gu­men­tų, ko­dėl de­ry­bi­nin­kų su­si­ti­ki­mui bu­vo pa­si­rink­tas Nor­man­di­jos, o ne Že­ne­vos va­rian­tas? Ne­ma­čiau ir šyp­se­nos A. Mer­kel ir F. Hol­lan­de'o vei­duo­se, iš Mins­ko jie iš­vy­ko ne­pa­tei­kę ko­men­ta­rų. Tai reiš­kia, jog ir jie ne­tu­ri iliu­zi­jų, kad tai­ka ar­ba su­si­ta­ri­mas ga­li bū­ti il­ga­lai­kis. De­ja“, - sa­kė po­li­ti­kas.

Bent jau iki šeš­ta­die­nio vi­dur­nak­čio, kai tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti pa­liau­bos, jis ra­gi­no ne­da­ry­ti jo­kių „il­ga­lai­kių ir fun­da­men­ta­lių“ iš­va­dų. „Ma­nau, kad iki šeš­ta­die­nio Ry­tų Ukrai­no­je dar ga­li­me su­lauk­ti ne vie­nos pro­vo­ka­ci­jos. Tad pa­grin­do ne­ri­mau­ti ti­krai yra“, - pa­žy­mė­jo P. Auš­tre­vi­čius.

Tę­sis su­maiš­tis

Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­ko Aud­ro­niaus Ažu­ba­lio tei­gi­mu, Mins­ko de­ry­bų re­zul­ta­tai lei­džia teig­ti, kad „Ru­si­ja ti­krai ga­li džiaug­tis, nes to­liau tę­sia­mas są­my­šis Ukrai­no­je“. O Va­ka­rai pa­de­mons­tra­vo ne stip­riau­sias sa­vo sa­vy­bes.

„Tam ti­kru po­žiū­riu są­my­šio Ukrai­no­je sver­tus V. Pu­ti­nas iš­lai­kė“, - LŽ sa­kė par­la­men­ta­ras. Jis ste­bė­jo­si, kad, užuot skel­bus ul­ti­ma­tu­mą, prie de­ry­bų sta­lo su ka­ro su­kė­lė­jais sė­di­ma kaip su ly­giais. „Ga­li­ma ti­kė­tis to­les­nių ne­ra­mu­mų ir kaž­ko pa­na­šaus į nuo­la­ti­nę įtam­pą, ko­kia yra Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se. Ti­krai ne­ma­nau, kad Ru­si­ja pra­lo­šė. Ji bus pra­lo­šu­si tik tuo at­ve­ju, jei ne­bus at­šauk­tos sank­ci­jos ir jos truks il­gą lai­ką“, - kal­bė­jo A. Ažu­ba­lis.

Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­rio And­riaus Ku­bi­liaus nuo­mo­ne, Mins­ko su­si­ta­ri­mas ve­da "įšal­dy­to konf­lik­to" link. Po­li­ti­kas to­kį sce­na­ri­jų pa­va­di­no "Mer­kel-Hol­lan­de'o res­pub­li­kos" sce­na­ri­ju­mi ir tei­gė, kad jis V. Pu­ti­nui ga­li bū­ti nau­din­gas ins­tru­men­tas stab­dy­ti Ukrai­nos re­for­mas ir siek­ti jo­je po­li­ti­nio des­ta­bi­li­za­vi­mo.

„V. Pu­ti­no tiks­las - kur­ti chao­są ne tik Ukrai­no­je, bet ir vi­so­je Eu­ro­po­je. To­dėl Eu­ro­po­je taip stip­rė­ja an­tieu­ro­pie­tiš­kos po­pu­lis­ti­nės par­ti­jos, ku­rias vi­sas vie­ni­ja vie­nas bruo­žas - ne­sle­pia­mos sim­pa­ti­jos V. Pu­ti­nui. To­dėl Eu­ro­pa tu­rės ko­vo­ti dviem fron­tais - kie­tai stab­dy­ti V. Pu­ti­no ka­ri­nę ag­re­si­ją Ukrai­no­je ir po­li­tiš­kai stab­dy­ti pu­ti­niš­ką po­pu­lis­ti­nę ag­re­si­ją Eu­ro­pos pie­tuo­se. Ar Eu­ro­pa bus pa­jė­gi at­lai­ky­ti to­kius iš­šū­kius? At­sa­ky­mo ne­tu­riu, nors sten­giuo­si iš­lik­ti op­ti­mis­tas“, - so­cia­li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ as­me­ni­nė­je pa­sky­ro­je par­ašė A. Ku­bi­lius.

Džiaug­tis ne­lei­džia kar­ti patirtis

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas san­tū­riai ver­ti­no Mins­ke pa­siek­tą su­si­ta­ri­mą. Di­de­lio op­ti­miz­mo ne­ke­lia pa­tir­tis, kai bu­vo su­lau­žy­tas ru­de­nį Bal­ta­ru­si­jos sos­ti­nė­je pa­si­ra­šy­tas su­si­ta­ri­mas. „Ži­no­ma, no­rė­tų­si, kad liau­tų­si ka­ro veiks­mai ir žmo­nių žū­tys, kad ga­lų ga­le Ukrai­nos gy­ven­to­jai ga­lė­tų už­siim­ti la­bai rei­ka­lin­gais eko­no­mi­niais, so­cia­li­niais po­ky­čiais, už ku­riuos dau­ge­lis pa­si­sa­kė pra­ėju­siais me­tais bal­suo­da­mi rin­ki­muo­se. Da­bar vyks­tan­tis ka­ras la­bai smar­kiai trik­do vi­sas re­for­mas ir so­cia­li­nių bei eko­no­mi­nių prob­le­mų spren­di­mą“, - tvir­ti­no jis.

Anot R. Vil­pi­šaus­ko, da­bar­ti­nio su­si­ta­ri­mo sėk­mė pri­klau­sys nuo to, ar bus lai­ko­ma­si nu­sta­ty­tų są­ly­gų: ug­nies nu­trau­ki­mo nuo sek­ma­die­nio, su­nkio­sios gink­luo­tės ati­trau­ki­mo, ap­si­kei­ti­mo be­lais­viais, su­da­ry­tų ga­li­my­bių Ukrai­nai už­ti­krin­ti vals­ty­bės sie­nos kon­tro­lę.

„Be klau­si­mo apie pra­kti­nį pa­skelb­tų spren­di­mų lai­ky­mą­si, dar yra la­bai di­de­lis ne­aiš­ku­mas dėl ki­tų klau­si­mų, net ir to, kas skel­bia­ma kaip su­tar­ti da­ly­kai, pa­vyz­džiui, gink­luo­tės ati­trau­ki­mo. Taip pat ga­li­ma pa­mi­nė­ti ir to­kius rim­tus klau­si­mus, kaip bū­si­mas Lu­hans­ko ir Do­nec­ko sri­čių sta­tu­sas Ukrai­nos su­dė­ty­je, kaip bus iš­ves­tos Ru­si­jos pa­jė­gos ir gink­luo­tė. Jei­gu pa­liau­bų iš­ties bus lai­ko­ma­si, tai bus rim­tas lai­mė­ji­mas, bet es­mi­nis klau­si­mas - ka­da bus su­da­ry­tos są­ly­gos gerb­ti Ukrai­nos te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą ir įtvir­tin­ti vi­so­je ša­lies te­ri­to­ri­jo­je įsta­ty­mo vir­še­ny­bę ir Ukrai­nos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų kon­tro­lę“, - pa­brė­žė eks­per­tas.

Ru­si­jos tikslai

Ko­men­tuo­da­mas su­si­ta­ri­mą skelb­ti pa­liau­bas nuo sek­ma­die­nio, R. Vil­pi­šaus­kas svars­tė, kad vie­nas ga­li­mų pa­aiš­ki­ni­mų, ko­dėl ug­nis ne­nu­trau­kia­ma iš kar­to, ga­li bū­ti su­si­jęs su tuo, jog se­pa­ra­tis­tai dar ban­dys pa­ko­re­guo­ti da­bar­ti­nę fron­to li­ni­ją.

Tai, jog dau­gia­ša­lė­se de­ry­bo­se pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas pra­džiu­gi­no V. Pu­ti­ną, po­li­to­lo­gas įver­ti­no pir­miau­sia kaip ži­nią Ru­si­jos vi­suo­me­nei, ro­dan­čią, esą įgy­ven­di­na­ma tai, ko sie­kė ša­lies va­do­vy­bė, - kad Ru­si­ja lai­mi ir ne­da­ro nuo­lai­dų. „Taip pat ga­li­ma spė­lio­ti, jog ti­ki­ma­si, kad se­pa­ra­tis­tų kon­tro­liuo­ja­mo­se te­ri­to­ri­jo­se to­liau vy­raus ne Ukrai­nos įsta­ty­mai ir ins­ti­tu­ci­jų spren­di­mai, bet sa­vo tvar­ką da­rys Ru­si­jos re­mia­mi se­pa­ra­tis­tai. Ga­li bū­ti, kad tai ir yra vie­nas iš Ru­si­jos va­do­vy­bės tiks­lų“, - sa­kė R. Vil­pi­šaus­kas.

Po­li­to­lo­gas Lau­ry­nas Kas­čiū­nas pa­žy­mė­jo, kad ge­ro­ji su­si­ta­ri­mo pu­sė - ug­nies nu­trau­ki­mas, ke­ti­ni­mas ati­trauk­ti gink­luo­tę. Ta­čiau tai esą tik trum­pa­lai­kių, o ne tva­rių pa­liau­bų ga­li­my­bė. „Sta­bi­lios tai­kos są­ly­gų kol kas ne­ma­tau. Es­mi­nis gal­vo­sū­kis ir ga­li­ma to­les­nio konf­lik­to es­ka­la­vi­mo ašis - tai, kad Ru­si­ja ne­pa­sa­kė ati­duo­dan­ti Ukrai­nos vals­ty­bės sie­nos kon­tro­lę. Aiš­kiai įtvir­tin­ta, kad Ukrai­nos de­cen­tra­li­za­ci­jos re­for­ma pra­si­de­da kar­tu su laips­niš­ku vals­ty­bės sie­nos kon­tro­lės grą­ži­ni­mu. Man at­ro­do, kad es­mi­nis da­ly­kas, jog Ru­si­ja kon­tro­liuos sie­ną su Ukrai­na ir tu­rės ga­li­my­bę per­mes­ti ka­ri­nę tech­ni­ką, ka­rius ir es­ka­luo­ti konf­lik­tą, kol jai pa­lan­kia link­me ne­si­baigs de­ry­bos dėl Ukrai­nos kons­ti­tu­ci­nės re­for­mos ir ypa­tin­go sta­tu­so Do­nec­kui ir Lu­hans­kui su­tei­ki­mo. Ru­si­ja šio­se sri­ty­se ga­li no­rė­ti vie­ti­nių sau­gu­mo struk­tū­rų, mi­li­ci­jos, mo­kes­čių pers­kirs­ty­mo ir dar dau­giau au­to­no­mi­jos“, - sa­kė L. Kas­čiū­nas.