Žingsnis dėl „W“ rašymo pavardėje jau žengtas Seime
Siū­ly­mas leis­ti as­mens do­ku­men­tų pa­grin­di­nia­me pus­la­py­je pa­var­dę ra­šy­ti ne­lie­tu­viš­kais lo­ty­niš­kos abė­cė­lės raš­me­ni­mis pra­ėjo pir­mą­jį eta­pą Sei­me.

Po pa­tei­ki­mo sta­di­jos an­tra­die­nį už Var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se pro­jek­tą bal­sa­vo 64 Sei­mo na­riai, prieš bu­vo 25, su­si­lai­kė 13 par­la­men­ta­rų. Jį to­liau svars­tys Sei­mo ko­mi­te­tai, į ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lę pro­jek­tas tu­rė­tų grįž­ti bir­že­lio 20 die­ną.

Pa­tai­sas pri­sta­tęs so­cial­de­mo­kra­tas eksp­rem­je­ras Ge­di­mi­nas Kir­ki­las sa­kė, kad įsta­ty­mas spręs­tų miš­rias san­tuo­kas su­da­riu­siems žmo­nėms ky­lan­čias prob­le­mas dėl skir­tin­gai įra­šy­tų pa­var­džių do­ku­men­tuo­se ir pa­dė­tų pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Len­ki­ja.

„Mes čia spren­džia­me ga­na ne­di­de­lį klau­si­mą, ku­ris iš ti­krų­jų ta­po mū­sų tarp­vals­ty­bi­nių san­ty­kių tam ti­kro at­ša­li­mo prie­žas­ti­mi. Tai gal mes šian­dien par­ody­ki­me ge­rą va­lią, pri­im­ki­me spren­di­mą, jis ti­krai nie­ko ne­pa­kenks mums. Kai kas sa­ko, kad mes kei­čiam abė­cė­lę. Abė­cė­lės mes ne­kei­čiam, abė­cė­lė lie­ka ta pa­ti. Kai kas sa­ko, kad bus iš­kreip­ta vie­šo­ji erd­vė. Vie­ša erd­vė jau se­niai „iš­kreip­ta“ su „Ma­xi­mos“, „Swed­ban­ko“ pa­va­di­ni­mais. Kaip ži­no­te, pra­ktiš­kai vi­sos už­sie­nio au­to­rių kny­gos ra­šo­mos ori­gi­na­lo kal­ba ir tos rai­dės jau se­niai nau­do­ja­mos. Pa­vo­jai daug ma­žes­ni nei pliu­sai, ku­riuos tu­rė­si­me kaip vals­ty­bė, kar­tu su sa­vo stra­te­gi­niais par­tne­riais len­kais“, – sa­kė G.Kir­ki­las.

Al­ter­na­ty­vų va­rian­tą, ku­ris lei­džia ori­gi­na­lią pa­var­džių ra­šy­bą pa­pil­do­ma­me pa­so pus­la­py­je, re­mian­tis Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas „vals­tie­tis“ Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša sa­kė, kad to­kio­mis pa­tai­so­mis bū­tų „į­tei­si­na­ma dvi­kal­bys­tė“.

Gru­pės Sei­mo na­rių tei­kia­mu pro­jek­tu nu­ma­to­ma, kad ori­gi­na­li pa­var­dės ra­šy­ba lo­ty­niš­kos abė­cė­lės raš­me­ni­mis bū­tų ga­li­ma, jei „jei­gu var­das ir pa­var­dė šiais raš­me­ni­mis įra­šy­ti do­ku­men­to šal­ti­ny­je ir do­ku­men­to šal­ti­nis įro­do, kad as­muo ar­ba jo pro­tė­viai pa­gal tie­sio­gi­nę gi­mi­nys­tės li­ni­ją tu­rė­jo ki­tos už­sie­nio ša­lies pi­lie­ty­bę ar­ba su už­sie­nie­čiu su­da­rė san­tuo­ką ir jo pa­var­dę pa­ėmė“.

Šį pro­jek­tą pa­tei­kė 70 Sei­mo na­rių, tarp jų – Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos de­le­guo­tas prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis, pro­jek­tą ini­ci­ja­vu­sios Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų pir­mi­nin­kas Gab­rie­lius Lands­ber­gis. Pro­jek­tą pa­si­ra­šė maž­daug po 20 kon­ser­va­to­rių ir „vals­tie­čių“ frak­ci­jų na­rių, li­be­ra­lai, so­cial­de­mo­kra­tai.

Pa­sak pa­tai­sų ini­cia­to­rių, siū­lo­mas re­gu­lia­vi­mas leis­tų „i­šim­ti­niais at­ve­jais as­mens ar ki­tuo­se do­ku­men­tuo­se bū­tų lei­džia­ma var­dus ir pa­var­des ra­šy­ti lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis, įskai­tant rai­des „q“, „w“ bei „x“, kaip dau­gu­mo­je Eu­ro­pos ša­lių, iš­sky­rus Lie­tu­vą ir Lat­vi­ją, ku­rių kal­bų raš­me­nys yra lo­ty­niš­ko pa­grin­do“.

Taip pat an­tra­die­nį pla­nuo­ja­ma pa­teik­ti al­ter­na­ty­vų pro­jek­tą, ku­ris pa­var­dę ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis leis­tų pa­pil­do­ma­me pus­la­py­je. Šį pro­jek­tą siū­lo še­ši kon­ser­va­to­riai: Aud­ro­nius Ažu­ba­lis, Lau­ry­nas Kas­čiū­nas, Sta­sys Šed­ba­ras, Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis, Ar­vy­das Anu­šaus­kas, Ag­nė Bi­lo­tai­tė.

Šis pro­jek­tas nu­ma­to, kad ne­lie­tu­vių tau­ty­bės as­mens var­das ir pa­var­dė Lie­tu­vos iš­duo­da­muo­se as­mens do­ku­men­tuo­se ra­šo­mi lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Taip pat as­mens pra­šy­mu jo var­das ir pa­var­dė Lie­tu­vos pa­so ki­tų įra­šų sky­riaus pir­ma­ja­me pus­la­py­je ar­ba ki­to­je as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės pu­sė­je bū­tų pa­pil­do­mai įra­šo­mi lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis.

Ini­cia­to­rių tei­gi­mu, jų siū­ly­mas ne tik už­ti­krins var­do ir pa­var­dės, kaip pa­grin­di­nių as­mens ta­pa­ty­bės žy­me­nų, tei­si­nę ap­sau­gą, taip pat tei­sę į bend­rą šei­mos pa­var­dę, bet ir „kons­ti­tu­ci­nį im­pe­ra­ty­vą sau­go­ti vals­ty­bi­nę lie­tu­vių kal­bą“.

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai nu­ma­to, kad Lie­tu­vos pi­lie­čių do­ku­men­tuo­se var­dai ir pa­var­dės ra­šo­mi lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Lie­tu­vos teis­mai yra pri­ėmę ke­le­tą ne­skun­džia­mų spren­di­mų, įpa­rei­go­jan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­suo­se ir ta­pa­ty­bės kor­te­lė­se įra­šy­ti pa­var­des ir ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, ta­čiau sie­kian­tys ori­gi­na­lių pa­var­džių nė­ra šiais spren­di­mais pa­ten­kin­ti.

Teis­mai ofi­cia­lia­me pa­so pus­la­py­je įpa­rei­go­jo įra­šy­ti lie­tu­viš­ką ir tik pa­pil­do­ma­me do­ku­men­to pus­la­py­je – ori­gi­na­lią pa­var­dę. Už do­ku­men­tus su ori­gi­na­lio­mis pa­var­dė­mis ko­vo­jan­čių šei­mų at­sto­vai sa­ko, kad jų ne­gau­da­mi jie ne­ga­li ke­liau­ti į už­sie­nį, ki­taip pa­žei­džia­mos jų tei­sės.

Pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­me jau svars­ty­ti du al­ter­na­ty­vūs pro­jek­tai: vie­nas lei­džia as­mens do­ku­men­tuo­se nau­do­ti lo­ty­niš­kos abė­cė­lės rai­des x, w, q, ki­tas įtei­sin­tų ori­gi­na­lią pa­var­džių ra­šy­bą pa­pil­do­ma­me pa­so pus­la­py­je, bet šios ka­den­ci­jos Sei­mas pa­tai­sų dar ne­nag­ri­nė­jo.

Ori­gi­na­lios pa­var­džių ra­šy­bos lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis sie­kia Lie­tu­vos len­kai ir Var­šu­vos po­li­ti­kai. Ori­gi­na­lios ra­šy­bos įtei­si­ni­mo ša­li­nin­kai tei­gia, kad jos bū­tų svar­bios ir san­tuo­kas su už­sie­nie­čiais su­da­riu­sioms lie­tu­vėms. Kri­ti­kai tei­gia, kad taip bū­tų su­men­kin­tas kons­ti­tu­ci­nis vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos sta­tu­sas, ga­li kil­ti keb­lu­mų skai­tant ne­lie­tu­viš­kas pa­var­des.