Žemyn Nemunu per Lietuvos istoriją
Vos po ke­lių sa­vai­čių, rug­sė­jo pra­džio­je, LRT žiū­ro­vų lau­kia do­ku­men­ti­nių lai­dų cik­lo „Na­cio­na­li­nė eks­pe­di­ci­ja. Ne­mu­nu per Lie­tu­vą“ prem­je­ra. Žy­gio, ku­rį re­mia Dr. Bro­nis­lo­vo Lu­bio var­do lab­da­ros ir par­amos fon­das bei ak­ci­nė bend­ro­vė „A­che­ma“, da­ly­vių tei­gi­mu, di­džiau­sias ak­ci­jos lai­mė­ji­mas – ne va­do­vė­li­nis pa­sa­ko­ji­mas apie tai, ko tur­tin­ga mū­sų Lie­tu­va.

Lie­pos 13-ąją Lie­tu­vos tea­tro, mu­zi­kos ir ki­no mu­zie­ju­je įvy­ko gim­tą­ją ša­lį ge­riau pa­žin­ti ska­ti­nan­čio LRT pro­jek­to „Ne­mu­nu per Lie­tu­vą“ iš­anks­ti­nė prem­je­ra, į ją su­si­rin­ko šio do­ku­men­ti­nio cik­lo kū­rė­jai, da­ly­viai bei rė­mė­jai. Bir­že­lio pa­bai­go­je vy­ku­sios ir ki­tais me­tais ke­ti­na­mos tęs­ti eks­pe­di­ci­jos kū­rė­jai sie­kia ori­gi­na­liai pa­pa­sa­ko­ti su­dė­tin­gą Lie­tu­vos is­to­ri­ją, at­skleis­ti uni­ka­lų Lie­tu­vos kraš­to­vaiz­dį, su­pa­žin­din­ti su Lie­tu­vos re­gio­nų et­no­kul­tū­ri­nė­mis tra­di­ci­jo­mis ir vir­tu­ve.

„Lie­tu­vo­je yra la­bai daug rung­ty­niau­jan­čių­jų pa­trio­tiz­mo te­ma, bet aš vi­są lai­ką kar­to­ju vie­ną min­tį: kur din­go Tė­vy­nės pa­ži­ni­mas? Juk Tė­vy­nė – ne tik is­to­ri­ja, bet ir pa­vel­das, kul­tū­ra, ar­chi­tek­tū­ra, ku­li­na­ri­ja, gam­ta, geog­ra­fi­ja. Ma­ny­čiau, kad mū­sų eks­pe­di­ci­ja į tai la­biau­siai ir orien­tuo­ta – ji už­pil­do spra­gą ži­nių, ku­rios, kaip aiš­kė­ja, vi­siems rei­ka­lin­gos. Tu pir­mą sy­kį pa­ma­tai, ką mes tu­ri­me, kuo Lie­tu­va tur­tin­ga. Tai, ma­no su­pra­ti­mu, di­džiau­sias šios ak­ci­jos tiks­las ir lai­mė­ji­mas“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė eks­pe­di­ci­jos va­do­vas pro­fe­so­rius is­to­ri­kas Alf­re­das Bumb­laus­kas.

Projekto prodiuseris Edmundas Jakilaitis pabrėžė, kad nacionalinės ekspedicijos tikslas - papasakoti ne vadovėlinę Lietuvos istoriją.

Par­ama pra­smin­gam žygiui

Pro­jek­to pro­diu­se­ris žur­na­lis­tas Ed­mun­das Ja­ki­lai­tis ren­gi­nio me­tu dė­ko­jo pro­jek­to rė­mė­jams – Dr. Bro­nis­lo­vo Lu­bio var­do lab­da­ros ir par­amos fon­dui, AB „A­che­ma“, ki­tiems, – su­tei­ku­siems ga­li­my­bę įgy­ven­din­ti to­kius pra­smin­gus su­ma­ny­mus.

„Dr. Bro­nis­lo­vo Lu­bio var­do lab­da­ros ir par­amos fon­das pa­lai­ko ini­cia­ty­vas, ska­ti­nan­čias Lie­tu­vos is­to­ri­nio ir kul­tū­ros pa­vel­do iš­sau­go­ji­mą bei tra­di­ci­jų puo­se­lė­ji­mą. Šis do­ku­men­ti­nių fil­mų cik­las kaip tik ir pa­sa­kos tūks­tant­me­tę Lie­tu­vos is­to­ri­ją – nuo Kau­no iki Klai­pė­dos. Ne­abe­jo­ja­me, kad tai ska­tins lie­tu­vių pi­lie­tiš­ku­mą, mei­lę Lie­tu­vai ir su­pa­žin­dins su dar ne­ži­no­mais fak­tais bei is­to­ri­jos vin­giais. Žmo­nių pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mas ir pa­žan­gios vi­suo­me­nės au­gi­ni­mas yra vie­nas pa­grin­di­nių fon­do tiks­lų, to­dėl ti­ki­mės, kad ši pui­ki ini­cia­ty­va pri­ar­tins mus prie mi­nė­to tiks­lo“, – apie par­amą pro­jek­tui sa­kė Dr. Bro­nis­lo­vo Lu­bio var­do lab­da­ros ir par­amos fon­do va­do­vė Li­na Pa­ulaus­kė.

Ak­ci­nės bend­ro­vės „A­che­ma“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Ra­mū­no Mi­liaus­ko tei­gi­mu, ši LRT su­reng­ta na­cio­na­li­nė eks­pe­di­ci­ja yra uni­ka­lus ir iš­ties pra­smin­gas žy­gis.

„Lie­tu­va, ku­rio­je mes gy­ve­na­me ir dir­ba­me, – nuo­sta­bi ša­lis, tu­rin­ti sa­vi­tą is­to­ri­ją. Kai žmo­gus pa­žįs­ta sa­vo is­to­ri­nes šak­nis ir ga­li di­džiuo­tis na­cio­na­li­niu pa­vel­du, na­tū­ra­liai tam­pa sa­vo kraš­to pa­trio­tu. Mū­sų įmo­nė jau dau­giau nei pu­sę šimt­me­čio dir­ba Lie­tu­vai, kas­die­ne veik­la steng­da­ma­si pri­si­dė­ti prie ša­lies plė­tros. Is­to­ri­nės pa­tir­ties puo­se­lė­ji­mas yra ne­at­sie­ja­mas nuo mū­sų bend­ro­vės, su­ge­bė­ju­sios sėk­min­gai tap­ti mo­der­nia ir šiuo­lai­ki­ne įmo­ne, ver­ty­bių“, – kal­bė­jo „A­che­mos“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius.

Dau­gy­bė atradimų

Prem­je­ro­je da­ly­va­vęs LRT va­do­vas Aud­rius Siau­ru­se­vi­čius ak­cen­ta­vo, kad di­džiau­sia pro­jek­to ver­ty­bė – jo da­ly­vių pa­ke­liui su­tik­ti nuo­šir­dūs Lie­tu­vos žmo­nės, o žy­gio me­tu su­kaup­ta me­džia­ga ne­pra­ras sa­vo svar­bos ir po dau­ge­lio me­tų. „Pa­na­šiai, tik Ne­ri­mi, plau­kė gra­fas Kons­tan­ti­nas Be­ne­dik­tas Sta­nis­lo­vas Tiš­ke­vi­čius (1857 me­tais šis Lie­tu­vos di­di­kas or­ga­ni­za­vo moks­li­nę ti­ria­mą­ją eks­pe­di­ci­ją Ne­ri­mi nuo upės iš­ta­kų iki san­ta­kos su Ne­mu­nu – red.). Kai iš­gir­dau šio pro­jek­to idė­ją, iš kar­to su­pra­tau, kad tai – ano žy­gio pa­kar­to­ji­mas, nors gal da­bar­ti­niai da­ly­viai to net ne­ži­no­jo“, – kal­bė­jo te­le­vi­zi­jos va­do­vas.

A. Bumb­laus­kas, aiš­kin­da­mas, ko­dėl eks­pe­di­ci­jai pa­si­rink­ta ke­lio­nė Ne­mu­nu, tvir­ti­no, kad bū­tent ši upė jun­gė vi­sus Lie­tu­vos is­to­ri­jos mo­men­tus nuo Min­dau­go Lie­tu­vos iki pat Me­me­lio (Klai­pė­da), nes Me­me­lis, ar­ba ki­taip Ma­mo­lis, – se­na­sis Ne­mu­no var­das.

Pro­fe­so­rius LŽ pa­sa­ko­jo ir pats per eks­pe­di­ci­ją pa­da­ręs at­ra­di­mų. Pa­sak jo, ne­ti­kė­tu­mu ke­lio­nės me­tu ta­po ap­lan­ky­tas Su­dar­go pi­lia­kal­nių komp­lek­sas, sa­vo ga­lia ar­ti­mas Ker­na­vei, aiš­kiai ma­tė­si Ma­žo­sios Lie­tu­vos – Prū­si­jos, ir Di­džio­sios Lie­tu­vos, XIX am­žiu­je – ru­sų Lie­tu­vos, es­te­ti­niai skir­tu­mai.

„Man di­džiu­lį įspū­dį pa­li­ko Rus­nės lai­va­dir­biai: pa­vyz­džiui, yra ten Si­mas Knap­kis – su juo kal­bė­jo­mės, kaip Ju­li­jus Ce­za­ris ly­gi­na ro­mė­nų lai­vy­ną su ve­ne­tų lai­vy­nu. Ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti? Pa­ne­mu­nė­je prie Gel­gau­dų pi­lies at­ra­do­me žiob­rių ke­pi­mo tra­di­ci­ją, Su­dar­ge ste­bė­jo­me, kaip de­šimt va­lan­dų ant ieš­mo virš ug­nies su­ka­mas vi­sas par­šas. To­kių da­ly­kų pa­ke­liui bu­vo aps­čiai“, – aiš­ki­no A. Bumb­laus­kas.

Ekspedicijos dalyviai (iš kairės): gamtininkas Selemonas Paltanavičius, etnologė Zita Kelmickaitė ir profesorius Alfredas Bumblauskas.

Tę­si­nys – ki­tais metais

Pir­mą kar­tą ša­ly­je su­reng­ta na­cio­na­li­nė eks­pe­di­ci­ja „Ne­mu­nu per Lie­tu­vą“, bir­že­lio 28-ąją star­ta­vu­si Kau­ne ir sa­vai­tės ke­lio­nę bai­gu­si Klai­pė­do­je, anot jos da­ly­vių, pa­sit­vir­ti­no su kau­pu. De­šim­ties žmo­nių įgu­la, su­bur­ta E. Ja­ki­lai­čio ir va­do­vau­ja­ma pro­fe­so­riaus A. Bumb­laus­ko, da­ly­vau­jant et­no­lo­gei Zi­tai Kel­mic­kai­tei, gam­ti­nin­kui Se­le­mo­nui Pa­lta­na­vi­čiui, lenk­ty­ni­nin­kui Be­ne­dik­tui Va­na­gui ir ki­tiems, ku­rė­nu – bu­ri­niu plokš­čia­dug­niu lai­vu – Ne­mu­nu ke­lia­vo is­to­ri­nė­mis Lie­tu­vos vie­to­mis.

Plauk­da­ma Ne­mu­nu iš Kau­no ko­man­da sto­jo Vil­ki­jo­je, Pa­ne­mu­nės pi­ly­je, Su­dar­ge, Bi­tė­nuo­se, Rus­nės prie­plau­ko­je, Ven­tės ra­ge ir Dre­ver­nos prie­plau­ko­je. Eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai nak­vo­da­vo sto­vyk­la­vie­tė­se kran­te, ste­bė­jo pa­kran­čių au­ga­li­ją ir gy­vū­ni­ją, do­mė­jo­si kraš­to is­to­ri­ja, bend­ra­vo su vie­tos bend­ruo­me­nė­mis, da­ly­va­vo pa­žin­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se.

Vi­si šie po­ty­riai, iš­gy­ve­ni­mai ir eks­pe­di­ci­jos da­ly­vių dis­ku­si­jos at­sis­pin­dės do­ku­men­ti­nių fil­mų cik­le „Na­cio­na­li­nė eks­pe­di­ci­ja. Ne­mu­nu per Lie­tu­vą“. Ke­lio­nę se­ku­si fil­ma­vi­mo ko­man­da jau šį ru­de­nį LRT žiū­ro­vams pri­sta­tys net 12 cik­lo se­ri­jų.

„Su­kū­rė­me bū­dą, kaip po­pu­lia­riai pa­pa­sa­ko­ti tai, kas svar­bu. Lie­tu­vos is­to­ri­ja tu­ri įvai­riau­sių įdo­my­bių, ti­ki­mės pa­pa­sa­ko­ti ne va­do­vė­li­nę is­to­ri­ją“, – pri­sta­ty­da­mas pro­jek­tą, sa­kė E. Ja­ki­lai­tis.

Ki­tą­met eks­pe­di­ci­ją pla­nuo­ja­ma tęs­ti – jos me­tu ža­da­ma ap­lan­ky­ti Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės is­to­ri­nes že­mes nuo Ne­mu­no aukš­tu­pio Bal­ta­ru­si­jo­je iki Kau­no.