Žemės negrąžino ir dar negrąžins: ambicingi pažadai pakibo ant plauko
Vy­riau­sy­bė iš­si­kė­lė am­bi­cin­gą už­da­vi­nį – ki­tų me­tų tre­čią­jį ket­vir­tį baig­ti že­mės grą­ži­ni­mo pro­ce­są. Ta­čiau li­kus šiek tiek dau­giau kaip me­tams iki šios da­tos aiš­kė­ja, kad įgy­ven­din­ti to­kius už­mo­jus ne­rea­lu.

Žemės grąžinimo procesas įklimpęs tarsi pelkėje. Pirmąjį šių metų pusmetį miestuose nuosavybė grąžinta tik šiek tiek daugiau kaip 100 asmenų, o per 6 tūkst. pretendentų dar laukia savo eilės.

Žingsnis atgal

Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, kaimo vietovėse nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki šių metų antrojo pusmečio pradžios buvo atkurtos daugiau kaip 99 proc. prašymus pateikusių gyventojų. Tačiau miestuose situacija priešinga. Čia nuosavybės teises į žemę liko atkurti 6180 asmenų. Ir jų mažėja labai palengva – šių metų pradžioje tokių žmonių buvo 6293.

Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas aiškina, kad reikėtų atskirti Vyriausybės įsipareigojimus suprojektuoti ir pateikti žemės sklypus grąžinti. Anot jo, visai kitas dalykas – teisinis šių sklypų perleidimas asmenims, norintiems atsiimti žemę. „Vyriausybė yra įsipareigojusi parengti planus ir suprojektuoti žemės sklypus, kurie bus grąžinti. Iki šių metų pabaigos tas procesas turėtų būti baigtas kaimiškose vietovėse, o per kitus metus – ir miestuose“, – tikino E. Gustas. Esą Vyriausybė neprognozavo ir neįsipareigojo iki kitų metų pabaigos atlikti ir patį žemės sklypų perleidimą pretendentams. Tai, anot viceministro, priklauso ne nuo valdžios, o nuo pretendentų į žemės sklypus – ar jie norės perimti siūlomus sklypus, ar ne.

Laiko nedaug

E. Gusto teigimu, jau parengtos Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos, leisiančios paspartinti žemės grąžinimo procesą. „Šiose pataisose numatoma leisti pretendentams vietoj žemės miesto vietovėse rinktis sklypus kaimiškosiose teritorijose. Juk valstybinės žemės tokiems poreikiams pakanka. Tik galbūt ne visiems pretendentams ji bus patraukli“, – svarstė žemės ūkio viceministras. Pasak jo, procesą lėtina ir tai, kad beveik du trečdaliai norinčiųjų susigrąžinti žemę yra labai neaktyvūs – kviečiami neatvyksta, nepareiškia savo valios ir nuostatos, kaip elgsis toliau.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, paklaustas, ar pavyks baigti žemės grąžinimo procesą Vyriausybės nustatytais terminais, aptakiai atsakė, jog tai labai subtilus klausimas. „Visi žemės nori ten, kur ji brangiausia. Todėl sunku baigti procesą“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino parlamentaras. Jis nedrįso spėti, ar Vyriausybė tikrai sugebės įvykdyti savo pažadus.

A. Stančiko nuomone, yra sudarytos visos teisinės prielaidos žemės grąžinimo procesą baigti numatytu laiku, tik bėda, kad pretendentai neapsisprendžia. Seimo narys svarstė, jog galbūt reikėtų pakeisti patį žemės grąžinimo procesą: leisti pretendentui apsispręsti, ar jam tinka tai, kas siūloma, o jei netinka, kone prievartine tvarka išmokėti piniginę kompensaciją.

Nerealūs pažadai

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Algimantas Salamakinas neslėpė abejojantis, ar šiai Vyriausybei pavyks baigti žemės grąžinimo procesą. Anot parlamentaro, teisinė bazė galbūt ir parengta, tačiau nuolat kiša koją kai kurių politikų viešai teikiami vis nauji pasiūlymai, kaip tą procesą galima paspartinti, kaip suderinti valstybės ir pretendentų į žemę interesus.

Evaldas Gustas: "Numatoma leisti pretendentams vietoj sklypų miesto vietovėse rinktis žemę kaimiškosiose teritorijose. Tik galbūt ne visiems šis pasiūlymas bus patrauklus."/Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Žemės ūkio ministerija šią vasarą paprašė Vyriausybės nepritarti Seimo narių Ritos Tamašunienės ir Vandos Kravčionok prieš beveik ketverius metus Seime įregistruotoms Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisoms. Jos numatė grąžinti natūra pretendentams tuos žemės sklypus, kurie jau išnuomoti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ant tos žemės pastatyti jiems priklausantys pastatai bei kitokie statiniai.

„Nuolat girdėti raginimų atimti žemės sklypus iš vienų ir atiduoti pretendentams. Bet juk realiai atimti neįmanoma, o grąžinti – negalima. Buvo svarstoma, kad net bandomųjų ūkių žemė galėtų būti atiduota natūra. Tačiau tai nerealu. Žmonės girdi tokias kalbas iš politikų lūpų ir laukia, kada jos bus įgyvendintos, delsia apsispręsti“, – tvirtino A. Salamakinas.

Skubėti nėra kur

Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) pirmininko Gintaro Nagulevičiaus nuomone, vis dar per mažai atsižvelgiama į pretendentų atgauti žemę interesus. Jis priminė, kad daugelis šalies Vyriausybių savo programose buvo įsipareigojusios baigti žemės grąžinimo procesą, tačiau nė viena to nepadarė.

Andriejus Stančikas: "Reikia keisti žemės grąžinimo procesą - jei pretendentui netinka tai, kas siūloma, kone prievartine tvarka išmokėti jam piniginę kompensaciją."/Romo Jurgaičio nuotrauka

„Vargu ar pavyks ir šiai Vyriausybei, jei žemė bus grąžinama tokiais tempais kaip dabar. Nebent nuspręs veikti buldozerio principu – pretendentams ne grąžins žemę natūrą, o kompensuos už ją pinigais. Ir tai jau masiškai daroma, neatsižvelgiant į realią žemės vertę“, – pabrėžė G. Nagulevičius. Jis patvirtino, kad daugiausia problemų dėl žemės vertės kyla būtent didžiuosiuose šalies miestuose. Todėl ten – daugybė nepatenkintų prašymų.

LŽSS vadovas neslėpė įtarimų, kad miestuose žemės grąžinimo procesai gali būti stabdomi dirbtinai. Juk merijos turi rasti laisvų žemės plotų ir suformuoti sklypus. Jo žodžiais, savivaldybės neskuba to daryti, visaip bando slėpti esamus laisvus žemės sklypus.

Miškas – tik vizijose

G. Nagulevičiaus teigimu, galbūt vertėtų pristabdyti žemės grąžinimo procesą – inventorizuoti visą dar laisvą valstybei priklausančią žemės ūkio paskirties žemę ir, suformavus sklypus, atiduoti ją tiems, kuriems atkurta nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o ne pardavinėti ūkininkams. Arba leisti pretendentams vietoj žemės sklypų rinktis miško, kaip buvo galima daryti nuo 2014 metų lapkričio iki 2015 metų kovo.

Gintaras Nagulevičiaus: "Vargu ar ir šiai Vyriausybei pavyks įvykdyti pažadą. Nebent nuspręs veikti buldozerio principu – pretendentams ne grąžins žemę natūra, o kompensuos už ją pinigais.“/Rafaelio Achmedovo (delfi.lt) nuotrauka

„Tuomet ne visi žinojo apie šią galimybę, ne visi spėjo pakeisti savo valią. Todėl vėl būtų galima sudaryti tokias sąlygas, jei norima, kad žemės grąžinimo procesas iš tiesų intensyviau pajudėtų pabaigos link“, – pažymėjo LŽSS vadovas.

Laisvos valstybinės žemės fonde yra apie 30 tūkst. ha nuosavybės teisėms atkurti rezervuotų laisvos valstybinės žemės fondo miškų, kurie galėtų būti panaudoti žemės grąžinimo procesui paspartinti. Tačiau neaišku, ar šiais tūkstančiais hektarų miško spės pasinaudoti siekiantieji atkurti nuosavybę. Mat iki šių metų spalio visi laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybiniai miškai turi būti perduoti valdyti Valstybinių miškų urėdijai arba pateikti parduoti per aukcioną.