Zbignevas Jedinskis: Seime yra tų, kurie neprisipažino dėl KGB
Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) ne­ti­kri­na kan­di­da­tų an­ke­tų, ar jie tei­sin­gai nu­ro­dė sa­vo ry­šius su KGB, tei­gia Sei­mo Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos– Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos na­rys Zbig­ne­vas Je­dins­kis.

Antradienį Seime jis pareiškė turintis oficialų VRK patvirtinimą šiuo klausimu.

„Kandidatai į Seimą 2016 metais pagal punktą 9.1 (ar bendradarbiavo su užsienio specaliosiomis tarnybomis – BNS) tikrinti nebuvo“, – teigė Z. Jedinskis.

„Yra pagrįstų įtarimų manyti, kad valdžios struktūrose, Seime yra tų, kurie neprisipažino“, – sakė jis.

Antradienį Z. Jedinskis Seimui pristatė įstatymo projektą, kuriuo būtų paviešintos prisipažinusių ir dabar valstybės paslaptimi laikomų buvusių KGB bendradarbių pavardės. Seimas antradienį padarė pertrauką dėl šio projekto svarstymo iki kito posėdžio ketvirtadienį.

Vienas iš argumentų, kuriais parlamentaras grindė savo siūlymą, buvo tas, kad iš tiesų nevyksta į aukštas pareigas kandidatuojančių asmenų patikrinimas dėl galimų jų ryšių su sovietų KGB.

Pagal įstatymus, kandidatai į Seimo narius, prezidentus privalo nurodyti, ar bendradarbiavo su buvusiomis Sovietų Sąjungos represinėmis struktūromis. Jeigu toks bendradarbiavimas buvo, šis faktas nurodomas kandidato plakate.

Ar kandidatas nenuslėpė tokių ryšių, patikrinti turėtų VRK.

Z. Jedinskio teigimu, realiai jokio patikrinimo nevyksta.

„Be to, iš neoficialių šaltinių sužinojau, kad jokio patikrinimo nevyksta. Tada oficialiai kreipiausi į VRK ir turiu oficialų atsakymą“, – teigė jis.

Seimo narys BNS parodė gegužės 8 dieną VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės pasirašytą raštą, kuriuo ji prašo Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovės patikrinti dabartinius Seimo narius dėl jų ryšių su KGB.

Dabartinis Liustracijos įstatymas numato, kad jeigu prisipažinęs apie buvusį bendradarbiavimą su KGB asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi. Apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

Parlamentaras Z. Jedinskis su kitais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariais siūlo, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 metų sausio 1 dienos“.

Dabar ši informacija įslaptinta 75 metams. Mat prisipažinusiems asmenims buvo garantuota, kad jų pavardės nebus paviešintos.

„Visi, kurie balsuosite už šitą projektą, padėsite Kremliaus specialiosioms tarnyboms atkeršyti žmonėms, kurie yra lojalūs Lietuvai ir padėti jiems šantažuoti žmones“, – prieš tokį pasiūlymą kalbėjo konservatorė Rasa Junknevičienė.

Ji pareiškė, kad šis projektas naudingas Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB).

„Toks projektas, kokį pasiūlė Seimo narys ir šitaip entuziastingai remia jo frakcija, aš nepamenu, kad kokį nors projektą šita frakcija entuziastingai būtų rėmusi, šitoks siūlymas yra naudingas Rusijos FSB. Būtent Kremliaus FSB nori atkeršyti žmonėms, kurie atėjo pareikšti lojalumą šitai valstybei – prisipažino ir pateikė metodus, kokiais metodai KGB juos verbuodavo. Neturėdami viso sąrašo žmonių, kurie prisipažino, jie kaip tik negali tų žmonių šantažuoti. Šito FSB siekė nuosekliai, nuo pat įstatymo priėmimo prieš du dešimtmečius. Todėl žmogaus, kuris pateikė šį projektą, tas pateikimas rodo jo paties interesą padėti FSB“, – pareiškė R. Junkevičienė.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis Lenkų rinkimų akcijos parlamentarų projektą pavadino politiniu cinizmu.

„Norėčiau, kad Seimas kreiptųsi į Valstybės saugumo departamentą, kad direktorius ateitų ir pristatytų čia departamento nuomonę. Šiuo įstatymu, jeigu mes jį beatodairiškai dėl spekuliacinių susitarimų dėl kai kurių frakcijų priimtume, tai būtų valstybės teisės viršenybės principo pamynimas. Šitas Seimas užsitrauktų milžinišką gėdą“, – sakė G. Landsbergis.

Tuo metu Z. Jedinskis savo projektą grindė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus žodžiais.

Šiemet kovą Lietuvos žvalgyba pristatydama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pareiškė, kad Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją.

„Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – rašė Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba.

VSD vadovas Darius Jauniškis sakė, kad pažeidžiami ir šantažuojami šiuo atveju gali būti tiek prisipažinusieji apie bendradarbiavimą su KGB, tiek nutylėjusieji apie savo ryšius.

Konkrečių faktų jis teigė negalįs atskleisti, tačiau užsiminė, jog VSD yra žinoma ir apie šantažuojamus asmenis, kurie yra nuslėpę savo bendradarbiavimą su KGB.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.