Ž. Pavilionis: „Įvartis į savo vartus“
Dip­lo­ma­tas Žy­gi­man­tas Pa­vi­lio­nis tei­gia, kad  po­pu­lis­ti­niai Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ro Da­vi­do Ca­me­ro­no žai­di­mai – dar vie­na pa­mo­ka tiems po­li­ti­niams ly­de­riams, ku­rie pa­tys ne­su­ge­ba pri­siim­ti at­sa­ko­my­bės už stra­te­gi­nius vals­ty­bei spren­di­mus ir ban­do pri­si­deng­ti „tau­tos bal­su“.

So­cia­li­nio tink­le „Fa­ce­book“ as­me­ni­nė­je pa­sky­ro­je Ž. Pa­vi­lio­nis pa­ste­bi, kad to­kia ten­den­ci­ja, vis la­biau ryš­kė­ja ir Lie­tu­vo­je. „Re­fe­ren­du­mas dėl at­omi­nės Lie­tu­vo­je, Ny­der­lan­duo­se dėl Ukrai­nos, kaip ir da­bar­ti­nis Jung­ti­nė­je ka­ra­lys­tė­je – ne­abe­jo­ti­nos Krem­liaus per­ga­lės. Kai ly­de­riai at­si­sa­ko mąs­ty­ti vi­sa­da at­si­ran­da kas už juos tai pa­da­ro – ir, de­ja, daž­niau­siai tai bū­na įvar­čiai į sa­vo var­tus (kaip tei­gia fi­lo­so­fai – „ne­mąs­ty­mas tam­pa šių die­nų mąs­ty­mu“). At­ro­do, lau­kia karš­ta va­sa­ra ir ne tik dėl rin­ki­mų Lie­tu­vo­je. Ti­kiuo­si, kad li­kę ly­de­riai Eu­ro­po­je su­ge­bės at­ras­ti sa­vy­je stip­ry­bės ir ne­pa­si­duo­ti Pu­ti­no ke­rams, ku­riuos jis da­bar pa­leis per vi­są Eu­ro­pą vi­su stip­ru­mu“, – pa­ste­bi dip­lo­ma­tas.

Pa­sak jo, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko J. C. Junc­ke­rio vi­zi­tas į Ru­si­ją ir „pa­na­šūs ru­so­fi­lų (ir lie­tu­viš­kų) nu­si­kal­bė­ji­mai pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis va­rė į ne­vil­tį“. „Ti­kiuo­si, baig­si­me ir pa­vo­jin­gą žai­di­mą su pa­bė­gė­liais – at­ro­do jau rim­tai pri­si­žai­dė­me, ti­kiuo­si, jog „at­vi­ru­mo“ ša­li­nin­kai su­pras, kas šian­dien įvy­ko. Pa­mi­nė­ti­nas ir po­vei­kis JAV – ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad ame­ri­kie­čiai Eu­ro­pą ma­to bri­tų aki­mis. Ir ga­lų ga­le, ti­kiuo­si kad ir Lie­tu­vos val­dan­tie­ji pa­ga­liau su­pras (o jei­gu ne­sup­ras, tai tu­rės trauk­tis), kad ket­ve­ri me­tai nie­ko ne­da­ry­mo to­kio­je si­tua­ci­jo­je bu­vo pa­vog­ti Lie­tu­vos at­ei­ties me­tai. Da­bar­ti­nė­je si­tua­ci­jo­je tu­ri­me iš­lik­ti ne tik bud­rūs, bet ir pra­dė­ti gy­ven­ti at­ei­ti­mi, in­ves­tuo­ti į at­ei­tį, pra­dė­ti mąs­ty­ti ir įgy­ven­din­ti pa­čius ge­riau­sius, stra­te­giš­kiau­sius spren­di­mus, ku­rie mums at­ei­tį ga­ran­tuo­tų“, – ra­šo Ž. Pa­vi­lio­nis.