Vytautas Landsbergis: “Rusofašizmas yra pasaulio grėsmė“
So­vie­tų ir na­cių pa­ktas, An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš­va­ka­rė­se pa­da­li­jęs Ry­tų Eu­ro­pą į įta­kos sfe­ras, te­be­si­bel­džia į mū­sų du­ris, tei­gia Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­ras Pe­tras Vai­tie­kū­nas. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Lands­ber­gis sa­vo ruo­žtu siū­lo Ri­ben­tro­po-Mo­lo­to­vo pa­ktą va­din­ti Ko­mu­na­cių pa­ktu.

„Ri­ben­tro­po-Mo­lo­to­vo pa­ktas bel­džia į mū­sų du­ris už 30 ki­lo­me­trų. Nuo mū­sų gy­ve­nan­tys žmo­nės į Ry­tus nie­ko ne­sup­ra­to, kas įvy­ko, nie­ko ne­sup­ra­to apie An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, ne­sup­ra­to apie Ri­ben­tro­po-Mo­lo­to­vo pa­ktą. Ir šian­dien tu­ri­me si­tua­ci­ją, ko­kią tu­ri­me“, – tre­čia­die­nį Na­cio­na­li­nė­je M.Maž­vy­do bib­lio­te­ko­je mi­nint Juo­do­jo kas­pi­no die­ną kal­bė­jo P.Vai­tie­kū­nas.

Anot jo, Ri­ben­tro­po-Mo­lo­to­vo pa­da­ri­nių ne­sup­ra­to ne tik Ru­si­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je gy­ve­nan­tys žmo­nės, bet ir Va­ka­ruo­se. Bu­vęs už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras, bu­vęs Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Gru­zi­jo­je ir Ukrai­no­je pa­brė­žė, kad Eu­ro­pai, Vo­kie­ti­jai pa­vy­ko įsi­są­mo­nin­ti na­ciz­mo ža­lą, bet ko­mu­niz­mo – ne.

Mes bu­vo­me ga­na nai­vūs po ne­prik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo 1990 me­tais, ti­kė­jo­me, kad sta­li­niz­mo nu­si­kal­ti­mai žmo­ni­jai yra kaip 2x2=4.

„Y­ra daug do­ku­men­tų, par­ašy­tų apie Ri­ben­tro­po-Mo­lo­to­vo pa­ktą. No­riu kai ką pri­min­ti – rugp­jū­čio 23 die­na yra pa­skelb­ta eu­ro­pie­čių die­na at­min­ti na­ciz­mo ir sta­li­niz­mo au­koms. Bū­tent eu­ro­pie­čiai šią die­ną mi­ni na­ciz­mo ir sta­li­niz­mo au­kas. Ne eu­ro­pie­čiai ne­mi­ni­mi ši­tos die­nos, ne­mi­ni sta­li­niz­mo au­kų. Yra Pra­hos dek­la­ra­ci­ja 2008 me­tų apie Eu­ro­pos są­ži­nę ir ko­mu­niz­mą, yra 2010 me­tų dek­la­ra­ci­ja apie ko­mu­niz­mo nu­si­kal­ti­mus, yra 2009 me­tų Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos re­zo­liu­ci­ja apie pa­da­ly­tą Eu­ro­pos Są­jun­gą. Daug to­kių do­ku­men­tų yra. Po­pie­rių yra tei­sin­gų par­ašy­tų, bet, de­ja, sta­li­niz­mas ir Ri­ben­tro­po-Mo­lo­to­vo pa­ktas yra gal­vo­se“, – kal­bė­jo P.Vai­tie­kū­nas.

„Vo­kie­čiai su­ge­bė­jo įveik­ti sme­ge­nų li­gą. (...) Na­ciz­mo idė­ja, na­ciz­mo li­ga, na­ciz­mo ba­ci­la Vo­kie­ti­jo­je yra įveik­ta. Pro­na­cis­tiš­ka par­ti­ja lai­mi Vo­kie­ti­jo­je ne dau­giau kaip 1 proc. bal­sų. Tuo tar­pu Ru­si­jo­je 62 proc., jų pa­čių skai­čia­vi­mu, (...) ru­sų ser­ga sta­li­niz­mo nos­tal­gi­ja, jie trokš­ta nau­jo Sta­li­no, trokš­ta nau­jų per­ga­lių ir jų ne­gąs­di­na mi­li­jo­nai nau­jų au­kų“, – sa­kė jis.

Anot P.Vai­tie­kū­no, ne­įveik­tos Ri­ben­tro­po-Mo­lo­to­vo pa­kto pa­sek­mės ir ne­su­vok­ta, kas tai aps­kri­tai bu­vo, at­ve­dė prie Ru­si­jos ka­ro Ukrai­no­je, prie Kry­mo oku­pa­ci­jos bei anek­si­jos ir ve­da to­liau prie Ka­ra­liau­čiaus sri­ties Ru­si­jo­je bran­duo­li­nės mi­li­ta­ri­za­ci­jos.

Bu­vu­sio dip­lo­ma­to tei­gi­mu, ne­ga­li­ma dėl to kal­tin­ti tik da­bar­ti­nio Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no, ku­rio po­li­ti­ka pa­tei­si­na Ri­ben­tro­po-Mo­lo­to­vo pa­ktą, ta­čiau, jo tei­gi­mu, sa­vo na­mų dar­bų ne­at­li­ko ir Lie­tu­va, ir Eu­ro­pa.

„Mes bu­vo­me ga­na nai­vūs po ne­prik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo 1990 me­tais, ti­kė­jo­me, kad sta­li­niz­mo nu­si­kal­ti­mai žmo­ni­jai yra kaip 2x2=4. Tuo me­tu Ru­si­jo­je tai ne­bu­vo taip aiš­ku. Mes, tai ne tik lie­tu­viai, bet ir Eu­ro­pa, aps­kri­tai Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­ja ne­su­ge­bė­jo­me kar­tu su ru­sais par­ašy­ti bend­rų va­do­vė­lių. Ir mi­li­jo­nai ru­sų vai­kų mo­ko­mi iš va­do­vė­lių, ku­rie trykš­te trykš­ta nos­tal­gi­ja bu­vu­siai So­vie­tų są­jun­gos ga­ly­bei, sta­li­niz­mui, tei­si­na­mas Ri­ben­tro­po-Mo­lo­to­vo pa­ktas, tei­si­na­mos pa­sek­mės“, – tvir­ti­no P.Vai­tie­kū­nas.

Jis pa­brė­žė, kad Eu­ro­po­je ski­ria­mą­sias li­ni­jas nu­brė­žęs pa­ktas Ru­si­jo­je va­di­na­mas tai­kos su­tar­ti­mi ir vi­saip pa­tei­si­na­mas.

Bu­vęs Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Lands­ber­gis sa­vo ruo­žtu per kon­fe­ren­ci­ją siū­lė Ri­ben­tro­po-Mo­lo­to­vo pa­ktą bri­tų spau­dos pa­vyz­džiu va­din­ti Ko­mu­na­cių pa­ktu.

„Mes ga­lė­tu­me tą pro­tin­gą žo­dį ir var­to­ti. Sa­ko, kad na­ciz­mo ba­ci­la įveik­ta. O ko­mu­na­ciz­mas, ko­mu­na­cių ba­ci­la ar įveik­ta? O ru­so­fa­šiz­mas? Ne­kal­ba­ma. Ru­so­fa­šiz­mas yra pir­mo­je vie­to­je, jis yra pa­sau­lio grės­mė. Apie jį mū­sų pa­verg­tos sme­ge­nys ne­kal­ba“, – tei­gė V.Lands­ber­gis.

„Ru­si­jos de­mo­kra­tai, di­si­den­tai ka­lė­ji­muo­se, la­ge­riuo­se sa­vo sant­var­ką va­di­no la­bai pa­pras­tai – rau­do­na­sis fa­šiz­mas. (...) La­bai nau­din­ga są­vo­ka. O mes kaž­ko var­žo­mės, ne­va­di­na­me vel­nio jo ti­kruo­ju var­du“, – ste­bė­jo­si jis.

V.Lands­ber­gis ak­cen­ta­vo, kad „tas vel­nio pa­ktas“ ne­bu­vo vien­kar­ti­nis da­ly­kas.

Sa­ko, kad na­ciz­mo ba­ci­la įveik­ta. O ko­mu­na­ciz­mas, ko­mu­na­cių ba­ci­la ar įveik­ta? O ru­so­fa­šiz­mas? Ne­kal­ba­ma.

„Jis da­ro­mas to­liau, yra prie­lai­dos tęs­ti jį, ir tai yra tę­sia­ma. Kaž­kas perb­rai­žo že­mė­la­pius. Su­si­ta­rė, pa­si­ra­šė di­džio­sios vals­ty­bės, kad Ukrai­na yra to­kia ir tai ne­ga­li bū­ti kei­čia­ma, o mes at­ei­na­me ir kei­čia­me. Mums nu­sisp­jaut. To­dėl, kad jie – bai­liai, jie ne­išd­rįs pa­sip­rie­šin­ti ir mes tą da­ro­me ir įro­do­me. Še­fas yra aiš­kiai pa­sa­kęs apie tuos va­ka­rie­čius: jie ten ple­pa, ple­pa, ple­pa, o aš da­rau. Ir jie to­liau ple­pa, kaip aš ne­ge­rai pa­da­riau. Ir aš pa­da­riau, ir man plo­ja ma­no ru­so­fa­šis­tai“, – kal­bė­jo bu­vęs pir­ma­sis fak­ti­nis Lie­tu­vos va­do­vas.

Į kon­fe­ren­ci­ją Vil­niu­je dėl li­gos ne­ga­lė­ju­si bu­vu­si len­kų ju­dė­ji­mo „So­li­da­ru­mas“ ak­ty­vis­tė Jad­wi­ga Chmie­lows­ka sa­vo pra­ne­ši­me, ku­rį pers­kai­tė ren­gi­nio ve­dė­jas And­rius Tuč­kus, pa­brė­žė, kad da­bar­ti­nis au­to­ri­ta­riz­mas Ru­si­jo­je įsi­ga­li ir KGB pul­ki­nin­kas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas jau 17 me­tų ga­li val­dy­ti ša­lį tik to­dėl, kad sa­vo lai­ku tin­ka­mai ne­bu­vo pa­smerk­tas ko­mu­niz­mas kaip nu­si­kal­ti­mus žmo­ni­jai vyk­dęs re­ži­mas.

„Taip bu­vo iš­au­gin­tas dar vie­nas Ru­si­jos mons­tras. Ne­veik­lu­mo nuo­dė­mė dau­gi­na­si“, – sa­kė ji.

Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vęs Ru­si­jos di­si­den­tas, pub­li­cis­tas Alek­sand­ras Pod­ra­bi­ne­kas tvir­ti­no, kad ir da­bar, kaip prieš 70 me­tų, bū­na už­mer­kia­mos akys prieš žmo­nių tei­sių pa­žei­di­mus, net nu­si­kal­ti­mus dėl nau­dos ga­vi­mo. Kaip pa­vyz­džius jis mi­nė­jo Va­ka­rų po­žiū­rį į Ku­bos, Ki­ni­jos re­ži­mus, Azer­bai­dža­no „i­krų dip­lo­ma­ti­ją“.

Pa­sak A.Pod­ra­bi­ne­ko, Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­ti­nė­je Asamb­lė­jo­je (ET­PA) yra ke­lio­li­ka už­sie­nio par­la­men­ta­rų, ku­rie ke­tu­ris kar­tus per me­tus do­va­nų gau­na ne ma­žiau kaip po pu­sę ki­log­ra­mo juo­dų­jų ikrų.

„Dau­ge­lį ET­PA de­pu­ta­tų kvie­čia į Ba­ku, kur jie gau­na bran­gių do­va­nų: ki­li­mų, ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių iš auk­so, si­dab­ro, bran­gių gė­ri­mų. Stan­dar­ti­nė do­va­na Eu­ro­pos de­pu­ta­tams, at­vy­ku­siems į Ba­ku pa­lai­ky­ti Ali­je­vo re­ži­mo, – du ki­log­ra­mai juo­dų­jų ikrų. Ma­žai kas pa­sau­ly­je tu­ri abe­jo­nių dėl Azer­bai­dža­no – au­to­ri­ta­ri­nės vals­ty­bės, kur žiau­riai per­se­kio­ja­ma po­li­ti­nė opo­zi­ci­ja. Ne­pai­sant jo, par­la­men­to rin­ki­mus 2010 me­tais, kai par­la­men­tą ne­pa­te­ko nė vie­na opo­zi­ci­jos par­ti­ja, EP­TA de­le­ga­ci­jos va­do­vas pa­va­di­no ati­tin­kan­čiais tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus“, – sa­kė ru­sų pub­li­cis­tas.

Tre­čia­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Juo­do­jo kas­pi­no die­na, taip pa­žy­mint 1939 me­tų rugp­jū­čio 23 die­ną Vo­kie­ti­jos ir So­vie­tų Są­jun­gos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trų pa­si­ra­šy­tą ne­puo­li­mo su­tar­tį – va­di­na­mą­jį Mo­lo­to­vo-Ri­ben­tro­po pa­ktą – ir slap­tuo­sius pro­to­ko­lus.

Pa­gal pa­ktą, so­vie­tai ir na­ciai An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš­va­ka­rė­se pa­si­da­li­jo Bal­ti­jos ša­lis ir Len­ki­ją į įta­kos sfe­ras. Ne­tru­kus po pa­kto pa­si­ra­šy­mo pra­si­dė­jo An­tra­sis pa­sau­li­nis ka­ras, jo me­tu Lie­tu­va bu­vo oku­puo­ta.