Vyriausybės planus sujaukė pamokslas
Vil­niaus ar­ki­vys­ku­po me­tro­po­li­to Gin­ta­ro Gru­šo pa­moks­lą iš­klau­sęs prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius iš Vy­riau­sy­bės po­sė­džio dar­bot­var­kės iš­brau­kė klau­si­mą dėl par­tne­rys­tės ins­ti­tu­to įtei­si­ni­mo. Kai ku­riuos po­li­ti­kus ne­ma­lo­niai nu­ste­bi­no Baž­ny­čios įta­ka mi­nis­trų ka­bi­ne­to dar­bui.

Va­kar Vy­riau­sy­bė tu­rė­jo ga­lu­ti­nai ap­sisp­ręs­ti dėl Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tų Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­sų, ku­rio­mis sie­kia­ma įtei­sin­ti skir­tin­gos ly­ties as­me­nų par­tne­rys­tę. Pra­ėju­sią sa­vai­tę vy­ku­sia­me mi­nis­trų ka­bi­ne­to pa­si­ta­ri­me joms jau bu­vo pri­tar­ta. Ta­čiau A. But­ke­vi­čius pa­gei­da­vo, kad pro­jek­to svars­ty­mas bū­tų ati­dė­tas, kaip nu­ro­dė – ir dėl griež­tų vie­no aukš­čiau­sių Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios hie­rar­chų žo­džių, nu­skam­bė­ju­sių Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ro­je per šv. Mi­šias Vals­ty­bės die­nos pro­ga.

Pa­mo­ko­mas pamokslas

Šei­mos ne­su­kū­ru­sių skir­tin­gų ly­čių as­me­nų są­jun­gų įtei­si­ni­mą pri­stab­dęs A. But­ke­vi­čius va­kar tei­gė, kad pa­tai­sos dar „nep­raė­jo dia­lo­go“ ir pri­mi­nė G. Gru­šo pa­moks­lą. „Ti­krai, pa­sa­ky­čiau, ar­ki­vys­ku­po pa­moks­las bu­vo la­bai griež­tas ir pa­mo­ko­mas“, – Vy­riau­sy­bės na­riams aiš­ki­no prem­je­ras. Jis taip pat pa­žy­mė­jo, kad rei­kia rea­guo­ti į gau­tus raš­tus – pa­tai­sas įver­ti­nu­si Lie­tu­vos Vys­ku­pų Kon­fe­ren­ci­ja par­agi­no mi­nis­trų ka­bi­ne­tą joms ne­pri­tar­ti.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­tras Juo­zas Ber­na­to­nis pa­brė­žė, kad pa­tai­sų de­rin­ti su Baž­ny­čia ne­rei­kia. „Vys­ku­pų Kon­fe­ren­ci­ja ne­da­ly­vau­ja tei­sė­kū­ros pro­ce­se, ir su­pran­ta­ma, kad su jais de­rin­ti nie­ko ne­rei­kia“, – sa­kė jis. Mi­nis­tras ti­ki­si, kad Vy­riau­sy­bė ga­lu­ti­nai su­de­rins pa­tai­sas iki ru­dens.

A. But­ke­vi­čiaus po­zi­ci­ją vė­liau pa­tiks­li­no jo at­sto­vė spau­dai Eve­li­na But­ku­tė-Laz­daus­kie­nė. „Part­ne­rys­tės įsta­ty­mo pro­jek­tas iki šios die­nos ne­bu­vo su­de­rin­tas tarp ins­ti­tu­ci­jų – to­kį ar­gu­men­tą prem­je­rui pa­tei­kė Vy­riau­sy­bės tei­si­nin­kai, to­dėl prem­je­ras pa­siū­lė šiuo klau­si­mu dar pa­dir­bė­ti ir klau­si­mo svars­ty­mą nu­kė­lė vė­les­niam lai­kui, ta­čiau prie jo bus grįž­ta­ma, kai bus iki ga­lo su­de­rin­tos po­zi­ci­jos“, – aiš­ki­no ji.

Kū­di­kių ne­iš­me­ta, žmo­no­mis nesidalija

Šv. Mi­šio­se Vals­ty­bės die­nos pro­ga ar­ki­vys­ku­pas G. Gru­šas kal­bė­jo apie silp­niau­sių­jų tei­sių gy­ni­mą, tar­nys­tę tie­sai. „Iš­siųs­ti laiš­ką Sei­mo na­riui ir ra­gin­ti gin­ti silp­nes­nių­jų tei­sę, šei­mą, gy­vy­bę ne­kai­nuo­tų nė pus­va­lan­džio“, – ak­cen­ta­vo jis.

G. Gru­šas ci­ta­vo vie­ną ame­ri­kie­tį moks­li­nin­ką, par­ašiu­sį, kad jei po 100 me­tų krikš­čio­nys bus lai­ko­mi tais, ku­rie ne­žu­do sa­vo vai­kų ir se­no­lių, va­di­na­si, mums pa­vy­ko. Ar­ki­vys­ku­pas pri­mi­nė, kad dar se­nuo­siuo­se liu­di­ji­muo­se ra­šy­ta, jog krikš­čio­nys „ve­da, su­si­lau­kia vai­kų, bet kū­di­kių ne­iš­me­ti­nė­ja; da­li­ja­si val­giu, bet ne žmo­no­mis“.

Jis pa­žy­mė­jo, kad vals­ty­bės, pra­de­dan­čios gar­bin­ti sta­bus ir ne­pai­san­čios tie­sos apie Die­vą, žmo­gaus pri­gim­tį bei mo­ra­lę, pa­smerk­tos žlug­ti. „Sta­bų gar­bi­ni­mas – tai tei­sin­gos pa­sau­lio hie­rar­chi­jos su­grio­vi­mas vie­toj gy­vo­jo Die­vo iš­ke­liant daik­tą. Kai as­me­ni­nės ge­ro­vės la­bui yra žu­do­ma ne­gi­mu­si gy­vy­bė – tai sta­bų gar­bi­ni­mas. Kai dėl že­miš­kų ais­trų yra ne­pai­so­ma tie­sos apie žmo­gaus pri­gim­tį – tai sta­bų gar­bi­ni­mas. Kai dėl kles­tė­ji­mo nu­su­ki tei­sin­gą at­ly­gį nuo ar­ti­mo – tai sta­bų gar­bi­ni­mas. Užs­to­ti al­ko­ho­lio pra­mo­nės in­te­re­sus, o ne žmo­gaus gy­vy­bę – tai sta­bų gar­bi­ni­mas. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad pa­sis­ta­to­me nau­ją sta­bą kiek­vie­ną kar­tą, kai sie­kia­me pa­keis­ti ti­kro­vę me­la­gin­gu vaiz­di­niu, užuot pa­isę ob­jek­ty­vios Die­vo duo­tos tvar­kos, žmo­gaus pri­gim­ty­je įra­šy­tos mo­ra­lės nu­ro­dy­mu“, – aiš­ki­no Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pas me­tro­po­li­tas.

San­ty­kiai be san­tuo­kos – pa­leis­tu­vys­tė

Vys­ku­pas eme­ri­tas Jo­nas Kau­nec­kas „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė, kad vys­ku­pai, ku­ni­gai tu­ri to­kią pat tei­sę par­eikš­ti sa­vo nuo­mo­nę vals­ty­bei svar­biais klau­si­mais, kaip ir ki­ti mū­sų ša­lies pi­lie­čiai. „Kaž­kas ra­šė, kad Lie­tu­vos Vys­ku­pų Kon­fe­ren­ci­ja ne­tu­ri įsta­ty­mų lei­džia­mo­sios ga­lios. Taip, ne­tu­ri, bet pa­siū­ly­mus teik­ti ga­li taip pat, kaip ir vi­si žmo­nės“, – apie Ka­ta­li­kų baž­ny­čios hie­rar­chų Vy­riau­sy­bei par­eikš­tą po­zi­ci­ją kal­bė­jo jis.

J. Kau­nec­kas tvir­ti­no, kad, pa­gal Šven­tą­jį Raš­tą, Baž­ny­čios mo­ky­mą, šei­ma su­da­ro­ma tik per vy­ro ir mo­ters san­tuo­ką. „Ko­kia čia par­tne­rys­tė? Bet ko­kią par­tne­rys­tę – bus ji vals­ty­bės pri­pa­žin­ta ar ne, vi­sa­da va­din­si­me pa­leis­tu­vys­te. In­ty­mūs san­ty­kiai lei­džia­mi tik su­si­tuo­ku­siems, o vi­si ki­to­kie – pa­pras­čiau­sia pa­leis­tu­vys­tė. Ga­li­ma pa­sa­ky­ti man­da­giai, dip­lo­ma­tiš­kai, bet vis tiek es­mė to­kia“, – pa­žy­mė­jo vys­ku­pas eme­ri­tas.

Jis at­me­tė ar­gu­men­tus, esą par­tne­rys­tės įtei­si­ni­mo rei­ka­lau­ja mo­der­nių­jų lai­kų rea­li­jos. „Ar mo­der­nūs lai­kai rei­ka­lau­ja iš žmo­gaus bū­ti­nai da­ry­ti ki­taip? Įdo­mus da­ly­kas: tos pa­čios ly­ties as­me­nys ver­žia­si į san­tuo­ką. Ai­ri­ja net pri­pa­ži­no jiems ga­li­my­bę tuo­ktis. Kaž­ko­kia keis­te­ny­bė – vie­ni trokš­ta san­tuo­kos, o ki­ti jau no­ri ją pa­nai­kin­ti“, – ste­bė­jo­si J. Kau­nec­kas.

Pra­stes­nių pi­lie­čių grupė

Sei­mo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos se­niū­nas Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las ste­bė­jo­si Baž­ny­čios įta­ka Vy­riau­sy­bės dar­bui. „Kiek­vie­nas tu­ri da­ry­ti sa­vo dar­bą: Baž­ny­čia sklei­džia sa­vo mo­ky­mą, prem­je­ras tu­ri rū­pin­tis vals­ty­bės rei­ka­lais. Vals­ty­bė ir Baž­ny­čia yra at­ski­ros ins­ti­tu­ci­jos. Juo­kau­jant ga­li­ma sa­ky­ti: „Ne­be­leis­ki­me prem­je­ro į baž­ny­čią“, nes tuoj grį­ši­me į Baž­ny­čios mo­ky­mą, o ne į vals­ty­bės val­dy­mą“, – iro­ni­za­vo opo­zi­ci­jos at­sto­vas.

Kar­tu E. Gent­vi­las pa­žy­mė­jo, kad Baž­ny­čia yra lais­va reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, pro­pa­guo­ti sa­vo mo­ky­mą. „Ta­čiau ar vals­ty­bės val­dy­me bū­ti­nai vis­ką per­kel­ti iš Baž­ny­čios mo­ky­mo? Su tuo ne­ga­liu su­tik­ti. Tai ne­rim­tas el­ge­sys. Lai­mei, Vy­riau­sy­bė­je tarp mi­nis­trų yra ki­taip ma­nan­čių­jų“, – kal­bė­jo jis.

E. Gent­vi­las ne­igia­mai ver­ti­no tai, kad skir­tin­gos vy­riau­sy­bės jau 15 me­tų ne­su­ge­ba įtei­sin­ti par­tne­rys­tės ins­ti­tu­to ir taip dis­kri­mi­nuo­ja ne san­tuo­ko­je gy­ve­nan­čias po­ras. Skai­čiuo­ja­ma, kad Lie­tu­vo­je apie 100 tūkst. po­rų gy­ve­na ne­su­si­tuo­kę. „Taip pat ig­no­ruo­ja­mi ir dis­kri­mi­nuo­ja­mi vai­kai, gi­mę ne san­tuo­ko­je. To­kių vai­kų tur­būt ir­gi jau bus apie 100 tūks­tan­čių. Ap­mau­du, kad pri­ori­te­tas su­tei­kia­mas tik vie­nai šei­mos for­mai – san­tuo­ko­je at­si­ra­du­siai šei­mai ir san­tuo­ko­je gi­mu­siems vai­kams. Vi­si ki­ti tam­pa pra­stes­niais pi­lie­čiais. Tai ne­priim­ti­na“, – pa­brė­žė par­la­men­ta­ras.

Pro­jek­tas – tik heteroseksualiems

Kaip jau ra­šė „Lie­tu­vos ži­nios“, nors da­lis po­li­ti­kų ir ne­vy­riau­sy­bi­nin­kų ra­gi­na ne­pa­lik­ti už bor­to ir ho­mo­sek­sua­lių po­rų, Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja siū­lo įtvir­tin­ti tik šei­mos ne­su­kū­ru­sių skir­tin­gų ly­čių as­me­nų są­jun­gas. Pa­tai­sos nu­ma­to, kad par­tne­riais ga­lė­tų tap­ti pil­na­me­čiai vy­ras ir mo­te­ris, ku­rie nė­ra gi­mi­nai­čiai, tar­pu­sa­vy­je ne­su­da­rę san­tuo­kos ir nė­ra ki­tų as­me­nų par­tne­riai. Siū­lo­ma įtvir­tin­ti par­tne­rys­tę pa­gal įsta­ty­mą, kai bend­ras vy­ro ir mo­ters gy­ve­ni­mas ku­riant šei­mi­nius san­ty­kius ne­įre­gis­tra­vus san­tuo­kos su­ke­lia tei­si­nių pa­sek­mių, ne­rei­ka­lau­jant spe­cia­lių for­ma­lu­mų.

Ki­ta ver­tus, siek­da­mi par­tne­rys­tės fak­tą pa­nau­do­ti prieš tre­čiuo­sius as­me­nis, par­tne­riai tu­rės pa­si­ra­šy­ti ir no­ta­rui tvir­tin­ti pa­teik­ti bend­rą par­eiš­ki­mą dėl par­tne­rys­tės. Duo­me­nys pa­gal to­kį par­eiš­ki­mą bū­tų įra­šo­mi Gy­ven­to­jų re­gis­tre. Re­gis­truo­tų par­tne­rių kil­mės iš tė­vo pu­sės nu­sta­ty­mas, tė­vys­tės pri­pa­ži­ni­mas ir nu­gin­či­ji­mas bū­tų grin­džia­mas iš es­mės ana­lo­giš­kais pri­nci­pais kaip ir su­si­tuo­ku­sių tė­vų. Par­tne­riai ga­lė­tų tu­rė­ti pa­vel­dė­ji­mo tei­sę. Tur­tas, par­tne­rys­tės me­tu įgy­tas abie­jų par­tne­rių ar vie­no jų var­du, bū­tų lai­ko­mas bend­ra nuo­sa­vy­be.

Aiš­ki­na­ma, kad par­tne­rys­tės įtvir­ti­ni­mas leis­tų iš­spręs­ti pa­grin­di­nes pra­kti­nes prob­le­mas, su ku­rio­mis šiuo me­tu su­si­du­ria ne­su­si­tuo­kę vy­rai ir mo­te­rys, to­kias kaip dis­po­na­vi­mas par­tne­rių bend­ru tur­tu, par­tne­rių vai­kų kil­mės nu­sta­ty­mas, par­tne­rių tar­pu­sa­vio iš­lai­ky­mas, pa­vel­dė­ji­mas po vie­no par­tne­rių mir­ties ir kt.