Vyriausybei teikiamas 2018-ųjų biudžetas
2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mos, įskai­tant Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ir ki­tos tarp­tau­ti­nės par­amos lė­šas, ir iš­lai­dos tu­rė­tų aug­ti, o pla­nuo­ja­mas biu­dže­to de­fi­ci­tas bus ma­žes­nis nei nu­ma­ty­ta šie­met.

Kitąmet GPM dalis Vilniui ir Kaunui didėja, Klaipėdai – mažėja

Kitais metais dviem didžiausiems šalies miestams tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis turėtų didėti. Tuo metu uostamiesčiui tenkanti GPM dalis sumažės.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė BNS teigė, kad savivaldybėms tenkanti GPM dalis priklauso nuo nuo savivaldai tenkančių funkcijų. Pasak jos, kai kuriais pokyčiais asociacija nėra patenkinta ir tikisi, kad Vyriausybė ją išgirs.

„Iš tikrųjų viskas keičiasi dėl formulės ir iš esmės GPM dalis priklauso nuo funkcijų, kurios yra. (...) Šiaip jau bendra nuostata yra, kad visų savivaldybių biudžetai turėtų augti ir tas augimas yra arti 200 mln. eurų – tokia prognozė. Bet jie keičia metodikos įstatymą, yra vietų, dėl kurių savivaldybės nepatenkintos. Tačiau šiandien svarbu, ar būsime Vyriausybės posėdyje išgirsti ir tada galėsiu komentuoti plačiau“, – BNS sakė R. Žakaitienė.

Finansų ministerijos parengtame 2018 metų valstybės biudžeto projekte nurodoma, kad Vilniui tenkanti GPM dalis, reikalinga prognozuojamoms šio mokesčio pajamoms apskaičiuoti, sudarys 53,78 proc. (2016 metais – 45,93 proc.).

Kaunui tenkanti GPM dalis kitąmet turėtų didėti 1,79 proc. punkto iki 76,9 proc., Klaipėdai – sumažėti 4,3 proc. punkto iki 86,85 procento.

Šiemet 100 proc. GPM tenkančią dalį turėjusioms Neringos ir Visagino savivaldybėms kitąmet ją siūloma sumažinti atitinkamai iki 96,23 proc. ir 96,7 procento.

Visoms kitoms savivaldybėms GPM dalis turėtų būti 100 proc., o bendra visoms savivaldybės – 82,27 proc., arba 4,13 punkto daugiau nei šiemet (78,14 proc.).

Iš GPM 2017 metais planuojama gauti 1,814 mlrd. eurų, arba 16,6 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų.

Svarstys biudžeto projektą

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą. Pagal jį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 6,9 proc. (584,747 mln. eurų) iki 9,072 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 5,5 proc. (494,887 mln. eurų) iki 9,541 mlrd. eurų.Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą. Pagal jį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 6,9 proc. (584,747 mln. eurų) iki 9,072 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 5,5 proc. (494,887 mln. eurų) iki 9,541 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 468,6 mln. eurų – 16,1 proc. (89,86 mln. eurų) mažiau nei numatyta šiemet (558,46 mln. eurų).

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius antradienį teigė, kad 2018 metų biudžeto projekte numatytas viešųjų finansų balanso perviršis sieks 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir sudarys apie 260 mln. eurų. Anot parlamentaro, šios lėšos bus atidėtos rezervui.

Valstybės biudžeto pajamos be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų 2018 metais turėtų didėti 5,4 proc. (346,06 mln. eurų) iki 6,732 mlrd. eurų, tuo metu ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos 11,4 proc. (238,687 mln. eurų) iki 2,34 mlrd. eurų.

Planuojamos biudžeto mokesčių pajamos kitąmet turėtų augti 4,9 proc. (288,653 mln. eurų) iki 6,175 mlrd. eurų. Didžiąją dalį pajamų kitąmet tradiciškai tikimasi gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – jos turėtų siekti 3,54 mlrd. eurų, arba 7,8 proc. (257,231 mln. eurų) daugiau nei šiemet.

Akcizų pajamos 2018 metais turėtų padidėti 8,4 proc. (112,718 mln. eurų) iki 1,452 mlrd. eurų, pelno mokesčio – 3 proc. (20,627 mln. eurų) iki 698,416 mln. eurų, o valstybės biudžetui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio pajamos mažėja 5,3 proc. (18,094 mln. eurų) iki 321,483 mln. eurų.

Loterijų ir lošimų mokesčio pajamos kitąmet turėtų siekti 16,1 mln. euru (9,4 proc. mažiau nei šiemet), transporto priemonių mokesčių pajamos – 14,503 mln. eurų (4 kartus mažiau). Atskaitymai nuo pajamų pagal miškų įstatymą turėtų sudaryti 26,4 mln. eurų (tiek pat, kaip šiemet).

Kitos valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų didėti 12,5 proc. iki 492,528 mln. eurų, iš jų 210,253 mln. eurų (68,1 proc. daugiau) turėtų sudaryti pajamos už prekes ir paslaugas, 184,215 mln. eurų (72,3 proc. daugiau) – dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų pajamos, 45,32 mln. eurų (16,2 proc. daugiau) – pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų.

Sandoriai dėl materialiojo ir nematerialiojo turto bei finansinių įsipareigojimų prisiėmimo valstybės biudžeto pajamas kitąmet turėtų padidinti 64,853 mln. eurų (4,4 proc. daugiau nei šiemet).