Vyriausybė prisidės prie paminklų dviem Nepriklausomybės akto signatarams
Vy­riau­sy­bė ke­ti­na skir­ti po 10 tūkst. eu­rų pa­mink­lų Ne­prik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rams Pe­trui Kli­mui ir Ste­po­nui Kai­riui sta­ty­boms.

Pa­mink­las P.Kli­mui iš­kil­tų Kal­va­ri­jo­je, S.Kai­riui - Ute­no­je. Mi­nis­tro pir­mi­nin­ko pa­dė­jė­jas Vi­lius Ka­va­liaus­kas BNS sa­kė, kad spren­di­mas pri­si­dė­ti prie šių pa­mink­lų sta­ty­bos pri­im­tas at­siž­vel­gus į sa­vi­val­dy­bių pra­šy­mus.

„Mes den­gia­me maž­daug treč­da­lį rei­ka­lin­gų lė­šų“, - BNS sa­kė V.Ka­va­liaus­kas.

Jo tei­gi­mu, abi skulp­tū­ros tu­rė­tų bū­ti ati­deng­tos ki­tais me­tais.

Dip­lo­ma­tas P.Kli­mas bu­vo Lie­tu­vų moks­lo drau­gi­jos na­rių, jo va­do­vau­ja­ma va­do­vė­lių ren­gi­mo ko­mi­si­ja iš­lei­do apie 50 įvai­rių mo­ky­mo lei­di­nių. Pra­si­dė­jus Pir­ma­jam pa­sau­li­niam ka­rui, P.Kli­mas dir­bo Lie­tu­vių drau­gi­jo­je nu­ken­tė­ju­siems dėl ka­ro šelp­ti. 1916 me­tais gim­ti­nė­je už oku­pa­ci­nei val­džiai ne­lo­ja­lius pa­si­sa­ky­mus jis bu­vo areš­tuo­tas ir apie tris mė­ne­sius ka­lin­tas.

Lie­tu­vai pa­skel­bus ne­prik­lau­so­my­bę, jis užė­mė įvai­rias par­ei­gas Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je, bu­vo vi­ce­mi­nis­tru, am­ba­sa­do­riu­mi ke­lio­se Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nė­se at­sto­vy­bė­se. P.Kli­mas da­ly­va­vo tai­kos de­ry­bo­se su So­vie­tų Ru­si­ja 1920 me­tais, Par­yžiaus tai­kos kon­fe­ren­ci­jo­je 1919 me­tais.

Pa­si­bai­giant An­tra­jam pa­sau­li­niam ka­rui, P.Kli­mas bu­vo su­im­tas ir ka­lin­tas Si­bi­ro la­ge­riuo­se. Iš trem­ties jis grį­žo 1955 me­tų pra­džio­je, ap­si­gy­ve­no Kau­ne. Čia 1969 me­tais mi­rė, bu­vo pa­lai­do­tas Kau­no Pe­tra­šiū­nų ka­pi­nė­se.

S.Kai­rys ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je da­ly­va­vo ku­riant Ute­nos sa­vi­val­dy­bę, taip pat dir­bo sa­vi­val­dy­bė­se Vil­niu­je ir Kau­ne. 1919 me­tais jis pu­sę me­tų va­do­va­vo Tie­ki­mo ir mai­ti­ni­mo mi­nis­te­ri­jai. S.Kai­rys bu­vo Sei­mo na­rys, So­cial­de­mo­kra­tų frak­ci­jos pir­mi­nin­kas, Tre­čio­jo Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas.

Taip pat jis bu­vo aka­de­mi­kas, dės­tė Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te, bu­vo Sta­ty­bos fa­kul­te­to de­ka­nas.

1943–1945 me­tais S.Kai­rys va­do­va­vo vie­nam iš pa­grin­di­nių po­li­ti­nio pa­sip­rie­ši­ni­mo ju­dė­ji­mų – Vy­riau­sia­jam Lie­tu­vos iš­lais­vi­ni­mo ko­mi­te­tui. 1944 me­tais pa­si­trau­kė į Va­ka­rus. S.Kai­rys mi­rė 1964 me­tais Niu­jor­ke. 1996 me­tais sig­na­ta­ro pa­lai­kai bu­vo par­ga­ben­ti į Lie­tu­vą, pa­lai­do­ti Kau­ne, Pe­tra­šiū­nų ka­pi­nė­se.

Tiek S.Kai­rys, tiek P.Kli­mas bu­vo Lie­tu­vos Ta­ry­bos na­riai, ku­ri 1918 me­tų va­sa­rio 16 die­ną pa­skel­bė at­ku­rian­ti ne­prik­lau­so­mą, de­mo­kra­ti­niais pa­ma­tais su­tvar­ky­tą Lie­tu­vos vals­ty­bę su sos­ti­ne Vil­niu­je .