Vyriausybė prašo prokurorų tirti „Lietuvos energijos“ jėgainių skaidrumą
Vy­riau­sy­bė šią sa­vai­tę krei­pė­si į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą dėl Vil­niu­je ir Kau­ne vals­ty­bės ener­ge­ti­kos gru­pės „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ vys­to­mų ko­ge­ne­ra­ci­nių jė­gai­nių pro­jek­tų, penk­ta­die­nį pra­ne­šė prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis.

Jis dar kartą pakartojo, kad projektų skaidrumas kelia abejonių.

„Tai sakau, remiantis tuo, kas šiuo metu vyksta ir matant vėlgi, kad nėra labai aiškių atsakymų arba yra didelių abejonių dėl šiukšlių kiekio, kuris būtinas šitoms elektrinėms veikti, nėra atsakymo, ar Lietuva netaps šiukšles importuojančia šalimi, nėra atsakymo, tikrai kodėl tokiais būdais buvo sprendžiama konkurencinė kova – dabar tą parodė įsijungus į taikos sutarties tvirtinimą energijai („Lietuvos energijai“ – BNS) su savo partneriais, matome visgi, kur buvo interesas labai aiškus, ir tai anksčiau nebuvo atskleista“, – penktadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Galiausiai, kas buvo viešojoje erdvėje paskelbta, kalbant apie asmenis, kurie šitą projektą vysto ir vystė, atsakymai dėl sąsajų su buvusiu verslu esančiomis įmonėmis – klausimų labai daug“, – pridūrė premjeras, tikėtina, turėdamas galvoje „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektams vadovaujantį Nerijų Rasburskį ir jo galimus ryšius su projektus konsultuojančia bendrove „AF-Consult“.

Pasak jo, dėl to Vyriausybė šią savaitę, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, o kitas detales, kurios kelia abejonių, ji dar anksčiau perdavė Valstybės saugumo departamentui ir Specialiųjų tyrimų tarnybai. Pasak premjero patarėjo Skirmanto Malinausko, kreipimasis prokuratūrai pateiktas gegužės 14 dieną.

Premjeras nekomentavo, kuo remdamasis teigia, kad „Lietuvos energijos“ projektai Vilniuje ir Kaune yra neskaidrūs.

„Nekomentuosiu. Ta informacija, kurią gavau, su ja tikrai atiduodu toms institucijoms, kurios gali priimti tam tikrus sprendimus. (...) Gavau iš patikimų šaltinių. Tikrai nekomentuosiu“, – teigė S. Skvernelis.

Ministras pirmininkas teigė, kad būtina įvertinti ir tai, ar projektų sąmata yra pagrįsta.

„Abejonių dėl finansavimo pagrįstumo ir europinės paramos panaudojimo yra nuo pat pradžių. Ir šiandien taip pat, kas yra vystoma, nėra atsakymo, ar mes tikrai nesulauksime to, kad šita investicija nebus pripažinta, kad neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų (...) Apie 500 mln. eurų sąmata šitų abiejų objektų ir turime įsitikinti, ar tikrai sąmatos racionalios, nes yra teigiama, kad rinkoje galima tokius objektus pastatyti gerokai pigiau“, – argumentavo premjeras.

2016 metais ir 2017 metų pradžioje skelbta, kad Vyriausybei kelia abejonių Vilniaus elektrinės projektas. S. Skvernelis pernai sausį sakė, jog vis dar neaišku, ar jėgainei pakaks atliekų, ar ji neterš aplinkos. Vis dėlto jis tikino, kad šiuos klausimus galima išspręsti, nestabdant projekto.

Vėliau, pernai vasarį S. Skvernelis tikino, kad sprendimo dėl kogeneracinių jėgainių projekto nebegalima atidėti, nes atliekamos investicijos, projektais domisi visuomenė. Pernai balandį jis pareiškė, kad jokio kito sprendimo Vyriausybė dėl jėgainių nepriiminės ir galioja ankstesnio ministrų kabineto sprendimas, kad jos yra pripažintos valstybei svarbiais projektais.

Europos Komisija buvo suabejojusi, ar Lietuvai reikia dviejų naujų atliekų deginimo jėgainių ir ar jas pastačius, ateityje nebus sumažintas komunalinių atliekų perdirbimas.

„Lietuvos energija“ šiuo metu atlieka vidaus auditą dėl N. Rasburskio ryšių su šiuos projektus konsultuojančia bendrove „AF-Consult“.

LNK grupės „Info TV“ anksčiau skelbė, kad N. Rasburskiui priklausiusi ir jo vadovauta „AF-Consult“ šiems projektams teikia technines konsultacijas už maždaug 10 mln. eurų. Anot „Info TV“, N. Rasburskiuo įmonė „Termosistemų projektai“ 2008 metais buvo parduota suomiams ir pavadinta „AF-Consult“. N. Rasburskis dar trejus metus liko jos vadovu, 2013 metais tapo prezidentės patarėju energetikai, o 2015-ųjų sausį pradėjo vadovauti „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių tarnybai.