Vyriausybė peržiūrėjo nacionalinio saugumo grėsmes
Vy­riau­sy­bė siū­lys Sei­mui at­nau­jin­ti dau­giau nei de­šimt­me­tį ga­lio­jan­čią Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo stra­te­gi­ją (NSS). Tarp svar­biau­sių šios po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo už­da­vi­nių – na­cio­na­li­nių gy­ny­bos pa­jė­gų stip­ri­ni­mas.

Iš vi­sų mi­nis­te­ri­jų at­sto­vų su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­riai va­do­va­vo kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras Juo­zas Ole­kas, per pen­kis mė­ne­sius par­en­gė nau­jos NSS nuo­sta­tas. Pro­jek­te at­nau­jin­tos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo prie­lai­dos ir in­te­re­sai, ak­tua­li­zuo­tas ri­zi­kos veiks­nių, pa­vo­jų ir grės­mių są­ra­šas, pa­tiks­lin­ti to­kios na­cio­na­li­nio sau­gu­mo po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo pri­ori­te­tai ir už­da­vi­niai. Taip pat įtvir­tin­ti spren­di­mai, pri­im­ti rea­guo­jant į pa­si­kei­tu­sią vals­ty­bės sau­gu­mo si­tua­ci­ją, po­ky­čiai vie­šo­jo, ener­ge­ti­nio, eko­no­mi­nio, in­for­ma­ci­nio ir ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo, dvi­ša­lio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir ki­to­se sri­ty­se.

Rea­lis­tiš­kas dokumentas

Anot dar­bo gru­pės va­do­vo J. Ole­ko, se­no­ji stra­te­gi­ja ne­ati­ti­ko šių die­nų rei­ka­la­vi­mų, to­dėl bu­vo per­žiū­rė­ta iš es­mės. „Pa­ra­šė­me nau­ją va­rian­tą, ja­me pla­čiai at­spin­di­mos įvai­rios nuo­mo­nės ir ver­ti­ni­mai“, – LŽ sa­kė kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras. Jo tei­gi­mu, nau­jo­ji NSS rea­lis­tiš­kes­nė, nes par­eng­ta pa­gal da­bar­ti­nę geo­po­li­ti­nę si­tua­ci­ją, at­siž­vel­giant į Ru­si­jos veiks­mus Gru­zi­jo­je, Ukrai­no­je ir „šiaip el­ge­sį ap­link mū­sų sie­nas“. Stra­te­gi­ja nu­ro­do kon­kre­tes­nes prie­mo­nes, kaip tin­ka­mai rea­guo­ti į grės­mes ir ga­ran­tuo­ti vals­ty­bės ap­gi­na­mu­mą. Esa­mos grės­mės lems ir vi­sa­pu­siš­ką ka­riuo­me­nės pert­var­ką. J. Ole­ko nuo­mo­ne, nau­jo­ji NSS ga­lė­tų bū­ti pri­im­ta Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jo­je. „Tiek ins­ti­tu­ci­niu, tiek po­li­ti­niu po­žiū­riu dau­gu­ma nuo­sta­tų tu­rė­tų tik­ti. Ma­nau, kad Sei­mas do­ku­men­tą pa­lai­kys“, – sa­kė jis.

Prie NSS pro­jek­to ren­gi­mo pri­si­dė­jęs tuo­me­tis Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos (VRM) Vie­šo­jo sau­gu­mo po­li­ti­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius, da­bar VRM va­do­vas To­mas Ži­lins­kas pa­žy­mė­jo, kad do­ku­men­tą siek­ta ak­tua­li­zuo­ti, to­dėl at­si­sa­ky­ta per pla­taus, kiek­vie­nam lai­ko­tar­piui bū­din­gų reiš­ki­nių trak­ta­vi­mo. Anot mi­nis­tro, ap­ta­riant vi­daus rei­ka­lų sis­te­mos klau­si­mus iš­skir­tos ke­lios pa­grin­di­nės prob­le­mos. Tarp jų – or­ga­ni­zuo­tas nu­si­kals­ta­mu­mas, ko­rup­ci­ja, šių reiš­ki­nių skver­bi­ma­sis į ša­lies ūkį, fi­nan­sų rin­kas. Vi­sa tai ga­li kel­ti rim­tą pa­vo­jų vi­suo­me­nės sau­gu­mui, da­ry­ti ne­igia­mą įta­ką vals­ty­bės eko­no­mi­niam, po­li­ti­niam gy­ve­ni­mui .

„Ki­ta grės­mė – vals­ty­bės ir tarp­tau­ti­nio ly­gio eks­tre­ma­lio­sios si­tua­ci­jos, su­si­da­ran­čios dėl gam­ti­nių, tech­ni­nių, so­cia­li­nių įvy­kių, už­kre­čia­mų­jų li­gų pro­trū­kio. Pa­gal vi­sas šias grės­mes ir dė­lio­jo­me pri­ori­te­tus“, – LŽ sa­kė T. Ži­lins­kas. Nu­ma­ty­ta stip­rin­ti ci­vi­li­nės sau­gos me­cha­niz­mą, vie­šą­jį sau­gu­mą, or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo pre­ven­ci­ją ir kon­tro­lę, ypa­tin­gą dė­me­sį ski­riant or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo gru­pėms. „Ži­no­ma, vie­nas pri­ori­te­tų – už­ti­krin­ti pa­ti­ki­mą Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) iš­ori­nės sie­nos ap­sau­gą, ne­tei­sė­tos mig­ra­ci­jos pre­ven­ci­ją ir kon­tro­lę, mū­sų vie­šo­jo sau­gu­mo įstai­gų pa­jė­gu­mus ir ge­bė­ji­mus“, – var­di­jo mi­nis­tras.

Ma­to gin­čy­ti­nų dalykų

Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­rio kon­ser­va­to­riaus Ar­vy­do Anu­šaus­ko nuo­mo­ne, tei­kia­mas NSS pro­jek­tas tiek struk­tū­ra, tiek tu­ri­niu ge­ro­kai ski­ria­si nuo se­no­jo do­ku­men­to. Es­mi­nis skir­tu­mas tas, kad tarp pa­vo­jų, ku­riems na­cio­na­li­nį sau­gu­mą už­ti­kri­nan­čios ins­ti­tu­ci­jos tu­ri skir­ti ypa­tin­gą dė­me­sį, ak­cen­tuo­ja­ma ir kon­ven­ci­nė ka­ri­nė grės­mė. Po­li­ti­ko tei­gi­mu, anks­čiau apie ją bu­vo kal­ba­ma ap­ta­kiau, ji ver­tin­ta tik kaip ri­zi­ka. „Tuo­met ir są­ly­gos bu­vo ki­tos, ne­bu­vo Ukrai­nos konf­lik­to. Da­bar apie kon­ven­ci­nę grės­mę sa­ko­ma tie­siai švie­siai, ir tai ge­rai. Stra­te­gi­ja tu­ri bū­ti ra­šo­ma at­siž­vel­giant į rea­lią si­tua­ci­ją, o ne į tai, ką no­rė­tu­me ma­ty­ti“, – LŽ sa­kė A. Anu­šaus­kas.

Kar­tu jis pri­si­pa­ži­no ma­tan­tis ir gin­čy­ti­nų da­ly­kų, jų pa­aiš­ki­ni­mo ti­ki­si iš NSS au­to­rių. Kon­ser­va­to­rius abe­jo­jo, ar do­ku­men­tą pa­vyks pri­im­ti šios ka­den­ci­jos Sei­mui. „A­na stra­te­gi­ja bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma dve­jus me­tus. Vis­kas pri­klau­sys nuo po­li­ti­nės va­lios. Jei rim­tai bus im­ta svars­ty­ti, ga­li­ma pa­siek­ti re­zul­ta­tą. Bet ar val­dan­tie­ji tai da­rys?“ – svars­tė A. Anu­šaus­kas.

Jo nuo­mo­ne, val­dan­tie­ji ga­li ir ne­sku­bė­ti, nes pa­tys ga­li ne­su­tar­ti dėl kai ku­rių pro­jek­to nuo­sta­tų. Pa­vyz­džiui, do­ku­men­te ak­cen­tuo­ja­ma, kad Lie­tu­va rems ES mig­ra­ci­jos ir prie­globs­čio po­li­ti­ką. Tuo me­tu „dar­bie­čių“ po­zi­ci­ja yra ki­to­kia. „Ne­si­no­rė­tų, kad stra­te­gi­jos pri­ėmi­mas tap­tų val­dan­čių­jų po­li­ti­nės ko­vos įkai­tu, sie­kiant vie­tų bū­si­ma­me Sei­me“, – kal­bė­jo A. Anu­šaus­kas.

Grės­mės su­si­ju­sios

NSS pa­brė­žia­ma, kad Lie­tu­vos sau­gu­mo ap­lin­ką itin ne­igia­mai vei­kia Ru­si­jos veiks­mai, pa­žei­džian­tys tarp­tau­ti­nes nor­mas ir griau­nan­tys tai­syk­lė­mis pa­grįs­tą sau­gu­mo ar­chi­tek­tū­rą Eu­ro­po­je. Ag­re­si­ja prieš kai­my­nes vals­ty­bes, Kry­mo anek­si­ja, prie Lie­tu­vos ir ki­tų ša­lių sie­nų su­telk­ta mo­der­ni Ru­si­jos gink­luo­tė, di­de­lio mas­to puo­la­mo­jo po­bū­džio pra­ty­bos, pa­si­ren­gi­mas iš­vien nau­do­ti ka­ri­nes, eko­no­mi­nes, ener­ge­ti­nes, in­for­ma­ci­nes ir ki­to­kio po­bū­džio ci­vi­li­nes prie­mo­nes, nu­kreip­tas prieš kai­my­nes vals­ty­bes, ge­bė­ji­mas iš­nau­do­ti vi­di­nes Ry­tų kai­my­nys­tė­je esan­čių ša­lių prob­le­mas, taip pat pa­si­ren­gi­mas pa­nau­do­ti bran­duo­li­nį gink­lą ir prieš jo ne­tu­rin­čias vals­ty­bes yra iš­šū­kis Lie­tu­vai ir vi­sos eu­roat­lan­ti­nės bend­ruo­me­nės sau­gu­mui. Ma­no­ma, kad šie veiks­niai da­rys įta­ką ša­lies sau­gu­mui ne tik trum­pa­lai­kė­je, bet ir il­ga­lai­kė­je pers­pek­ty­vo­je.

Stra­te­gi­jo­je taip pat at­krei­pia­mas dė­me­sys, jog di­na­miš­ka, komp­lek­siš­ka ir su­nkiai prog­no­zuo­ja­ma Lie­tu­vos sau­gu­mo ap­lin­ka pa­si­žy­mi tuo, kad iš­orės ir vi­daus, ka­ri­nės ir ne­ka­ri­nės grės­mės, pa­vo­jai ir ri­zi­kos veiks­niai yra tar­pu­sa­vy­je su­si­ję. At­siž­vel­giant į pa­ki­tu­sią sau­gu­mo ap­lin­ką, kon­ven­ci­nės ka­ri­nės grės­mės Lie­tu­vai ar ki­tai re­gio­no ša­liai ne­bė­ra teo­ri­nės, o ka­ri­nės ir ne­ka­ri­nės (dip­lo­ma­ti­nės, in­for­ma­ci­nės, ki­ber­ne­ti­nės, eko­no­mi­nės, ener­ge­ti­nės, fi­nan­si­nės, tei­si­nės) prie­mo­nės, nu­kreip­tos prieš Lie­tu­vos na­cio­na­li­nį sau­gu­mą, ga­li bū­ti nau­do­ja­mos iš­vien, sie­kiant pa­veik­ti pa­žei­džia­miau­sias vals­ty­bės gy­ve­ni­mo sri­tis.