Vygaudas Ušackas: išsilavinę Rusijos piliečiai mums pavydi progreso
„Iš sa­vo pa­tir­ties ga­liu teig­ti – Eu­ro­pos ša­lys vi­sa­da su­si­ta­ria, kad ir kiek tai už­truk­tų“, – tei­gia Eu­ro­pos Są­jun­gos am­ba­sa­do­rius Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jo­je Vy­gau­das Ušac­kas. Pa­sak jo, grės­mių ES vie­ny­bei, ta­me tar­pe ir su­si­ju­sių su Ru­si­jos veik­la, ne­rei­kė­tų nei per­ver­tin­ti, nei nu­ver­tin­ti – svar­bu bū­ti tin­ka­mai pa­si­ren­gu­siems jas at­rem­ti.

„Tu­ri­me pa­sik­liau­ti są­jun­gi­nin­kais, bū­ti pa­si­ren­gę ir tu­rė­ti va­lios gin­tis pa­tys. Be to, bū­ti­na at­nau­jin­ti gi­les­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą su Len­ki­ja. Ji yra stip­riau­sia mū­sų są­jun­gi­nin­kė gy­ny­bi­ne pra­sme“, – įsi­ti­ki­nęs V. Ušac­kas.

ES par­ei­gū­nas tei­gia Ru­si­jo­je bend­rau­jan­tis su jau­nais šios ša­lies žmo­nė­mis, pa­ste­bin­tis jų no­rą iš­girs­ti ži­nių ir nau­jie­nų, pa­tei­kian­čių ob­jek­ty­vią in­for­ma­ci­ją, al­ter­na­ty­vią gau­na­mai per pro­pa­gan­di­nius vals­ty­bės ka­na­lus.

„Ru­si­jo­je te­le­vi­zi­jos po­pu­lia­ru­mas kren­ta – ją žiū­ri vis ma­žiau žmo­nių, ir vis dau­giau jų ieš­ko in­for­ma­ci­jos in­ter­ne­te. Pub­li­kuo­da­mi ob­jek­ty­vias ži­nias ru­siš­kai in­ter­ne­te mes tu­ri­me ga­li­my­bę pa­siek­ti pi­lie­tiš­kai nu­si­tei­ku­sią Ru­si­jos vi­suo­me­nės da­lį“, – ra­gi­na po­li­ti­kas.

Lie­tu­va, ruo­šda­ma­si vals­ty­bin­gu­mo šimt­me­čiui, šian­dien su­si­du­ria su komp­lek­si­niais sau­gu­mo iš­šū­kiais, su­si­ju­siais ir su geo­po­li­ti­ne si­tua­ci­ja, ir su ap­lin­ko­sau­gos prob­le­mo­mis bei ener­ge­ti­niais re­sur­sais. Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to So­cia­li­nių, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų ir me­nų fa­kul­te­tas (KTU SHMMF) pir­ma­die­nį, ge­gu­žės 15 die­ną or­ga­ni­zuo­ja eks­per­ti­nę dis­ku­si­ją, skir­tą ES ir Lie­tu­vos san­ty­kių at­ei­čiai. Že­miau – in­ter­viu su vie­nu iš jos da­ly­viu, Eu­ro­pos Są­jun­gos am­ba­sa­do­riu­mi Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jo­je V. Ušac­ku.

– Ko­vo pir­mą­ją Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Jean-Clau­de­‘as Junc­ke­ris pri­sta­tė pen­kis ga­li­mus Eu­ro­pos Są­jun­gos at­ei­ties sce­na­ri­jus. Jos va­rian­tai – nuo „ne­da­ry­ki­me nie­ko“ iki „kur­ki­me fe­de­ra­ci­ją“. Ku­ris sce­na­ri­jus pa­lan­kiau­sias Lie­tu­vai?, – pa­klau­sė­me V. Ušac­ko.

– Vi­sų pir­ma, tie 5 sce­na­ri­jai nė­ra à la car­te me­niu, ko­kį gau­na­te res­to­ra­ne – tai ne pa­gal tiks­lią re­cep­tū­rą su­ba­lan­suo­ti „pa­tie­ka­lai“. EK pir­mi­nin­kas J. C. Junc­ke­ris pa­siū­lė juos siek­da­mas iš­pro­vo­kuo­ti dis­ku­si­ją. Jis pats sa­vo nuo­mo­nę iš­sa­kys rug­sė­jo mė­ne­sį, o tam ti­kra Eu­ro­pos rai­dos kryp­tis grei­čiau­siai bus nu­ma­ty­ta gruo­džio mė­ne­sį, po vi­sų 27 vals­ty­bių su­si­ti­ki­mo.

Eu­ro­pos Są­jun­ga Lie­tu­vai – tai ne tik eko­no­mi­nės ge­ro­vės, bet ir vi­suo­me­nės mo­der­ni­za­vi­mo pa­grin­das, o kar­tu – tie­sio­gi­nis ir ne­tie­sio­gi­nis mū­sų sau­gu­mo ga­ran­tas. Net jei­gu ES nė­ra ka­ri­nė ga­lia, bu­vi­mas tiek eu­ro, tiek Są­jun­gos bran­duo­lio, tiek Šen­ge­no erd­vės da­li­mi, mums la­bai nau­din­gas. Lie­tu­vai nau­din­ga lik­ti Eu­ro­po­je, ku­ri, su­si­vie­ni­ju­si ga­lė­tų nu­veik­ti daug dau­giau. Nors ne­ma­žai eu­ro­pie­čių ma­no, jog ES ins­ti­tu­ci­jos per­ne­lyg reg­la­men­tuo­ja pri­va­tų ar kor­po­ra­ty­vi­nį gy­ve­ni­mą, Lie­tu­vo­je šios nuo­tai­kos nė­ra la­bai stip­riai iš­reikš­tos.

– Kiek yra rea­lu yra tai, kad Eu­ro­pos ša­lys na­rės su­tars dėl vie­nin­go at­ei­ties sce­na­ri­jaus?

– ES ša­lys vi­sa­da su­si­ta­ria, kad ir kiek lai­ko tai užim­tų. Esu da­ly­va­vęs dau­gy­bė­je su­si­ti­ki­mų, or­ga­ni­zuo­ju ir va­do­vau­ju ES ša­lių am­ba­sa­do­rių su­si­ti­ki­mams Mask­vo­je. Tad ne­abe­jo­ju, kad su­si­ta­ri­mas bus pa­siek­tas, ir Eu­ro­pa gy­vuos dar il­gai.

– Kas ke­lia di­des­nę grės­mę Eu­ro­pai – ar vi­di­niai vals­ty­bių ne­su­ta­ri­mai ar iš­ori­nės jė­gos?

– Eu­ro­pos Są­jun­ga su­si­du­ria su įvai­rio­mis grės­mė­mis – tiek iš­ori­nė­mis, tiek vi­di­nė­mis, ta­čiau įver­tin­ti, ku­rios iš jų yra di­džiau­sios, su­dė­tin­ga. Ar Ru­si­jos ag­re­sy­vi po­li­ti­ka ke­lia di­džiau­sią grės­mę ES, ar Eu­ro­pos ša­lių pi­lie­čių ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ES ins­ti­tu­ci­jų veik­la, ar at­otrū­kis tarp po­li­ti­kų Briu­se­ly­je ir ei­li­nių pi­lie­čių – įver­tin­ti su­nku.

– Kal­ba­te apie vi­di­nes ir iš­ori­nes grės­mes, ta­čiau tam ti­krų an­tieu­ro­pie­tiš­kų par­ti­jų veik­la ne­re­tai sie­ja­ma su Ru­si­ja. Kiek iš­ori­nės jė­gos tu­ri įta­kos pro­ce­sams ša­lių vi­du­je?

– Ma­no nuo­mo­ne, vien tik Ru­si­jai ar kai ku­riems jos vei­kė­jams pri­skir­ti vi­sus „nuo­pel­nus“ dėl ES des­ta­bi­li­za­vi­mo bū­tų ne­tei­sin­ga. An­tra ver­tus, ži­no­ma, mes – ir aš, ir ki­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių am­ba­sa­do­riai, ko­le­gos Briu­se­ly­je ir spe­cia­lio­sios tar­ny­bos – aky­lai ste­bi­me, kiek su Ru­si­ja sie­ja­mais re­sur­sais (tiek žmo­giš­kai­siais, tiek fi­nan­si­niais) yra pa­lai­ko­mi po­pu­lis­ti­niai, ra­di­ka­lūs na­cio­na­lis­ti­niai ju­dė­ji­mai.

Aki­vaiz­džiau­siai ši įta­ka ma­ty­ti Pra­ncū­zi­jos Na­cio­na­li­nio fron­to, ku­riam va­do­vau­ja Ma­ri­ne Le Pen, veik­lo­je – pa­vyz­džiui, prieš tre­jus me­tus Pir­ma­sis Če­ki­jos-Ru­si­jos ban­kas šiai par­ti­jai su­tei­kė 9,4 mi­li­jo­nų eu­rų pa­sko­lą. Ste­bi­me dau­gy­bę na­cio­na­lis­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių po­pu­lis­ti­nių par­ti­jų at­sto­vų, ku­rie, fi­nan­suo­ja­mi Ru­si­jos ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, da­ly­va­vo va­di­na­mai­siais „ste­bė­to­jais“ va­di­na­muo­siuo­se „rin­ki­muo­se“ Kry­me, ste­bė­jo pro­ce­sus Do­nets­ke ir Lu­hans­ke. Ge­rai pri­si­me­na­me, kaip pra­ėju­sių me­tų rug­sė­jį vie­na­me iš pra­ban­gių Mask­vos vieš­bu­čių įvy­ko pa­sau­lio se­pa­ra­tis­ti­nių ju­dė­ji­mų su­va­žia­vi­mas, ku­ria­me da­ly­va­vo to­kių ju­dė­ji­mų at­sto­vai iš Tek­sa­so, Ka­li­for­ni­jos, Ka­ta­lo­ni­jos, Puer­to Ri­ko, Ita­li­jos, Kal­nų Ka­ra­ba­cho, Pa­dnies­trės. Ste­bi­me ir an­tig­lo­ba­lis­ti­nio ju­dė­ji­mo Ru­si­jo­je veik­lą – šios jė­gos ski­ria re­sur­sus įvai­rioms or­ga­ni­za­ci­joms, ren­gi­niams ir ini­cia­ty­voms, kas ke­lia ES vals­ty­bių na­rių su­si­rū­pi­ni­mą.

– Kaip jūs pats, bū­da­mas Lie­tu­vos, ES pi­lie­tis, jau­čia­tės gy­ven­da­mas to­je ša­ly­je?

– Aš jau­čiuo­si la­bai pa­to­giai. Pa­žįs­tu tą ša­lį, jos žmo­nes, kal­bą, tra­di­ci­jas, ap­ke­lia­vau Ru­si­ją nuo Ka­ra­liau­čiaus iki Kam­čiat­kos, nuo Mur­mans­ko iki Čiu­kot­kos. Esu la­bai ger­bia­mas – lie­tu­viai tu­ri aukš­tą re­pu­ta­ci­ją, ypač tarp iš­si­la­vi­nu­sių, vers­lo žmo­nių. Jie su pa­vy­du žiū­ri į eko­no­mi­kos ir vi­suo­me­nės prog­re­są, ku­rį mes pa­sie­kėm per 27 ne­prik­lau­so­my­bės me­tus – tu­ri­me vei­kian­čią de­mo­kra­ti­ją, eg­zis­tuo­ja įsta­ty­mo vir­še­ny­bė. Ru­si­ja sau to vis dar ne­ga­li leis­ti.

– Sa­vo anks­tes­nė­se pub­li­ka­ci­jo­se ra­gi­na­te steng­tis bend­rau­ti, pa­siek­ti pa­pras­tus Ru­si­jos pi­lie­čius – kiek tai yra rea­lu, juk Ru­si­ja gy­ve­na iš­kreip­tos in­for­ma­ci­jos lau­ke?

– Yra įvai­rių ke­lių. Pa­vyz­džiui, aš kaip am­ba­sa­do­rius, ke­liau­ju po Ru­si­ją, ne­pai­sy­da­mas kar­tais pa­si­tai­kan­čių drau­di­mų ar gąs­di­ni­mų – ką tik grį­žau iš Kras­no­jars­ko, grei­tai vyk­siu į Ja­kuts­ką ir Vo­ro­ne­žą, bir­že­lio pra­džio­je lan­ky­siuos Ka­li­ning­ra­de. Į su­si­ti­ki­mus su ma­ni­mi su­si­ren­ka pil­nos sa­lės žmo­nių, la­bai daug stu­den­ti­jos. Bū­na ir taip, kad jau­ni­mas sė­di ant grin­dų tam, kad iš­girs­tų al­ter­na­ty­vų žo­dį, prieš­ta­rau­jan­tį pro­pa­gan­dai, vie­nai tie­sai, ku­ri yra bru­ka­ma per vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mus in­for­ma­ci­nius ka­na­lus.

Ki­ta ver­tus, rei­kia pa­ste­bė­ti, kad Ru­si­jo­je te­le­vi­zi­jos po­pu­lia­ru­mas kren­ta: jei­gu dar prieš tre­jus me­tus ją žiū­rė­da­vo ir pa­grin­di­niu ži­nių šal­ti­niu lai­kė 70 proc. žmo­nių, tai da­bar jų yra 50 proc. Sa­vo ruo­žtu, la­bai po­pu­lia­rė­ja in­ter­ne­tas – jį sa­vo pa­grin­di­nių ži­nių šal­ti­niu lai­ko net 32 proc. Ru­si­jos gy­ven­to­jų (tai – 10 proc. dau­giau nei per­nai). Ko­mu­ni­kuo­da­mi ru­siš­kai ob­jek­ty­vias ži­nias mes tu­ri­me ga­li­my­bę pa­siek­ti tą au­di­to­ri­ją.

Be to, Eu­ro­pos Są­jun­go­je tu­ri­me di­de­lį biu­dže­tą stu­den­tų mai­nams: tam ski­ria­ma 26–30 mi­li­jo­nų eu­rų per me­tus. Taip su­da­ro­mos ga­li­my­bės tiems uni­ver­si­te­tams, ku­rie tu­ri pa­si­ra­šę bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis, da­ly­vau­ti stu­den­tų mai­nų prog­ra­mo­se. Tai – pui­ki pro­ga pa­siek­ti jau­nus žmo­nes iš Ru­si­jos, par­odant jiems, kas yra ti­kro­ji de­mo­kra­ti­ja ir lais­vas pa­sau­lis. De­ja, Lie­tu­va yra vie­na iš pa­sy­viau­sių stu­den­tų mai­nų da­ly­vių.

Ga­liau­siai, ne vie­na de­šim­tis Ru­si­jos pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ir žmo­gaus tei­sių gy­nė­jų jau per­si­kė­lė gy­ven­ti į Vil­nių, nes Ru­si­jo­je ne­si­jau­čia sau­gūs. Lie­tu­va yra ta­pu­si jiems de­mo­kra­ti­jos prie­globs­čiu. Tai – aki­vaiz­dūs pa­vyz­džiai, kaip ga­lė­tu­me pa­lai­ky­ti ry­šius su Ru­si­jos pi­lie­ti­ne vi­suo­me­ne, ypa­tin­gai su jau­ni­mu.

– Kas ke­lia di­džiau­sią grės­mę Lie­tu­vos sau­gu­mui?

– Esu mi­nė­jęs, jog di­džiau­sia grės­mė na­cio­na­li­niam sau­gu­mui yra emig­ra­ci­ja – kai ne­be­liks kam mo­kė­ti mo­kes­čių, iš­lai­ky­ti li­go­ni­nių, mo­kyk­lų ir uni­ver­si­te­tų, ta­da ir ne­be­liks mū­sų vals­ty­bės. Bet apie tai rei­kė­tų kal­bė­ti at­ski­rai.

Ži­no­ma, ne­le­ga­lūs Ru­si­jos veiks­mai, to­kie kaip Kry­mo anek­si­ja, Ukrai­nos des­ta­bi­li­za­ci­ja ir ka­ri­nių pa­jė­gų stip­ri­ni­mas Lie­tu­vos pa­sie­ny­je ke­lia pa­grįs­tą su­si­rū­pi­ni­mą, ir tai yra vie­na iš tų ri­zi­kų, ku­rias rei­kia nuo­sek­liai, pro­fe­sio­na­liai, ta­čiau ne­pa­ni­kuo­jant, val­dy­ti.

Mū­sų ša­ly­je yra la­bai silp­nai iš­vys­ty­tas sis­te­mi­nis kri­zių val­dy­mas, bū­ti­na steig­ti kri­zių val­dy­mo si­mu­lia­ci­nius cen­trus, reng­ti pro­fe­sio­na­lus, ge­ban­čius dirb­ti ko­man­do­je. At­ski­rų ži­ny­bų at­sto­vų ge­bė­ji­mas bend­ra­dar­biau­ti val­dant kri­zes, tre­ni­ra­vi­ma­sis per pra­ty­bas, mo­kan­tis duo­ti at­sa­ką į kon­kre­čias grės­mes – ki­ber­ne­ti­nes, fi­zi­nes at­akas, tarp­tau­ti­nio te­ro­riz­mo iš­puo­lius ar at­omi­nes, ap­lin­ko­sau­gi­nes ka­tas­tro­fas – yra vie­nas iš svar­biau­sių už­da­vi­nių, stip­ri­nant sau­gu­mą. Tu­ri­me su­kur­ti sis­te­mą, tu­rė­ti funk­cio­nuo­jan­čias jos gran­dis, dir­ban­čius pro­fe­sio­na­lus ir iš­ug­dy­tą pa­tir­tį.

– Ką ga­li­me pa­da­ry­ti, kad jaus­tu­mė­mės sau­ges­ni?

– Pir­miau­sia, tu­ri­me pa­sik­liau­ti są­jun­gi­nin­kų par­ama – esa­me ES ir NA­TO na­riai; ži­no­ma, la­bai svar­būs mū­sų san­ty­kiai su JAV. An­tra, tu­ri­me stip­rin­ti sa­vo pa­čių ge­bė­ji­mą ap­si­gin­ti – ti­kė­ti, pa­si­ti­kė­ti, tu­rė­ti va­lią gin­tis ir bū­ti pa­si­ren­gu­siems. Džiu­gi­na vi­suo­me­nės pa­lai­ky­mas šauk­ti­nių ka­riuo­me­nei – po pir­mų­jų me­tų šauk­ti­nių gre­toms už­pil­dy­ti pa­ka­ko sa­va­no­rių.

Tre­čia­sis svar­bus veiks­nys yra re­gio­ni­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas. Lat­vi­ja ir Es­ti­ja yra ne tik mū­sų kai­my­nės, bet ir NA­TO są­jun­gi­nin­kės; ma­nau, kad rei­ka­lin­gas gi­les­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas su Suo­mi­ja, Šve­di­ja, Nor­ve­gi­ja, Da­ni­ja ir ypa­tin­gai – su Len­ki­ja. Bū­ti­na su­de­rin­ti koor­di­na­ci­nius veiks­mus, jei at­si­ras­tų tie­sio­gi­nė ka­ri­nė grės­mė.

– Ma­no­te, kad Lie­tu­vos ir Len­ki­jos bend­ra­dar­bia­vi­mas ga­lė­tų bū­ti ar­ti­mes­nis?

– Pa­sta­rie­ji me­tai ro­do, kad tiek aukš­čiau­sių va­do­vų, tiek ir že­mes­nia­me lyg­me­ny­je mums trūks­ta kon­tak­to su Len­ki­ja. Ti­kiuo­si, kad pa­vyks su­sig­rą­žin­ti stra­te­gi­nės par­tne­rys­tės ry­šius tiek veiks­mais, tiek dva­si­niu nu­si­tei­ki­mu. Gy­ny­bi­ne pra­sme Len­ki­ja yra svar­biau­sia mū­sų są­jun­gi­nin­kė.

– Ko­kia at­ei­tis lau­kia Eu­ro­pos Są­jun­gos?

– O, kad ži­no­čiau – pa­sa­ky­čiau. Ži­no­ma, sek­ma­die­nio rin­ki­mų Pra­ncū­zi­jo­je re­zul­ta­tai nu­tei­kia op­ti­mis­tiš­kai – Pra­ncū­zi­ja, kaip ir Vo­kie­ti­ja yra gi­liau­sių ir tur­tin­giau­sių eu­ro­pi­nių tra­di­ci­jų šal­ti­nis, va­ro­mo­sios Eu­ro­pos Są­jun­gos jė­gos. Ypač svar­bu, kad jo­se proeu­ro­pie­tiš­kas nu­si­tei­ki­mas stip­rė­tų.

No­ri­si ma­ty­ti nau­ją ener­gi­ją ne tik plė­to­jant ES vys­ty­mo­si kryp­tis, bet ir spren­džiant tuos už­da­vi­nius ir prob­le­mas, su ku­riais Eu­ro­pa su­si­du­ria. Tai – ne tik Ru­si­jos ag­re­sy­vi po­zi­ci­ja, bet ir ne­le­ga­li mig­ra­ci­ja, tarp­tau­ti­nis te­ro­riz­mas. Šiems iš­šū­kiams įveik­ti rei­ka­lin­gos su­telk­tos po­li­ti­kų, vi­suo­me­nės, spe­cia­lių­jų tar­ny­bų ir ka­ri­nių pa­jė­gų pa­stan­gos.