VSD: Rusijos taikinys – Lietuvos prezidento rinkimai
Ru­si­ja ga­li ban­dy­ti da­ry­ti įta­ką ki­tą­met vyk­sian­tiems Lie­tu­vos pre­zi­den­to rin­ki­mams ir tam pa­si­telk­ti ki­ber­ne­ti­nes ope­ra­ci­jas, pir­ma­die­nį pers­pė­jo Lie­tu­vos žval­gy­ba. „Ti­kė­ti­na, kad Ru­si­jos prog­ra­mi­šiai sieks da­ry­ti įta­ką Lie­tu­vo­je vyk­sian­tiems rin­ki­mams“, – ra­šo­ma Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) ir ka­ri­nės žval­gy­bos pa­skelb­ta­me tra­di­ci­nia­me grės­mių ver­ti­ni­me.

Ataskaitoje teigiama, kad pastaruoju metu „Rusijos žvalgybos tarnybas ypač domino 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimai“.

Lietuvos tarnybos atkreipė dėmesį, kad Maskva kitose šalyse rinkimų rezultatus siekė paveikti „skleidžiant dezinformaciją ir propagandą per žiniasklaidą, socialinius tinklus, vykdant kibernetines operacijas“.

„Tikėtina, kad artėjant 2019 m. Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, sieks, kad jai palankios politinės jėgos keltų kandidatus rinkimuose ir turėtų savo atstovus valdžios institucijose“, – rašoma dokumente.

Rusija pastaraisiais metais sulaukė kaltinimų dėl kišimosi į Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos prezidento rinkimus.

Lietuvos piliečiai naują prezidentą rinks kitų metų gegužę. 2019 metais taip pat vyks savivaldos ir Europos Parlamento rinkimai.

Pernai žvalgyba skelbė, kad dėl 2016 metų Seimo rinkimų Rusijos žvalgybos tarnybos ypač stengėsi rinkti informaciją apie vidaus politikos procesus, o Rusijos teritorijoje verbavo net ir žvalgybinių galimybių neturinčius Lietuvos gyventojus, tačiau apie kišimąsi į vykusius rinkimus nebuvo užsiminta.

Kaip ir ankstesniais metais, Lietuvos žvalgyba pagrindine grėsme nacionaliniam saugumui įvardijo agresyvią Rusijos politiką.

Šiųmetiniame vertinime nurodoma, kad didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti Aljanso kariniai pajėgumai sumažino tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.

Anot žvalgybos institucijų, nors Rusijos gynybos biudžetas pernai mažėjo, Maskva išlaiko didžiausią savo pranašumą – greitą pajėgų generavimą ir sprendimų priėmimą.

Dokumente teigiama, kad suprasdama NATO karinį pranašumą Rusija siekia Aljanso „vidinės dezintegracijos“.