VRM turės griūvančią bažnyčią
Kam Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai (VRM) mal­dos na­mai? Gal kad jos kom­pe­ten­ci­jai pri­ski­ria­mi vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir po­li­ci­nin­kai, o ir vie­ni, ir ki­ti tu­ri tiek nuo­dė­mių, jog bū­ti­nai rei­kia at­ski­rų mal­dos na­mų joms iš­pa­žin­ti? De­ja, pe­ri­ma­mas pa­sta­tas vi­sai ne­tin­ka šiai funk­ci­jai.

Per­nai per „Kul­tū­ros nak­tį“ po 25 me­tų ty­los vi­suo­me­nei ir me­nui at­si­vė­rė vie­na uni­ka­liau­sių Vil­niaus erd­vių – so­viet­me­čiu Lie­tu­vos koo­pe­ra­ty­vų są­jun­gos dar­žo­vių san­dė­liu pa­vers­ta Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ra­min­to­jos baž­ny­čia. Vaiz­das pri­bloš­kė: šven­to­vė pers­kros­ta dviem gelž­be­to­ni­nė­mis per­dan­go­mis, ta­po triaukš­te pa­tal­pa. Taip so­viet­me­čiu bu­vo pa­di­din­tas jos tal­pu­mo koe­fi­cien­tas.

Siau­bin­ga. Ta­čiau ne ma­žiau siau­bin­ga, kad per 27 su pu­se me­tų vaiz­das ne­pa­si­kei­tė, tik čia jau ne­bė­ra dar­žo­vių.

Ža­da re­no­vuo­ti ir rū­pin­tis sielovada

Į klau­si­mą, ko­dėl VRM nu­spren­dė pe­rim­ti šį ap­leis­tą baž­ny­čios pa­sta­tą iš da­bar jį val­dan­čios ki­tos mi­nis­te­ri­jos – Švie­ti­mo ir moks­lo (ŠMM), VRM Bend­ro­jo de­par­ta­men­to pa­ta­rė­ja Gied­rė Še­šel­gie­nė at­sa­kė taip: „Šią baž­ny­čią nu­tar­ta pe­rim­ti sie­kiant ją re­no­vuo­ti ir at­ver­ti pla­čia­jai vi­suo­me­nei, taip pat įreng­ti dau­gia­funk­ces erd­ves par­ei­gū­nų sie­lo­va­dai, me­ni­nėms ini­cia­ty­voms, bend­ruo­me­nių veik­lai.“

O pa­si­do­mė­jus ŠMM, ko­dėl at­si­sa­kė mal­dos na­mų, ši in­for­ma­vo, kad VRM krei­pė­si su to­kiu pra­šy­mu, nes tu­ri ga­li­my­bę anks­čiau pra­dė­ti pra­smin­gai nau­do­ti tas pa­tal­pas. ŠMM jo­mis ne­si­nau­do­jo, tik čia ne­re­gu­lia­riai bu­vo lei­džia­ma or­ga­ni­zuo­ti įvai­rius ren­gi­nius, tad mie­lai ati­da­vė. Da­bar kaip tik vyks­ta tur­to per­da­vi­mo ir pe­rė­mi­mo pro­ce­sas.

G. Še­šel­gie­nė mi­nė­jo, kad po­li­ci­jos ka­pe­lio­nas Al­gir­das To­lia­tas šio­je erd­vė­je ir to­liau rū­pin­sis par­ei­gū­nų sie­lo­va­da, taip pat pla­nuo­ja­ma, jog tai bus bend­ruo­me­nės na­mai, tu­rin­tys sie­lo­va­dos funk­ci­ją. Pats A. To­lia­tas, kol baž­ny­čia ofi­cia­liai dar ne­prik­lau­so VRM, ne­no­ri at­skleis­ti vi­sų sa­vo vi­zi­jų. Tik kaip Vil­niaus mies­to gy­ven­to­jas ir kaip ku­ni­gas ma­no, kad bū­tų nuo­sta­bus da­ly­kas šį ap­leis­tą, griū­van­tį, mies­tie­čiams už­da­rą pa­sta­tą su­tvar­ky­ti ir at­ver­ti žmo­nėms, „į­veik­lin­ti“.

Pi­ni­gų už­te­ko vis­kam, iš­sky­rus mal­dos na­mus

Pa­dėk, Die­ve, VRM in­ten­ci­joms res­tau­ruo­ti da­bar ava­ri­nės būk­lės baž­ny­čią. Bet lig šiol net Die­vas ne­pa­dė­jo pa­sta­tui grą­žin­ti jo anks­tes­nio vaiz­do ir funk­ci­jos. VRM in­for­muo­ja, kad pe­rė­mus šven­to­vę bus ver­ti­na­mas lė­šų jai su­tvar­ky­ti po­rei­kis. Tam tiks­lui pla­nuo­ja­ma pra­šy­ti ES struk­tū­ri­nių ir ki­tų fon­dų par­amos. Be­je, po „Kul­tū­ros nak­ties“, kai mies­tie­čiai pir­mą kar­tą ga­lė­jo pa­ma­ty­ti da­bar­ti­nį baž­ny­čios vi­daus vaiz­dą, bū­ta siū­ly­mų res­tau­ruo­jant ją pa­lik­ti da­lį gelž­be­to­ni­nių per­dan­gų kaip so­viet­me­čio re­ži­mo bar­ba­riš­ku­mo re­lik­tą.

Be ki­ta ko, VRM pe­ri­ma tik mal­dos na­mų pa­sta­tą, nors lig­šio­li­nės jo val­dy­to­jos ŠMM ži­nio­je bu­vo ir da­lis Au­gus­ti­nų vie­nuo­ly­no pa­sta­tų. ŠMM iš griu­vė­sių pa­kė­lė daug jai pa­ti­kė­tų sta­ti­nių, iš­sky­rus vie­ną – baž­ny­čią. Jos šven­to­rius da­bar yra ta­pęs au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­le.

Au­gus­ti­nų vie­nuo­ly­no an­samb­lis, taip pat baž­ny­čia ŠMM bu­vo pri­skir­ti be­veik prieš 10 me­tų. Mi­nis­te­ri­ja ža­dė­jo vie­nuo­ly­no pa­sta­tus pa­nau­do­ti švie­ti­mo reik­mėms, o mal­dos na­mus pri­tai­ky­ti ren­gi­niams. Skelb­ta, kad jau 2014-ai­siais da­ly­je at­nau­jin­tų pa­tal­pų įsi­kurs Eu­ro­pos hu­ma­ni­ta­ri­nis uni­ver­si­te­tas (EHU). Ta­čiau res­tau­ra­vi­mo dar­bai už­tru­ko iki da­bar, o EHU per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus įsi­vė­lė į skan­da­lus, su­ma­žė­jo jo stu­den­tų skai­čius, uni­ver­si­te­tas pra­ra­do rė­mė­jų, tad da­bar į šiuos pa­sta­tus jau ne­la­bai bū­tų ką ir įkel­ti. Ki­tą da­lį pa­tal­pų, re­kons­tra­vus jas, ke­ti­na­ma skir­ti gre­ta esan­čiai Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jai.

Vie­toj ka­ta­li­kiš­kos gim­na­zi­jos – ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to verslas

Tie­sa, ŠMM šias val­das ga­vo ne iš di­de­lio no­ro tap­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, te­gul ir auk­so ver­tės, mag­na­te. Jos mi­nis­te­ri­jai bu­vo pri­skir­tos nu­sta­čius, kad lig­to­li­nis pa­sta­tų pa­nau­do­ji­mas yra ne­tei­sė­tas, o pa­tal­pos tu­ri bū­ti per­duo­tos ad­mi­nis­truo­ti vals­ty­bei.

Lie­tu­vių ka­ta­li­kių są­jun­ga, ku­riai va­do­va­vo Ele­na Gai­die­nė, da­bar jau bu­vu­sio il­ga­me­čio Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų pir­mi­nin­ko ir eksp­rem­je­ro uoš­vė, 1991 me­tais pa­pra­šė Vil­niaus mies­to ta­ry­bos skir­ti jai Au­gus­ti­nų vie­nuo­ly­no pa­sta­tus ka­ta­li­kiš­kai gim­na­zi­jai įsteig­ti. Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­ja tam ne­prieš­ta­ra­vo, juo­lab kad iki so­vie­tų oku­pa­ci­jos tie pa­sta­tai pri­klau­sė ne baž­ny­čiai, o uni­ver­si­te­tui. Ta­čiau, kaip vė­liau nu­sta­tė teis­mai, Vil­niaus mies­to ta­ry­ba ne­pag­rįs­tai rė­mė­si Ka­ta­li­kų baž­ny­čios pa­dė­ties res­ti­tu­ci­jos ak­tu ir Ka­ta­li­kių mo­te­rų są­jun­gai ne­tei­sė­tai per­da­vė ne­at­ly­gi­na­mai nau­do­ti šį di­džiu­lį 6 tūkst. kv. m komp­lek­są.

Ka­ta­li­kiš­ka gim­na­zi­ja taip ir ne­bu­vo įsteig­ta, mo­ty­vuo­jant tuo, jog mo­kyk­lų rin­ka jau pri­so­tin­ta. Ne­at­si­ra­do ir ža­dė­to ka­ta­li­kiš­ko vai­kų dar­že­lio. Ka­ta­li­kėms kur kas ge­riau se­kė­si ki­to­je – ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vers­lo – sri­ty­je. Ka­ta­li­kių mo­te­rų są­jun­ga nuo­mo­jo pa­tal­pas, ku­rias pa­ti ga­vo ne­mo­ka­mai, o da­lį jų par­da­vė už mi­li­jo­ną li­tų. 2007 me­tais teis­mai nu­ro­dė grą­žin­ti pa­tal­pas ir Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei su­mo­kė­ti 1 mln. li­tų, gau­tų už par­duo­tus pa­sta­tus. Komp­lek­są kar­tu su baž­ny­čia nu­tar­ta pri­skir­ti ŠMM.

Toks ne­ra­mus bu­vo Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ra­min­to­jos baž­ny­čios gy­ve­ni­mas pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­čius. Ir ne vien tuo lai­ku. Toks li­ki­mas ją ly­dė­jo nuo pat 1670-ųjų, kai šio­je vie­to­je, kaip ma­no­ma, bu­vo pa­sta­ty­ta pir­ma me­di­nė kop­ly­čia ar baž­ny­čia. Po de­vy­ne­rių me­tų čia iš­ki­lo nau­ja me­di­nė baž­ny­čia, o 1742-ai­siais šiai su­de­gus, vie­nuo­liai au­gus­ti­nai, pa­de­da­mi ge­ra­da­rių, 1746–1768 me­tais pa­sis­ta­tė mū­ri­nę šven­to­vę, iš­li­ku­sią iki mū­sų die­nų. 1852 me­tais ji bu­vo pa­ti­kė­ta kar­me­li­tų glo­bai, bet po po­ros me­tų už­da­ry­ta, o 1859-ai­siais re­kons­truo­ta į Šv. And­rie­jaus cerk­vę. Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ra­min­to­jos pa­veiks­las ir ki­ti li­tur­gi­niai reik­me­nys per­kel­ti į Šv. Jo­nų baž­ny­čią, var­go­nai ir Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Vy­tau­to por­tre­tas – į Vil­niaus ar­ki­ka­ted­rą, ku­rio­je ka­bo iki šiol. 1918 me­tais baž­ny­čia grą­žin­ta ka­ta­li­kams ir res­tau­ruo­ta.

Ar nau­ja Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ra­min­to­jos baž­ny­čios šei­mi­nin­kė VRM su­teiks jai ra­my­bę, kol kas nė­ra ga­ran­ti­jų. Po­li­ci­nin­kai į pi­ke­tus at­ei­na ir ba­si, nes trūks­ta lė­šų net ba­tams, o baž­ny­čios re­no­va­ci­jai juk pri­reiks mi­li­jo­nų.