VRM perėmė griūvančią bažnyčią, ką joje darys – kol kas svarstoma
De­šimt­me­čius ne­tvar­ko­mą ir ap­leis­tą ba­ro­ki­nę sos­ti­nės se­na­mies­ty­je esan­čią Šv. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ra­min­to­jos baž­ny­čią ti­ki­ma­si ar­ti­miau­siu me­tu pri­tai­ky­ti bend­ruo­me­nės ir par­ei­gū­nų reik­mėms. Idė­jos ini­cia­to­rius po­li­ci­jos ka­pe­lio­nas Al­gir­das To­lia­tas ti­ki­si bend­ruo­me­nės idė­jų, kaip įpras­min­ti baž­ny­čią. Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras tei­gia, kad kol kas pi­ni­gų apg­riu­vu­siam pa­sta­tui šie­met ne­nu­ma­ty­ta.

Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos (VRM) šią sa­vai­tę pe­rim­ta­me pa­sta­te ti­ki­ma­si ati­da­ry­ti pa­gal­bos cen­trą par­ei­gū­nams, pri­tai­ky­ti baž­ny­čią ir sie­lo­va­dai, ir bend­ruo­me­nei telk­ti.

Baž­ny­čios re­mon­tu, par­amos rin­ki­mu ir to­les­ne cen­tro veik­la rū­pin­tų­si Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos įsteig­ta vie­šo­ji įstai­ga. Pa­sak A.To­lia­to, di­de­lių sta­ty­bų ne­pla­nuo­ja­ma, o idė­jų, kaip su­tvar­ky­ti pa­tal­pas ir ko­kiai veik­lai jas pa­skir­ti, bus lau­kia­ma iš bend­ruo­me­nės, vi­suo­me­ni­nin­kų. Pa­sta­tas iki šiol pri­klau­sė Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jai (ŠMM).

„Min­tis yra bend­ras ap­va­lus sta­las, prie ku­rio sė­da­me vi­si kar­tu ir ku­ria­me drau­ge. Pa­sta­tas tik ati­da­ry­tas, pir­mas da­ly­kas, ką rei­kia pa­da­ry­ti – įver­tin­ti jo sau­gu­mą, pa­žiū­rė­ti, ką čia ga­li­ma da­ry­ti, kad bū­tų sau­gu. Čia jau vy­ko „Kul­tū­ros nak­tys“, pe­rė­jo de­šim­tys tūks­tan­čių žmo­nių, pa­ma­tė­me, ko­kia tai ga­li bū­ti pui­ki ga­le­ri­ja, me­ni­nin­kų trau­kos vie­ta. Jau da­bar ga­li­me pa­da­ry­ti kul­tū­ros cen­trą, – žur­na­lis­tams ket­vir­ta­die­nį pa­sa­ko­jo A.To­lia­tas. – Bu­vo čia kaž­ka­da min­tis pa­da­ry­ti iš pa­sta­to ka­zi­no, no­rė­jo nu­pirk­ti vers­li­nin­kai. Ka­zi­no čia ne­bus, la­bai ap­gai­les­tau­ju.“

Anot A.To­lia­to, šiuo me­tu par­ei­gū­nai bu­ria­si Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Šv. Ig­no­to baž­ny­čio­je, kur vyks­ta sek­ma­die­ni­nės pa­mal­dos. Cen­tras, skir­tas ir po­li­ci­jos par­ei­gū­nams, ir vi­suo­me­nei, bū­tų pir­ma­sis at­kur­tos Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je.

Dva­si­nin­kas taip pat sa­ko, kad bus ta­ria­ma­si su pa­vel­do­sau­gi­nin­kais, ar rei­kė­tų pa­lik­ti so­viet­me­čiu pa­da­ry­tas be­to­ni­nes per­dan­gas, ar da­lį jų ga­li­ma nu­griau­ti. Pa­sak jo, ar­chi­tek­tai ir kons­truk­to­riai šiuo me­tu lai­ko­si skir­tin­gų nuo­mo­nių – da­lis sa­ko, kad nu­grio­vus per­dan­gas kil­tų pa­vo­jus su­griū­ti pa­čiai baž­ny­čiai. Svars­to­ma jos vir­šu­ti­nia­me aukš­te įkur­ti ir kop­ly­tė­lę, pri­tai­ky­ti erd­ves me­ni­nin­kų eks­po­zi­ci­joms, spek­tak­liams, da­ly­je pa­tal­pų gal­būt bū­tų tei­kia­ma psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba.

„Klau­si­mas – ko­dėl žmo­nės emig­ruo­ja, iš­va­žiuo­ja iš Lie­tu­vos? Ma­no se­su­tė jau dau­ge­lį me­tų gy­ve­na Nor­ve­gi­jo­je. Sa­kau: grįžk, se­se, ji sa­ko, kad grįž­ti yra stre­sas, tiek ne­pa­gar­bos. Aš gal­vo­ju, kad tiek svar­bu ug­dy­ti to­kias bend­ruo­me­niš­ku­mo oa­zes, kur mes ne kri­ti­kuo­tu­mė­me, bet pa­ban­dy­tu­mė­me su­kur­ti, ką kar­tu ga­lė­tu­mė­me nu­veik­ti. Tai aš ma­nau, kad tai vie­nas iš to­kių cen­trų. Bent jau man taip at­ro­do, kad ge­riau toks cen­tras, ne­gu griu­vė­siai“, – žur­na­lis­tams sa­kė A.To­lia­tas.

Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras Ei­mu­tis Mi­siū­nas tvir­ti­no, kad lė­šų su­tvar­ky­ti šią sa­vai­tę iš Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos pe­rim­tai baž­ny­čiai bus ieš­ko­ma Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­duo­se, bū­si­mam cen­trui val­dy­ti stei­gia­ma vie­šo­ji įstai­ga taip pat rinks au­kas.

Mi­nis­tras tei­gia kol kas ne­no­rin­tis nu­ro­dy­ti su­mos, ku­rios rei­kė­tų pa­tal­poms su­tvar­ky­ti.

„Fak­tas, ma­to­te pa­tys, ti­krai lė­šų rei­kė­tų daug. Bet biu­dže­te pi­ni­gų ne­bus, ti­kriau­siai ne­bus ir ski­ria­ma, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja šie­met ne­nu­ma­to. Gal ki­tais me­tais pa­gal po­rei­kį ir ga­li­my­bes svars­ty­tu­mė­me“, – sa­kė jis.

Tai vie­nin­te­lė Vil­niu­je vė­ly­vo­jo ba­ro­ko (ro­ko­ko) sti­liaus baž­ny­čia, tu­rin­ti tik vie­ną bokš­tą – la­bai re­tas reiš­ki­nys vė­ly­va­jam ba­ro­kui. Pir­mi­niai baž­ny­čios sie­nų ska­na­vi­mai ro­do, kad po tin­ko sluoks­niu yra li­ku­sių se­no­sios sie­nų ta­py­bos pa­vyz­džių.

Šv. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ra­min­to­jos baž­ny­čia iš­ki­lo XVIII am­žiaus vi­du­ry­je, vie­to­je 1670-ai­siais kar­me­li­tų vie­nuo­lių sta­ty­tos ir su­de­gu­sios me­di­nės baž­ny­čios. Įvai­riais tarps­niais ji pri­klau­sė ka­ta­li­kams, sta­čia­ti­kiams. An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu baž­ny­čios in­ter­je­ras su­nai­kin­tas, ji bu­vo pa­vers­ta san­dė­liu. Lie­tu­vai at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę, baž­ny­čia vėl per­duo­ta ka­ta­li­kų bend­ruo­me­nei, bet ne­bu­vo tvar­ko­ma.