VRK apsukos: Mindaugas Bastys rinkimuose startavo nepatikrintas VSD
Šiurkš­čiai Kons­ti­tu­ci­ją pa­žei­dęs eks­par­la­men­ta­ras Min­dau­gas Bas­tys Sei­mo rin­ki­muo­se Za­na­vy­kų vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je star­ta­vo be Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) iš­va­dos apie jo ry­šius su už­sie­nio vals­ty­bių spe­cia­lio­sio­mis tar­ny­bo­mis.  

M. Bastys, kurį Konstitucinis Teismas (KT) pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją (nuslėpė ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika), savo kandidato į Seimą anketoje nurodė nebendradarbiavęs su užsienio valstybių slaptosiomis tarnybomis.

VRK, tvirtindama kandidatus į naujus Seimo rinkimus Zanavykų vienmandatėje apygardoje (vyskiančius rugsėjo 16 d.), dėl M. Basčio jau kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), norėdama išsiaiškinti, ar jis bendradarbiavo su specialiosiomis tarnybomis. Atsakymas buvo neigiamas. Vėliau nuspręsta dėl M. Basčio ryšių kreiptis į VSD. Šis sprendimas rugpjūčio 14 d. VRK posėdyje priimtas vienbalsiai, tačiau, kaip paaiškėjo, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, kuri, kaip komisijos vadovė, atsakinga už paklausimus institucijoms, aiškintis M. Basčio ryšių neskubėjo, mat VSD paklausimą iš VRK šiuo klausimu gavo tik rugpjūčio 31 d.

Rugsėjo 12 d. paskelbtas dvi dienas truksiantis išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose Zanavykų vienmandatėje rinkimų apygardoje, tačiau VRK iki šiol dar negavo VSD atsakymo apie M. Basčio ryšius, tad politikas rinkimus pradėjo, neišgirdęs Lietuvos žvalgybos duomenų apie jo ryšius.

„Raštas su VSD atsakymu dar nėra išsiųstas VRK, jis yra rengiamas“, – LRT.lt patvirtino VSD.

VRK vadovė: nenustatyti faktai, kurie neleistų M. Basčiui kandidatuoti

VRK pirmininkė L. Matjošaitytė LRT.lt raštu atsiųstuose atsakymuose į klausimus patvirtino, kad komisija VSD atsakymo dėl M. Basčio ryšių nėra gavusi. Anot VRK vadovės, LGGRTC atsakymas, kad tarp kandidatų į Seimo narius rinkimuose vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje nėra asmenų, sąmoningai bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, leido M. Bastį registruoti kandidatu.

„Komisija neturi teisės aiškinti teisės aktų, o juos tik taiko, ir pagal Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio nuostatas neturi įrodymų, jog yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. Bastys bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, kuris ribotų jam galimybę dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose“, – tvirtina L. Matjošaitytė.

Anot jos, jokie faktai, kurie užkirstų kelio M. Basčiui dalyvauti Seimo rinkimuose, esą neįvardyti ir KT sprendime politiko apkaltos byloje.

Anot jos, jokie faktai, kurie užkirstų kelio M. Basčiui dalyvauti Seimo rinkimuose, esą neįvardyti ir KT sprendime politiko apkaltos byloje.

L. Matjošaitytė neatsakė į klausimą ir nepaaiškino, kodėl VRK, nusprendusi kreiptis į VSD dėl M. Basčio rugpjūčio viduryje, paklausimą išsiuntė tik mėnesio pabaigoje.

Komisijos pirmininkės pavaduotoja Svetlana Misevičienė teigė, kad rugpjūčio pabaigoje surengtame VRK posėdyje buvo iškeltas klausimas dėl paklausimo VSD apie M. Bastį. Tąkart VRK pirmininkė L. Matjošaitytė, pasak S. Misevičienės, tvirtino, kad tiksliai nežinojusi, kaip formuluoti klausimus VSD.

Pašnekovė pripažino mananti, kad VRK pirmininkė raštą VSD turėjo išsiųsti anksčiau.

„Aišku, kad pavėluotai išsiųstas tas raštas. VSD atsakymo mums dar neatsiuntė ir neaišku, kada atsiųs. Ką aš galiu daugiau pasakyti? Taip išėjo. Aišku, turėjo anksčiau išsiųsti tą paklausimą“, – LRT.lt sakė S. Misevičienė.

Kiek kitaip kalbėjo kitas VRK pirmininkės pavaduotojas Vincentas Vobolevičius. Anot jo, laišką VSD dėl M. Basčio turėjo suformuluoti šio sprendimo iniciatoriai, tai yra VRK narys Vilius Semeška, tačiau to laiku nepadarė.

„Buvo priimtas sprendimas, tačiau sprendimo iniciatoriai nesiėmė jokių veiksmų suformuluoti konkretų kreipimąsi į VSD. Tik vėliau mėnesio pabaigoje vykusiame posėdyje sprendimo iniciatoriai išreiškė nuostabą, kad toks kreipimasis nebuvo parengtas. Atsakymas pirmininkės, sekretoriato buvo toks, kad parengti kreipimąsi turėjo jo iniciatoriai“, – LRT.lt aiškino V. Vobolevičius.

To, kad M. Bastys Seimo rinkimuose startavo be VSD išvados, VRK pirmininko pavaduotojas nesureikšmino.

„Jeigu kalbėsime apie potencialią žalą rinkėjams, aš vis dėlto didelės žalos nematau. Remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, M. Bastys turėjo ryšių su kitos valstybės saugumo atstovu, tačiau nėra pasakyta, nėra išaiškinta, kad jis buvo bendradarbiavimo santykiuose.

Kad VRK anksčiau neišsiuntė kreipimosi į VSD, tai čia, manau, yra daugiau VRK vidinė problema, bet, jeigu žiūrėtume į žalą rinkėjams, manau, Konstitucinio Teismo išaiškinimo pakanka įvertinti M. Basčio ryšį su Rusijos atstovu“, – komentavo V. Vobelevičius.

VRK narys: gali būti susitarimų po kilimu

VRK kreipimąsi į VSD dėl M. Basčio inicijavęs komisijos narys Vilius Semeška neslėpė nuostabos dėl V. Vobolevičiaus teiginių, kad būtent jis turėjo paruošti kreipimąsi į VSD.

„Parašiau protestą mūsų pirmininko pavaduotojui V. Vobolevičiui, kadangi jo teiginiai yra ne tik kad nesąžiningi, bet ir melagingi. Yra posėdžio garso įrašas, galima jį paklausyti. Jokio įpareigojimo kažkam kitam imtis formuluoti paklausimą VSD nebuvo. Tai yra būtent VRK vadovybės, kurios nariu, pirmuoju pavaduotoju yra V. Vobolevičius, darbas, jie už tai gauna didesnį darbo užmokestį. VRK vadovybė savo pareigos laiku neįvykdė“, – LRT.lt aiškino V. Semeška.

Jis VRK vadovų pasiaiškinimus pavadino mėginimu išsisukti iš gėdingos situacijos.

„Aš manau, kad tai yra gėdingas išsisukinėjimas iš labai nemalonios situacijos. Artėja dar treji rinkimai ir, jei tokios situacijos dar kartosis, tai kyla logiškas klausimas, kaip galima apskritai tokia VRK pirmininke ir jos pirmuoju pavaduotoju pasitikėti“, – kalbėjo V. Semeška.

Pašnekovas svarstė, kad, jei VSD pateiktų neigiamą išvadą dėl M. Basčio, kai rinkimai Zanavykų vienmandatėje apygardoje jau yra prasidėję, gali kilti problemų, tokiai situacijai tektų atskiro teisinio įvertinimo.

V. Semeška, paklaustas, kodėl, jo nuomone, VRK delsė kreiptis į VSD dėl M. Basčio, tikino, kad priežastys gali būti dvi.

„Arba tai yra visiškas aplaidumas tiek VRK pirmininkės, tiek jos pavaduotojo, [...] arba tai yra sąmoningas veiksmas, kadangi žinome tą visą istoriją Seime, kuomet nebuvo atstatydintas M. Bastys po neigiamos KT išvados, tai gali būti ir tam tikrų susitarimų po kilimu, kuo tikėti, aišku, nesinorėtų“, – dėstė VRK narys.

Bando sugrįžti po nepavykusios apkaltos

Šių metų kovą Seime buvo surengta M. Basčio apkalta, kuri daugelio nuostabai nepavyko, nors KT buvo nutaręs, kad politikas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad šis nuslėpė ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika. Tuomet slaptu balsavimu Seimo nariai nutarė, kad M. Bastys gali likti parlamente.

Nors apkalta ir nepavyko, M. Bastys Seime neužsibuvo. Netrukus po to jis pareiškė savo noru atsisakantis mandato, nes savo tiesą jau įrodė, o politiniai oponentai spjauna į Konstituciją ir trikdo Seimo darbą.

„Nešvarūs žaidimai tęsiasi ir gali tęstis dar ilgai. Tokioje situacijoje yra itin sudėtinga dirbti, man trukdoma atstovauti Šakių krašto ir Lietuvos žmonių interesams“, – tuomet guodėsi M. Bastys.

Tačiau prasidėjus paraiškų dėl dalyvavimo rinkimuose Zanavykų apygardoje pateikimui pasitraukęs Seimo narys pranešė netikėtą naujieną – vėl bandys patekti į Seimą.