VLKK: pavardžių rašymo įstatymas nėra reikalingas
Spe­cia­lus Var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mas nė­ra rei­ka­lin­gas, už­tek­tų pa­pil­dy­ti da­bar ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus, tei­gia Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos (VLKK) pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­ja Jū­ra­tė Pa­lio­ny­tė.

„Jei­gu kal­ba­me tik apie raš­me­nis, ne­ži­nau, ar tie du įsta­ty­mai (al­ter­na­ty­vūs pro­jek­tai - BNS) aps­kri­tai rei­ka­lin­gi. Jei­gu Sei­mas pa­si­rink­tų tą, ku­ria­me kal­ba­ma apie tai, kad tik lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis ra­šo­ma, už­tek­tų į Pa­so ir As­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės įsta­ty­mus po vie­ną sa­ki­nį įra­šy­ti. Iš tie­sų tuo­se įsta­ty­muo­se ne­la­bai kas dau­giau ir yra“, - tre­čia­die­nį per Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to su­reng­tus klau­sy­mus sa­kė J.Pa­lio­ny­tė.

„Tur­būt net ir an­truo­ju at­ve­ju (so­cial­de­mo­kra­tų pro­jek­tas - BNS) su ke­lio­mis iš­im­ti­mis ir­gi už­tek­tų pa­pil­dy­ti tuos du įsta­ty­mus. Juos abu va­din­ti įsta­ty­mais var­gu, ar ver­ta“, - tei­gė VLKK at­sto­vė.

Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad per­žiū­rė­ti as­men­var­džių ra­šy­bą ga­li pri­vers­ti ir pla­tes­nis dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės tai­ky­mas.

„Lie­tu­vos len­kų pa­var­dės užs­to­ja sau­lę daug de­šimt­me­čių ir per tai mes nie­kaip ne­priei­na­me prie ko­kio nors žmo­niš­kes­nio įsta­ty­mo. Tuo me­tu lie­tu­vių pa­var­dės ir var­dai ima kli­bė­ti. Jei­gu bus ple­čia­ma pi­lie­ty­bės samp­ra­ta, at­si­ras dvie­jų vals­ty­bių pi­lie­čiai, pui­kiai ži­no­me pa­gal Eu­ro­pos teis­mų pra­kti­ką, jei­gu, sa­ky­si­me, Lie­tu­vos pi­lie­tis gy­vens Por­tu­ga­li­jo­je, jo pa­var­dę tu­ri­me ra­šy­ti pa­gal por­tu­ga­liš­ką tra­di­ci­ją, - tvir­ti­no J.Pa­lio­ny­tė. - Ne­rei­kia ma­ny­ti, kad iš­lik­si­me su sa­vo vien lie­tu­viš­ko­mis rai­dė­mis.“

Ji ra­gi­no par­la­men­ta­rus pa­gal­vo­ti, ar iš­vis rei­kia pri­im­ti spe­cia­lų Var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mą. To­kio nė­ra ir da­bar.

„Dėl įsta­ty­mų rei­kė­tų Sei­mo na­riams ge­rai pa­gal­vo­ti, ar ver­ta taip kau­tis. Gal už­tek­tų įra­šy­ti į vie­ną ar ki­tą įsta­ty­mą po po­ra sa­ki­nių. Smul­kes­nius da­ly­kus ap­tar­tų įsta­ty­mų įgy­ven­di­na­mie­ji ak­tai“, - sa­kė kal­bi­nin­kė.

Anot jos, jei­gu bū­tų nu­spręs­ta ne­lie­tu­viš­kas pa­var­des leis­ti ra­šy­ti lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis, lie­tu­viš­ka abė­cė­lė dėl to ne­nu­ken­tė­tų. J.Pa­lio­ny­tės tei­gi­mu, dėl to ne­nu­ken­tė­jo nei es­tų, nei por­tu­ga­lų, nei slo­va­kų abė­cė­lės. Be to, lie­tu­viš­kuo­se re­gis­truo­se jau var­to­ja­mos rai­dės „w“, „q“, „x“.

Tuo me­tu vie­no iš įsta­ty­mo pro­jek­tų au­to­rius kon­ser­va­to­rius Va­len­ti­nas Stun­dys tvir­ti­no, kad nu­ta­rus pa­var­des do­ku­men­tuo­se ra­šy­ti lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis, abė­cė­lė pa­si­pil­dy­tų pu­san­tro šim­to raš­me­nų.

„Siū­lo­me ra­šy­ti an­tra­me pa­so pus­la­py­je, nes tai bū­tų vi­siš­kai tei­sin­ga vi­sų Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių tau­ty­bių at­žvil­giu“, - pa­brė­žė par­la­men­ta­ras.

Lie­tu­vių kal­bos ins­ti­tu­to dar­buo­to­ja Ona Alek­na­vi­čie­nė tvir­ti­no, kad nau­jų rai­džių at­si­ra­di­mas pri­si­dė­tų prie kal­bos sis­te­mos iri­mo.

Par­la­men­tui yra pa­teik­ti du al­ter­na­ty­vūs įsta­ty­mų pro­jek­tai, kaip rei­kė­tų reg­la­men­tuo­ti var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mą do­ku­men­tuo­se.

So­cial­de­mo­kra­tų ini­ci­juo­ja­mas pro­jek­tas as­mens do­ku­men­tuo­se leis­tų ori­gi­na­lią pa­var­dės ra­šy­bą lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis pa­grin­di­nia­me pa­so pus­la­py­je. Al­ter­na­ty­vus Sei­mo na­rių gru­pės pro­jek­tas siū­lo tą leis­ti tik pa­pil­do­ma­me pa­so la­pe. Pir­ma­ja­me pus­la­py­je Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­var­dės bū­tų ra­šo­mos tik lie­tu­viš­kais raš­me­nis pa­gal ta­ri­mą.

Iš­va­dą dėl ori­gi­na­lios pa­var­džių ra­šy­bos pa­tei­ku­si Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja pri­ta­ria, kad as­mens do­ku­men­tuo­se ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis ga­lė­tų bū­ti už­ra­šo­mos Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę įgi­ju­sių už­sie­nie­čių ir su­tuok­ti­nio už­sie­nie­čio pa­var­dę pri­ėmu­sių Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­var­dės.

Ta­čiau ki­tais at­ve­jais, įskai­tant Lie­tu­vos len­kus, Kal­bos ko­mi­si­ja siū­lo iš­lai­ky­ti „pag­rin­di­nį pri­nci­pą ra­šy­ti lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis pa­gal ta­ri­mą“.

Lie­tu­vos len­kų po­li­ti­kai ir juos re­mian­ti Var­šu­va ne kar­tą ra­gi­no Lie­tu­vą leis­ti do­ku­men­tuo­se ra­šy­ti len­kiš­kas pa­var­des nau­do­jant len­kiš­ką abė­cė­lę, pa­vyz­džiui, rai­dę „w“. Pa­tai­sų ša­li­nin­kai tei­gia, kad jos bū­tų svar­bios ir san­tuo­kas su už­sie­nie­čiais su­da­riu­sioms lie­tu­vėms.

Kri­ti­kai tei­gia, kad taip bū­tų su­men­kin­tas kons­ti­tu­ci­nis vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos sta­tu­sas, ga­li kil­ti keb­lu­mų skai­tant ne­lie­tu­viš­kas pa­var­des.

2010 me­tais Sei­mas at­me­tė tuo­me­ti­nio kon­ser­va­to­riaus prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus pa­teik­tą Var­dų ir pa­var­džių do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo bū­tų leis­ta ori­gi­na­li pa­var­džių ra­šy­ba lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis.

Šie­met Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas pa­skel­bė, kad kal­bi­nin­kų siū­ly­mu Sei­mas ga­lė­tų pa­keis­ti tai­syk­les, ku­rios nu­ma­to, jog Lie­tu­vos pi­lie­čio pa­se var­dai ir pa­var­dės ga­li bū­ti ra­šo­mi tik lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Anks­tes­niuo­se Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­muo­se bū­da­vo nu­ro­do­ma, kad var­das ir pa­var­dė pi­lie­čio pa­se tu­ri bū­ti ra­šo­mi vals­ty­bi­ne lie­tu­vių kal­ba.