Vladimiras Putinas toliau tampys nervus Lietuvai
Ar­tė­jant Ru­si­jos pre­zi­den­to rin­ki­mams iš­si­lai­ky­ti Krem­liu­je dar vie­ną ka­den­ci­ją siek­sian­tis Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas grei­čiau­siai ne­keis ag­re­sy­vaus ša­lies po­li­ti­kos kur­so. To­liau klius ir mū­sų ša­liai: ne­iš­veng­si­me prieš­iš­kos pro­pa­gan­dos, oro erd­vės pa­žei­di­mų ir ki­to­kių pro­vo­ka­ci­jų.

Ru­si­jos eks­per­tai ma­no, kad ki­tų me­tų ko­vą vyk­sian­čiuo­se rin­ki­muo­se per­rin­ki­mo siek­sian­tis V. Pu­ti­nas ak­cen­tuos, kad jo val­dy­mo me­tais ša­lis su­sig­rą­ži­no su­per­ga­ly­bės sta­tu­są ir at­kū­rė tarp­tau­ti­nę įta­ką pa­sau­ly­je. Prog­no­zuo­ja­ma, kad ne­ra­mu­mus Ry­tų Ukrai­no­je kurs­tan­tis, į pi­lie­ti­nį ka­rą Si­ri­jo­je ak­ty­viai įsi­trau­kęs Krem­lius ir to­liau de­mons­truos rau­me­nis. Prieš­iš­kų veiks­mų ne­iš­vengs ir mū­sų ša­lis.

Iš­si­pil­dė se­na Ru­si­jos svajonė

Kaip ra­šo lai­kraš­tis „The Mos­cow Ti­mes“, nuo Kry­mo anek­si­jos 2014 me­tais Ru­si­ja ak­ty­viai reiš­kia­si tarp­tau­ti­nė­je are­no­je. Krem­lius įžie­bė se­pa­ra­tis­ti­nį ju­dė­ji­mą Ry­tų Ukrai­no­je. 2015 me­tais ša­lis įsi­trau­kė į Si­ri­jos pi­lie­ti­nį ka­rą, rem­da­ma dik­ta­to­rių Bas­ha­rą al-As­sa­dą. Do­nal­do Trum­po per­ga­lė JAV pre­zi­den­to rin­ki­muo­se ir ai­žė­jan­ti Va­ka­rų bend­ruo­me­nės vie­ny­bė dėl Ru­si­jos įvyk­dy­tų tarp­tau­ti­nės tei­sės pa­žei­di­mų ir­gi bu­vo di­de­lė Krem­liaus sėk­mė. Pa­sak Ru­si­jos lai­kraš­čio, vi­sa tai ka­ta­pul­ta­vo V. Pu­ti­ną į ga­lin­go žai­dė­jo tarp­tau­ti­nė­je are­no­je po­zi­ci­ją ir iš­pil­dė se­ną ša­lies troš­ki­mą bū­ti įta­kin­gai.

Re­gis, Ru­si­ja ne­ke­ti­na su­sto­ti. Ne­se­niai pa­skelb­ta, kad ša­lis dis­lo­kuos spe­cia­lio­sios pa­skir­ties bū­rį ba­zė­je Va­ka­rų Egip­te, ne­to­li Li­bi­jos sie­nos. Tiks­las grei­čiau­siai yra par­em­ti Kha­li­fą Haf­ta­rą, Li­bi­jos na­cio­na­li­nės ar­mi­jos ge­ne­ro­lą, kon­tro­liuo­jan­tį di­džią­ją da­lį ša­lies Ry­tų ir ta­pu­sį rim­tu iš­šū­kiu Jung­ti­nių Tau­tų re­mia­mai vy­riau­sy­bei Tri­po­ly­je. Ne­ap­si­ri­bo­ja­ma vien tik Ar­ti­mai­siais Ry­tais – Ru­si­ja su­stip­ri­no sa­vo vaid­me­nį Af­ga­nis­ta­ne. Eu­ro­pa taip pat ga­li pa­jus­ti ban­do­mą at­kur­ti Ru­si­jos įta­ką. Au­gant po­li­ti­nei ne­ži­no­my­bei Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES), Krem­lius stip­ri­na po­zi­ci­jas Bal­ka­nuo­se.

Po­li­ti­kos ana­li­ti­kas Vla­di­mi­ras Fro­lo­vas sa­ko, kad tai ne­reiš­kia, jog Ru­si­ja to­liau ver­šis ka­riau­ti. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad Krem­lius ban­dys iš­sau­go­ti ga­ly­bės įvaiz­dį už­sie­ny­je. „I­dė­ja yra par­ody­ti įta­ką. V. Pu­ti­nui rei­kės at­si­dur­ti ži­niask­lai­dos an­traš­tė­se, stip­rin­ti Ru­si­jos ma­to­mu­mą ir de­mons­truo­ti, kad ji su­sig­rą­ži­na sa­vo įta­kos sfe­ras“, – eks­per­tą ci­tuo­ja „The Mos­cow Ti­mes“.

Po­li­ti­nis kon­sul­tan­tas Jev­ge­ni­jus Min­čen­ka sa­ko, kad Ru­si­jos kaip su­per­ga­ly­bės sta­tu­so at­kū­ri­mas bu­vo tre­čio­sios V. Pu­ti­no ka­den­ci­jos tiks­las. „Da­bar yra klau­si­mas: kas to­liau?“ – lai­kraš­čiui „The Mos­cow Ti­mes“ sa­kė jis.

Tęs pro­vo­ka­ci­jas

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las ne­ma­no, kad ar­tė­jant pre­zi­den­to rin­ki­mams Ru­si­jos už­sie­nio po­li­ti­ka kaip nors kei­sis. Krem­lius ir to­liau ban­dys pa­lai­ky­ti įtam­pą san­ty­kiuo­se su Bal­ti­jos ša­li­mis, reng­da­mas ka­ri­nes pra­ty­bas, ban­dy­da­mas ska­tin­ti mū­sų gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, skleis­ti pro­pa­gan­dą, esą per daug iš­lai­dau­ja­ma gy­ny­bai ir pa­na­šiai.

G. Kir­ki­las ak­cen­tuo­ja, kad Ru­si­jos val­džia ne­tu­ri kuo pa­si­gir­ti vi­daus po­li­ti­kos sri­ty­je, ša­lies eko­no­mi­ka stag­nuo­ja. „Ta­da lie­ka vie­nin­te­lė iš­ei­tis – ieš­ko­ti kuo dau­giau prieš­ų sve­tur ir de­mons­truo­ti rau­me­nis. Ta­čiau esa­me NA­TO na­riai, šiuo po­žiū­riu mums sau­gu. Vis dėl­to vi­so­kių pro­vo­ka­ci­jų bus, pa­vyz­džiui, to­liau bus pa­žei­di­nė­ja­ma oro erd­vė, ren­gia­mos ki­ber­ne­ti­nės at­akos. Ta­čiau dau­giau­sia tai bus pro­pa­gan­da prieš mus. Mū­sų san­ty­kiai su Ru­si­ja per šį lai­ko­tar­pį ti­krai ne­pa­ge­rės, ypač tol, kol tę­sis konf­lik­tas Ukrai­no­je“, – sa­kė jis.

Rin­ki­mai Ru­si­jo­je – ne de­mo­kra­ti­jos šven­tė. Ne­abe­jo­ti­na, kad juos vėl lai­mės V. Pu­ti­nas. Nors bus ir ki­tų kan­di­da­tų, anot G. Kir­ki­lo, jie te­bus fo­nas va­di­na­mie­siems rin­ki­mams ir joks rea­lus ga­li­mas opo­zi­ci­jos at­sto­vas prie rin­ki­mų ne­bus pri­leis­tas.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad ne­ra­mu­mus Ry­tų Ukrai­no­je kurs­tan­tis, į pi­lie­ti­nį ka­rą Si­ri­jo­je ak­ty­viai įsi­trau­kęs Krem­lius ir to­liau de­mons­truos rau­me­nis. Prieš­iš­kų veiks­mų ne­iš­vengs ir mū­sų ša­lis.

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas ne­abe­jo­ja, kad po rin­ki­mų Krem­lius ban­dys ge­rin­ti san­ty­kius su Va­ka­rų ša­li­mis. Esą be už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų pri­kel­ti Ru­si­jos eko­no­mi­ką nė­ra jo­kių šan­sų. „To­dėl drįs­tu prog­no­zuo­ti, kad bus ban­dy­mų ge­rin­ti san­ty­kius. Jau da­bar yra kai ku­rių po­žy­mių, sa­ky­si­me, ban­do­ma pa­lai­ky­ti bent jau ne­for­ma­lius ry­šius NA­TO vi­du­je, gal­būt bus kal­ba­ma apie ko­kios nors gink­luo­tės ap­ri­bo­ji­mą“, – svars­tė G. Kir­ki­las.

Nė­ra re­vo­liu­ci­nio potencialo

Sei­mo na­rys Lau­ry­nas Kas­čiū­nas pa­žy­mi, kad Ru­si­ja mums yra eg­zis­ten­ci­nis iš­šū­kis, ir kiek­vie­ni me­tai, ne tik rin­ki­mų, šios vals­ty­bės kai­my­nys­tė­je yra iš­šū­kis.

Ta­ria­mas iš­ori­nes grės­mes Krem­lius ne­re­tai pa­si­tel­kia vi­daus po­li­ti­kos tiks­lams įgy­ven­din­ti, par­amai mo­bi­li­zuo­ti. Iš­gal­vo­tas grės­mes V. Pu­ti­nas ga­li pa­si­telk­ti ir rin­ki­mų ko­vo­je. „E­ko­no­mi­kai strin­gant, ge­ro­vei ma­žė­jant, fon­dams sen­kant, iš tie­sų ga­li­me kal­bė­ti apie tai, kad jiems rei­kės ko­kio nors iš­ori­nio prieš­o, grės­mės šal­ti­nio vi­suo­me­nei kon­so­li­duo­ti, – aiš­ki­no par­la­men­ta­ras. – Klau­si­mas, kur tas prieš­as ga­li at­si­ras­ti? Si­ri­ja yra dau­giau geo­po­li­ti­nis veiks­mas Ru­si­jai su­grįž­ti į tarp­tau­ti­nę are­ną, bet ne tam, kad ką nors mo­bi­li­zuo­tų. Prieš­as tu­ri bū­ti kul­tū­riš­kai an­ta­go­nis­ti­nis ir mo­bi­li­zuo­jan­tis. Ma­nau, kad konf­lik­tas su Ukrai­nos na­cio­na­lis­tais, va­di­na­mais fa­šis­tais, yra daug la­biau mo­bi­li­zuo­jan­tis nei par­ama B. al-As­sa­dui ar ko­va su „Is­la­mo vals­ty­be“. Dėl to ga­li­ma kal­bė­ti apie tai, kad prieš­as ga­li bū­ti ša­lia. Ta­da Bal­ti­jos ša­lys, ku­rios esą per­ra­ši­nė­ja is­to­ri­ją ir pan., at­si­ran­da kaip vie­nas iš ga­li­mų to­kių grės­mių šal­ti­nių.“

Vis dėl­to L. Kas­čiū­nas tei­gia, kad V. Pu­ti­no re­ži­mas ir taip tu­ri di­džiu­lę vi­suo­me­nės par­amą. Nors pa­sta­rai­siais me­tais smu­ko Ru­si­jos gy­ven­to­jų ge­ro­vė, jie ne­išė­jo į gat­ves (iš­sky­rus opo­zi­ci­jos ly­de­rio Alek­se­jaus Na­val­no ini­ci­juo­tus ne­se­nus pro­tes­tus), ne­su­kū­rė re­vo­liu­ci­nio po­ten­cia­lo. „Jie vis tiek žiū­ri į ša­lies va­do­vy­bę kaip į prob­le­mų spren­dė­ją, o ne tų prob­le­mų prie­žas­tį. Rei­kia su­vok­ti V. Pu­ti­no re­ži­mo funk­cio­na­vi­mo lo­gi­ką – jis vis tiek kon­tro­liuo­ja ab­so­liu­čią dau­gu­mą vi­suo­me­nės. Ma­nau, mes jam kar­tais net pri­pai­šo­me no­rą ką nors su­kur­ti iš­orė­je tam, kad kon­so­li­duo­tų vi­suo­me­nę. Ji ir šiaip yra ge­rai kon­so­li­duo­ta ir jo kon­tro­liuo­ja­ma“, – pa­brė­žė jis.

Nors jau ne vie­nas Ru­si­jos po­li­ti­kas, pra­de­dant A. Na­val­nu ir bai­giant ne­vie­na­reikš­miš­kai ver­ti­na­mu Vla­di­mi­ru Ži­ri­novs­kiu, yra par­eiš­kę, kad da­ly­vaus pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, jie esą ne­tu­ri jo­kių šan­sų įveik­ti ket­vir­tos ka­den­ci­jos siek­sian­tį V. Pu­ti­ną.

Es­ka­luos sau­gu­mo te­mą

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to dės­ty­to­jo Vy­čio Jur­ko­nio tei­gi­mu, ma­ty­ti, kad Ru­si­jo­je pra­si­dė­jo pa­si­ruo­ši­mas rin­ki­mams. Vyks­ta pro­tes­tai, val­džia par­odė sa­vo nu­si­tei­ki­mą jų at­žvil­giu. Pa­leis­da­ma rep­re­si­nį apa­ra­tą ji lei­do su­pras­ti, kad to­kios ak­ci­jos ne­bus to­le­ruo­ja­mos. Ar­tė­jant rin­ki­mams, Krem­lius ban­dys pa­si­nau­do­ti ir svar­biais tarp­tau­ti­niais ren­gi­niais, pa­vyz­džiui, ki­tą­met ša­ly­je vyk­sian­čiu pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tu, kaip da­ry­ta So­čio olim­pi­nių žai­dy­nių me­tu. „Bus ro­do­ma, kad vie­noks ar ki­toks tarp­tau­ti­nis pri­pa­ži­ni­mas yra, ne­pai­sant at­ski­rų po­li­ti­kų ar vei­kė­jų grės­min­gų kal­bų“, – sa­kė po­li­to­lo­gas.

Klau­sia­mas, ar Lie­tu­va šiuo lai­ko­tar­piu ga­li su­lauk­ti iš­skir­ti­nio Ru­si­jos dė­me­sio, V. Jur­ko­nis ak­cen­ta­vo, kad šios ša­lies val­džia el­gia­si pa­gal si­tua­ci­ją. Jei­gu yra už ko už­si­ka­bin­ti, už­si­ka­bi­na, pa­si­nau­do­ja tuo, jei ga­li už­siim­ti ko­kia nors pro­vo­ka­ci­ja ar pa­lies­ti jaus­tres­nį ne­rvą, tai ir ban­do pa­da­ry­ti. Jis pri­mi­nė, kad šie­met Ru­si­ja kar­tu su Bal­ta­ru­si­ja ne­to­li Lie­tu­vos sie­nos pla­nuo­ja ka­ri­nes pra­ty­bas „Za­pad“. „Lyg ir nie­ko nau­jo, bet ne­ri­mą ke­lia, ir bus ne­ma­žai tiek Ru­si­jos, tiek Bal­ta­ru­si­jos bei ki­tų kai­my­ni­nių vals­ty­bių eks­per­tų, ku­rie tą te­mą la­bai es­ka­luos. Vie­ni ban­dys per­ne­lyg gąs­din­ti, kad štai ar­tė­ja Tre­čia­sis pa­sau­li­nis ka­ras ir pan. O ki­ti gal­būt ban­dys la­bai men­kin­ti ir kal­bė­ti, kad Bal­ti­jos ša­lių pa­jė­gu­mai yra to­kie ma­ži, jog Ru­si­ja čia ne­su­lauk­tų jo­kio pa­sip­rie­ši­ni­mo. Mū­sų kan­try­bė ir ne­rvai bus ban­do­mi iš įvai­rių kam­pų. Vie­nas svar­biau­sių da­ly­kų – iš­lai­ky­ti šal­tą gal­vą“, – įsi­ti­ki­nęs eks­per­tas.