Vizija – gerovė, keliai jos link – neaiškūs
Lie­tu­vai įgy­ven­di­nus pa­grin­di­nę pa­sta­rų­jų me­tų sie­kia­my­bę - ta­pus eu­ro zo­nos na­re, ša­lies po­li­ti­kai nau­ju vals­ty­bės tiks­lu va­di­na ge­ro­vės vi­suo­me­nės su­kū­ri­mą. Apž­val­gi­nin­kai pa­brė­žia, kad šis tiks­las for­mu­luo­ja­mas ap­ta­kiai, o bū­dai jam pa­siek­ti ne­aiš­kūs net pa­tiems vi­zi­jos kū­rė­jams.

Šį­met Ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo 25-me­tį mi­nė­sian­ti Lie­tu­va jau įgy­ven­di­no pa­grin­di­nius sėk­min­gai vals­ty­bės rai­dai bū­ti­nus tiks­lus: prieš de­šimt­me­tį ta­po Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ir NA­TO na­re, o nuo šių me­tų pra­džios pri­si­dė­jo prie ki­tų eu­ro zo­nos ša­lių. Ko­kia kryp­ti­mi to­liau plė­to­sis mū­sų gy­ve­ni­mas, teo­riš­kai nu­sa­ko­ma prieš ke­le­rius me­tus pa­tvir­tin­to­je Pa­žan­gos stra­te­gi­jo­je „Lie­tu­va 2030“, skel­bian­čio­je, kad Lie­tu­va tu­rė­tų tap­ti mo­der­nia, verž­lia, at­vi­ra pa­sau­liui, puo­se­lė­jan­čia sa­vo na­cio­na­li­nį ta­pa­tu­mą ša­li­mi.

Apž­val­gi­nin­kai svars­to, kad nu­ma­ty­tų tiks­lų link ve­dan­tys ke­liai sken­di mig­lo­je: kon­kre­tūs iš­šū­kiai ir prie­mo­nės jiems įgy­ven­din­ti aiš­kiai ne­įvar­dy­ti, o bend­ro su­ta­ri­mo pa­ieš­kos klimps­ta prieš rin­ki­mus vyks­tan­čiuo­se de­ba­tuo­se.

Trum­pa­lai­kiai planai

Vy­riau­sy­bės va­do­vas Al­gir­das But­ke­vi­čius, ki­taip nei skep­ti­kai, tvir­ti­na: Lie­tu­va įgy­ven­di­no tai, ką bu­vo už­sib­rė­žu­si, taip pat tu­ri aiš­kias to­les­nės plė­tros kryp­tis. Vis dėl­to, kal­bė­da­mas apie ša­lies rai­dos gai­res, prem­je­ras LŽ var­di­jo trum­pa­lai­kius ar­ti­miau­sių me­tų už­da­vi­nius.

„To­liau siek­si­me ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės stip­ri­ni­mo: šie­met tu­ri­me už­baig­ti elek­tros jung­ties „Nord Balt“ pro­jek­tą, sėk­min­gai tę­si­me Lie­tu­vos ir Len­ki­jos du­jo­tie­kio tie­si­mo par­en­gia­muo­sius dar­bus, ma­gis­tra­li­nio du­jo­tie­kio Klai­pė­da-Kur­šė­nai an­tro­sios li­ni­jos sta­ty­bas. Šių me­tų pa­bai­go­je pla­nuo­ja­ma baig­ti ir ma­gis­tra­li­nio du­jo­tie­kio Klai­pė­da-Kie­mė­nai an­tro­sios gi­jos sta­ty­bas, tai leis pa­di­din­ti du­jų trans­por­ta­vi­mo Lie­tu­vos var­to­to­jams pa­ti­ki­mu­mą. Rei­kia pa­žy­mė­ti, kad Lie­tu­vos stra­te­gi­niams ener­ge­ti­kos pro­jek­tams iš ES fon­dų iš vi­so bus skir­ta 333,7 mln. eu­rų“, - LŽ nu­ro­dė A. But­ke­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, Vy­riau­sy­bė at­ei­ty­je taip pat ke­ti­na skir­ti daug dė­me­sio ko­vai su še­šė­liu, siek­ti emig­ra­vu­sių pi­lie­čių grį­ži­mo į Lie­tu­vą, rū­pin­tis žem­dir­bių prob­le­mo­mis, spar­čiau plė­to­ti ino­va­ty­vias tech­no­lo­gi­jas ir pa­na­šiai.

Grę­žia­si į žmogų

Vie­nas iš stra­te­gi­jos „Lie­tu­va 2030“ ini­cia­to­rių, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) pir­mi­nin­kas eksp­rem­je­ras And­rius Ku­bi­lius ne­sle­pia: nu­sa­ky­ti to­les­nes vals­ty­bės rai­dos kryp­tis leng­viau bu­vo 1990-ai­siais, nu­ma­čius aiš­kius Ne­prik­lau­so­my­bės, in­teg­ra­ci­jos į Va­ka­rus, rin­kos eko­no­mi­kos kū­ri­mo sie­kius.

„Šiuo me­tu, jei kal­bė­si­me apie geo­po­li­ti­nius tiks­lus, mū­sų lau­kia gi­les­nė inf­ras­truk­tū­ri­nė in­teg­ra­ci­ja į Eu­ro­pą. Ki­taip sa­kant, ke­liais, lai­dais, bė­giais, vamz­džiais tu­ri­me su­si­jung­ti su Eu­ro­pa, pa­ga­liau tap­ti inf­ras­truk­tū­riš­kai ne­prik­lau­so­mi nuo Ru­si­jos. Šia link­me jau ne­ma­žai pa­sis­tū­mė­ta. Vis dėl­to ke­lias va­ka­rie­tiš­kos ge­ro­vės link Lie­tu­vo­je dar nė­ra iki ga­lo nu­ei­tas. Bū­tent ge­ro­vės kū­ri­mo pla­čią­ja pra­sme už­da­vi­nys iš­lie­ka la­bai svar­bus“, - pa­žy­mė­jo po­li­ti­kas.

Pa­sak A. Ku­bi­liaus, su­kur­ti ge­ro­vės vals­ty­bės prieš­okiais ar vien­kar­ti­nė­mis ak­ci­jo­mis, tar­ki­me, mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo di­di­ni­mu ar pa­na­šiais veiks­mais, ne­įma­no­ma - ša­liai bū­ti­na tu­rė­ti aiš­kią at­ei­ties rai­dos stra­te­gi­ją. Jos gai­rės, TS-LKD ly­de­rio tei­gi­mu, bu­vo nu­ma­ty­tos stra­te­gi­jo­je „Lie­tu­va 2030“, ta­čiau da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė į ją esą la­biau žiū­ri kaip į for­ma­lų da­ly­ką, o ne kaip į tam ti­kro mąs­ty­mo ir ti­kė­ji­mo pa­grin­dą.

„Kaip mū­sų vals­ty­bės tiks­lus apib­rėž­ti pa­pras­tais ir vi­siems su­vo­kia­mais žo­džiais? Įvar­dy­čiau pa­pras­tai: vi­du­ri­nės kla­sės kū­ri­mas ir stip­ri­ni­mas vi­so­je Lie­tu­vo­je, ne tik did­mies­čiuo­se, pro­vin­ci­jos eko­no­mi­nio, so­cia­li­nio ir ki­to­kio at­si­li­ki­mo įvei­ki­mas. Tai, ma­no ma­ny­mu, yra pats svar­biau­sias stra­te­gi­nis už­da­vi­nys, žiū­rint į Lie­tu­vos vi­daus vys­ty­mą­si. Iki šiol po­li­ti­ko­je dau­giau rū­pi­no­mės ma­kro­rei­ka­lais, o da­bar at­ei­na me­tas, kai rei­kia ati­džiai pa­si­žiū­rė­ti, ko­kie pa­grin­di­niai rū­pes­čiai yra žvel­giant pa­pras­to žmo­gaus aki­mis“, - kal­bė­jo A. Ku­bi­lius.

Pa­si­gen­da sutarimo

Apie ge­ro­vės vi­suo­me­nės kū­ri­mą kal­ba ir val­dan­čio­sios Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos (LSDP) vi­ce­pir­mi­nin­kas eksp­rem­je­ras Ge­di­mi­nas Kir­ki­las. „To­liau, pa­nau­do­da­mi eu­ro­pi­nę par­amą, įvai­rius Sang­lau­dos fon­dus, sa­vo vals­ty­bė­je tu­rė­tu­me steng­tis pa­siek­ti bent jau ES ge­ro­vės vi­dur­kį eko­no­mi­kos ir so­cia­li­nės ly­gy­bės sri­ty­se. Vien eko­no­mi­kos au­gi­mo ne­pa­kan­ka - jis ga­li bū­ti la­bai spar­tus, bet so­cia­li­nė ne­ly­gy­bė vis tiek di­dės. Ke­lia­mi tiks­lai pa­kan­ka­mai aiš­kūs, nors gal per ma­žai aiš­ki­na­mi, rek­la­muo­ja­mi, bet jie ge­rai su­pran­ta­mi žmo­nėms“, - pa­žy­mė­jo so­cial­de­mo­kra­tas.

Vis dėl­to G. Kir­ki­las ga­na skep­tiš­kai ver­ti­na ga­li­my­bę Lie­tu­vos at­ei­ties tiks­lus sie­ti su stra­te­gi­jo­je „Lie­tu­va 2030“ nu­ma­ty­tais iš­šū­kiais, su­for­mu­luo­tais įtvir­ti­nant de­ši­nių­jų par­ti­jų vaiz­di­nius. Kaip ži­no­ma, šį do­ku­men­tą, 2012 me­tais par­eng­tą Vals­ty­bės pa­žan­gos ta­ry­bos, va­do­vau­tos tuo­me­čio prem­je­ro A. Ku­bi­liaus, Sei­me vie­nin­gai par­ėmė tik kon­ser­va­to­riai bei Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vai. So­cial­de­mo­kra­tai pa­si­sa­kė prieš stra­te­gi­ją, ki­tų frak­ci­jų at­sto­vų bal­sų bu­vo abie­jo­se pu­sė­se.

„A­pie stra­te­gi­ją "Lie­tu­va 2030" esu kri­tiš­kai at­si­lie­pęs to­dėl, kad to­kie il­ga­lai­kiai do­ku­men­tai tu­ri bū­ti pri­ima­mi par­ti­jų bei vi­sos vi­suo­me­nės bend­ru su­ta­ri­mu, o ne vie­nai par­ti­jai su­ma­nius. Kai bend­rai su­ta­rė­me dėl na­rys­tės ES ir NA­TO, šį tiks­lą įgy­ven­di­no­me. Kai vie­nos par­ti­jos na­riai gal­vo­ja, kad vi­si ki­ti yra pro­vin­cia­lai, o tik jie mo­der­nūs ir vis­ką su­pran­ta, kai nė­ra vi­suo­ti­nio su­ta­ri­mo, su­ma­ny­mo ir ne­pa­vyks­ta įgy­ven­din­ti“, - tvir­ti­no G. Kir­ki­las.

Kryp­tis be turinio

Po­li­ti­kų su­ta­ri­mo dėl nu­ma­to­mų bend­rų tiks­lų ir vals­ty­bės to­les­nės rai­dos vi­zi­jos pa­si­gen­da po­li­to­lo­gas prof. dr. Al­gis Kru­pa­vi­čius.

„Mū­sų vals­ty­bė­je ku­ria­mos stra­te­gi­jos, kaip ir žy­mio­ji „Lie­tu­va 2030“, tė­ra tai­ki­nys lai­ke, bet aiš­kaus sa­ky­mo, koks yra vi­so to tu­ri­nys, kur tu­rė­tu­me at­si­dur­ti, ką pri­va­lo­me nu­veik­ti, ne­gir­dė­ti. Juk iš tie­sų tiks­las aiš­kus: to­kiai vals­ty­bei kaip Lie­tu­va, ku­ri vis dar yra be­si­ve­jan­čio eko­no­mi­nio ir so­cia­li­nio vys­ty­mo­si ša­lis, ne­pai­sant to, kad pri­klau­so ES bei NA­TO, pa­grin­di­niu už­da­vi­niu iš­lie­ka so­cia­li­nės ge­ro­vės sie­kis ir ge­ro­vės vi­suo­me­nės kū­ri­mas. Prob­le­ma ta, kad nei opo­zi­ci­ja, nei val­dan­tie­ji po­li­ti­kai ne­su­ge­ba su­for­mu­luo­ti aiš­kių ir kon­kre­čių tiks­lų, ko sie­kia­me ir kur no­ri­me nu­ei­ti“, - tei­gė jis.

Nerijus Mačiulis /LŽ archyvo nuotrauka

Eko­no­mis­to Ne­ri­jaus Ma­čiu­lio ma­ny­mu, blo­giau­sias sce­na­ri­jus to­les­niam Lie­tu­vos vys­ty­mui­si bū­tų, jei po­li­ti­kai už­mig­tų ant eu­ro įve­di­mo lau­rų ir pa­mirš­tų, kad vals­ty­bė­je yra dau­gy­bė ki­tų prob­le­mų bei iš­šū­kių, ku­riuos pri­va­lu spręs­ti.

„Jei įver­tin­si­me Lie­tu­vos gy­ven­to­jų per­ka­mą­ją ga­lią, skur­do ly­gį, pa­ja­mų ne­ly­gy­bę, dau­gy­bę ki­tų so­cia­li­nių ir eko­no­mi­nių ro­dik­lių, pa­ma­ty­si­me, jog vien tai, kad pa­si­kei­tė na­cio­na­li­nė va­liu­ta, įta­kos šiems da­ly­kams ne­da­ro. Rei­kia tai­ky­ti dau­gy­bę ki­tų prie­mo­nių sie­kiant, kad gy­ve­ni­mo ly­gis ša­ly­je ge­rė­tų, di­dė­tų in­ves­ti­ci­jų, spar­čiau bū­tų ku­ria­mos dar­bo vie­tos, aug­tų dar­bo už­mo­kes­tis, tai yra ma­ty­tu­me prog­re­są įvai­rio­se so­cia­li­nė­se ir eko­no­mi­nė­se sri­ty­se“, - pa­žy­mė­jo eko­no­mis­tas.

Jis ti­ki­no pa­si­gen­dan­tis ne Lie­tu­vos rai­dos stra­te­gi­jos, nes jų su­kur­ta bei ku­ria­ma daug ir įvai­rių, bet pa­stan­gų įgy­ven­di­nant jau įvar­dy­tus tiks­lus. „Prob­le­ma - ne stra­te­gi­jos ne­bu­vi­mas, bet tai, kad jau par­ašy­tos stra­te­gi­jos nie­kam ne­įdo­mios. Lie­tu­vos po­li­ti­nis eli­tas ne­tu­ri po­li­ti­nės kul­tū­ros va­do­vau­tis stra­te­gi­nio val­dy­mo pri­nci­pais, nuo­sek­liai vyk­dy­ti eko­no­mi­nę ir so­cia­li­nę po­li­ti­ką, ne­kreip­ti po­li­ti­kos 180 laips­nių kam­pu po kiek­vie­nų rin­ki­mų pri­klau­so­mai nuo to, kas for­muo­ja Vy­riau­sy­bę. Šiuo as­pek­tu vals­ty­bės stra­te­gi­nio val­dy­mo Lie­tu­vo­je be­veik nė­ra. Kal­bė­ti apie vys­ty­mo­si kryp­tį, jei net nė­ra val­dy­mo pri­nci­pų, nė­ra pra­smės“, - aiš­ki­no N. Ma­čiu­lis.