Visuomenininkai kyla į kovą dėl asmenvardžių rašybos
Pi­lie­čių ini­cia­ty­vi­nė gru­pė „TAL­KA už vals­ty­bi­nę kal­bą“ iš­sa­kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl vie­šų Sei­mo pir­mi­nin­ko Vik­to­ro Pra­nckie­čio par­eiš­ki­mų, ku­riais „pa­re­mia­mi an­ti­kons­ti­tu­ci­niai siū­ly­mai įtei­sin­ti oku­pa­ci­nių lai­kų as­men­var­džių ra­šy­bą ir fak­tiš­kai siū­lo­ma pri­pa­žin­ti oku­pa­ci­nių re­ži­mų iš­duo­tus do­ku­men­tus“.

Sei­mo pir­mi­nin­kas V. Pra­nckie­tis penk­ta­die­nį su tei­sin­gu­mo mi­nis­tre Mil­da Vai­niu­te ap­ta­rė as­men­var­džių ra­šy­bos pro­jek­tus. Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja yra pri­ta­ru­si va­rian­tui, ku­ris leis­tų pir­ma­ja­me pa­so pus­la­py­je pa­var­des ra­šy­ti su tri­mis lo­ty­niš­kos abė­cė­lės rai­dė­mis – X, W bei Q. Sei­mo va­do­vas pa­si­džiau­gė, kad toks pro­jek­tas at­vers ke­lią ori­gi­na­lias pa­var­des pa­grin­di­nia­me pa­so pus­la­py­je ra­šy­ti ir vie­tos len­kams. V. Pra­nckie­tis ža­dė­jo, kad as­men­var­džių ra­šy­bos įsta­ty­mas bus pri­im­tas ru­dens se­si­jo­je.

„TAL­KA“, ku­rios vie­nas va­do­vų – Sei­mo na­rys, Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, „vals­tie­tis“ Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša, šian­dien iš­pla­tin­ta­me par­eiš­ki­me iš­reiš­kė vil­tį, kad Lie­tu­vos ža­lių­jų ir vals­tie­čių są­jun­ga, ku­ri pa­ti ak­ty­viai da­ly­va­vo „TAL­KOS“ ini­cia­ty­vo­je, ar­ti­miau­siu me­tu pa­tvir­tins ar­ba pa­neigs sa­vo prieš rin­ki­mus duo­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus dėl vals­ty­bi­nės kal­bos kons­ti­tu­ci­nio sta­tu­so ap­gy­ni­mo.

Par­eiš­ki­me pri­me­na­ma, kad „TAL­KA“ prieš dve­jus me­tus su­rin­ko dau­giau kaip 69000 pi­lie­čių par­ašų ir įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­tei­kė Sei­mui svars­ty­ti komp­ro­mi­si­nį pro­jek­tą, siū­lan­tį as­men­var­džius ne­vals­ty­bi­ne kal­ba ra­šy­ti pa­so pa­pil­do­mų įra­šų sky­riu­je (lat­viš­ką va­rian­tą). „Šiuo me­tu vi­si įra­šai as­mens do­ku­men­tuo­se da­ro­mi tik vals­ty­bi­ne kal­ba, bet jau daug me­tų Lie­tu­va spau­džia­ma įtei­sin­ti ga­li­my­bę iš vi­so at­si­sa­ky­ti įra­šo vals­ty­bi­ne kal­ba. Ap­ta­ru­si po­li­ti­nę si­tua­ci­ją ir Sei­me svars­to­mus pro­jek­tus, „TAL­KA“ vie­nin­gai nu­ta­rė, kad to­liau re­mia sa­vo pa­teik­tą lat­viš­ką­jį va­rian­tą, nes ki­tos Sei­me už­re­gis­truo­tos al­ter­na­ty­vos dis­kri­mi­nuo­tų Lie­tu­vos pi­lie­čius“, – ra­šo­me E. Jo­vai­šos pa­si­ra­šy­ta­me pra­ne­ši­me. Ja­me tei­gia­ma, kad Sei­me už­re­gis­truo­ti al­ter­na­ty­vūs pro­jek­tai, ku­rių vie­nas siū­lo leis­ti pa­grin­di­nia­me pa­so pus­la­py­je ne­vals­ty­bi­ne kal­ba ra­šy­ti vi­siems to pa­gei­dau­jan­tiems pi­lie­čiams (And­riaus Ku­bi­liaus ir Ge­di­mi­no Kir­ki­lo va­rian­tas), o ki­tas to­kią tei­sę su­tei­kia tik Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę ga­vu­siems už­sie­nie­čiams, jų su­tuok­ti­niams ir vai­kams (Sei­mo na­rio Min­dau­go Pui­do­ko va­rian­tas), „y­ra tei­siš­kai ydin­gi“. A. Ku­bi­liaus ini­ci­juo­tas pro­jek­tas leis­tų gim­tą­ja kal­ba pa­se ra­šy­ti tik tiems, ku­rių pa­var­dė­se yra rai­dės Q, W, X, ta­čiau pa­lik­tų be to­kios ga­li­my­bės vi­sus, ku­rių var­dams ir pa­var­dėms už­ra­šy­ti rei­ka­lin­gi ki­ti per 150 lo­ty­niš­ko pa­grin­do kal­bo­se esan­čių rai­džių ir dia­kri­ti­nių ženk­lų. Tuo me­tu M. Pui­do­ko pro­jek­tas leis­tų įra­šą ne­vals­ty­bi­ne kal­ba dar siau­res­nei pi­lie­čių gru­pei, taip su­kur­da­mas jai ki­to­kias są­ly­gas, nei li­ku­siems ša­lies pi­lie­čiams. Pa­gal M. Pui­do­ko siū­ly­mą, pi­lie­ty­bę ga­vę už­sie­nie­čiai ir jų šei­mos na­riai tu­rė­tų ki­tas są­ly­gas nei vi­sų ša­lies tau­ti­nių bend­ri­jų at­sto­vai. TAL­KOS pro­jek­tas pa­nai­ki­na vi­są chao­są, ku­ris ne­iš­ven­gia­mai su­ku­ria­mas ban­dant įves­ti iš­im­tis kons­ti­tu­ci­nėms nor­moms.

„Pui­kiai su­pran­ta­me, kad M. Pui­do­ko pa­siū­ly­tas pro­jek­tas par­em­tas ge­ra in­ten­ci­ja ieš­ko­ti komp­ro­mi­so. De­ja, pa­teik­tas pro­jek­tas, nors jis ir ati­tin­ka Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos iš­va­das, pa­nei­gia pa­ma­ti­nį kiek­vie­no­je de­mo­kra­ti­jo­je pi­lie­čių ly­gy­bės prieš įsta­ty­mą pri­nci­pą. M. Pui­do­ko pro­jek­tą bū­ti­na at­mes­ti, nes jį pri­ėmus, vie­nos pi­lie­čių gru­pės tu­rės ga­li­my­bę ra­šy­ti ne­vals­ty­bi­ne kal­ba pa­grin­di­nia­me pa­so pus­la­py­je, o ki­tos – ki­tų įra­šų sky­riu­je. Kal­bos ko­mi­si­ja to­kių tei­si­nių as­pek­tų nei ver­ti­no, nei tu­ri tam kom­pe­ten­ci­ją, ta­čiau Sei­mas pri­va­lo at­siž­velg­ti ir į juos. M. Pui­do­ko, kaip ir A. Ku­bi­liaus bei G. Kir­ki­lo pro­jek­tai, su­kur­tų pi­lie­čių dis­kri­mi­na­ci­ją tau­ti­niu ir kal­bos pa­grin­du. Abiem at­ve­jais tai kur­tų įtam­pas vi­suo­me­nė­je, o Lie­tu­va ne­abe­jo­ti­nai su­si­lauk­tų pa­grįs­tų skun­dų ir ti­kė­ti­nai pra­lai­mė­tų Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me. To iš­veng­ti lei­džia „lat­viš­kas“ va­rian­tas, ku­ris šia­me teis­me bu­vo ap­gin­tas ir už­ti­kri­na vi­sų tau­ty­bių pi­lie­čių ly­gy­bę prieš įsta­ty­mą. Tai­gi bū­ti­na lai­ky­tis pri­nci­pi­nės nuo­sta­tos, kad vi­si pi­lie­čiai prieš įsta­ty­mą yra ly­gūs. Ja rem­da­mie­si, lai­ko­mės siū­ly­mo, kad vi­sų pi­lie­čių pa­suo­se pa­grin­di­nis įra­šas bū­tų da­ro­mas vals­ty­bi­ne lie­tu­vių kal­ba, o pa­pil­do­mų įra­šų sky­riu­je vi­si to pa­gei­dau­jan­tys pi­lie­čiai ga­lė­tų įsi­ra­šy­ti var­dą ir pa­var­dę sa­vo gim­tą­ja kal­ba“, – tei­gė „TAL­KOS“ ini­cia­ty­vi­nės gru­pės pir­mi­nin­kas aka­de­mi­kas Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša.

E. Jo­vai­ša taip pat pri­mi­nė, kad šių me­tų va­sa­rio 27 ir 28 die­no­mis Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nis­tra­ci­nis teis­mas (LVAT) pri­ėmė ga­lu­ti­nes ir ne­skun­džia­mas nu­tar­tis dvie­jo­se ad­mi­nis­tra­ci­nė­se by­lo­se, ku­rio­se pa­brė­žė, kad pa­gal ga­lio­jan­tį tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą bei Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo dok­tri­ną, Lie­tu­vos pi­lie­čių var­dai ir pa­var­dės pa­se ne­ga­li bū­ti ra­šo­mi vien tik ne lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, ką siū­lo A. Ku­bi­liaus pro­jek­tas. LVAT, rem­da­ma­sis Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mu, taip pat nu­ro­dė, kad Kons­ti­tu­ci­jai ne­prieš­ta­rau­tų, jei­gu pi­lie­čiui pa­gei­dau­jant, jo var­das ir pa­var­dė bū­tų įra­šy­ti ir ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis bei ne­sug­ra­ma­tin­ta for­ma to pa­ties pa­so ki­tų įra­šų sky­riu­je. To­kiu iš­aiš­ki­ni­mu LVAT iš es­mės pri­ta­rė 69000 Lie­tu­vos pi­lie­čių par­ašais pa­siū­ly­tai „TAL­KOS“ ini­cia­ty­vai.