Visos Lietuvos šventė
At­kur­tai Lie­tu­vai – 100 me­tų. Va­sa­rio 16-ąją mū­sų ša­lies žmo­nės ir drau­gai vi­sa­me pa­sau­ly­je pa­mi­nė­jo ypač šven­tiš­kai.

Valstybės atkūrimo dienos renginiai vyko visoje Lietuvoje, taip pat už jos ribų. Sostinėje Vilniuje šventė, kurioje dalyvavo tūkstančiai žmonių, prasidėjo nuo ryto ir truko iki vakaro. Miestas buvo kupinas džiugaus šurmulio, o lietuviškos žiemos pilkumą nuspalvino daugybė trispalvių, istorinių vėliavų ir tautinės simbolikos.

Buvome, esame ir būsime

Šventiniai renginiai Vilniuje prasidėjo Vasario 16-osios akto signatarų pagerbimu Rasų kapinėse. Kiek vėliau eitynes į šias kapines iš Katedros aikštės surengė jaunimas. Prie Signatarų namų juos pasitiko kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

„Nuoširdžiai džiaugiuosi matydamas, kokia Lietuva baigė pirmąjį šimtmetį ir žengia į antrąjį. Šiomis dienomis žmonių lūpose ir širdyse dažniau negu visada skamba žodžiai „buvome, esame ir būsime“. Neabejoju, kad jie nusako esmę. Lietuvių tauta buvo, yra ir bus. Lietuvos valstybė buvo, yra ir bus. Sveikinu visus su 100-uoju Lietuvos valstybės gimtadieniu, nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tegul ši diena veda mus į antrąjį šimtmetį turint aiškų tikslą – gyventi, kurti ir būti nepalaužiamiems saugant Lietuvos valstybę“, – kalbėjo V. Adamkus.

Vidurdienį Simono Daukanto aikštėje vyko trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija. Joje dalyvavo ir šventės proga į Lietuvą atvykę garbingi užsienio svečiai: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Suomijos, Islandijos, Gruzijos ir Ukrainos prezidentai Raimondas Vėjuonis, Kersti Kaljulaid, Andrzejus Duda, Frankas-Walteris Steinmeieris, Saulis Niinistö, Gudnis Thorlacius Johannessonas, Georgijus Margvelašvilis bei Petro Porošenka, taip pat – Švedijos kronprincesė Viktorija, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Kai kuriuos jų į Vilnių atlydėjo antrosios pusės.

Kiekvienas yra Lietuva

S. Daukanto aikštėje kalbą sakiusi D. Grybauskaitė pabrėžė, kad šventės proga trispalvė kilo prie daugelio laisvę branginančių namų, o tai reiškia vis stipresnę valstybę, kurios žmonės supranta atsakomybę už savo laisvės kūrinį, nes jo dvasios nesuvaržys nei savi draudimai, nei svetimi reikalavimai.

„Šiandien su dėkingumu ir pasididžiavimu prisimename visus, kurie kėlė mūsų šalį iš užmaršties, kurie klojo mūsų dabarties pamatus. Tai buvo nepaprastai veržlus skrydis į ateitį, į šviesą – į laisvą pasaulį. Mus mėgino stabdyti ir naikinti. Jėga ištrinti bet kokį prisiminimą apie Pirmąją Respubliką. Kol tauta dar kartą pakilo į kovą už Nepriklausomybę.

Mes tęsiame pirmųjų valstybės kūrėjų darbą. Turime begalę šimtmečio įkvėptų idėjų ir aiškų supratimą: viskas – mūsų rankose. Jau beveik trečdalį amžiaus valstybė ir vėl yra mūsų atsakomybė. Ir mes daug ką išdrįsome. Turime šimtus žmonių, vertų savo valstybės padėkos už tai, kad nesusvyravo, kad patikėjo, kad bandė, mokė, tyrė ir apgynė, kad sąžinės nepardavė. Kad rinkosi, kaip geriau Lietuvai“, – akcentavo šalies vadovė.

D. Grybauskaitė linkėjo, kad atkurto valstybingumo šimtmetis mūsų atmintyje paliktų gilų ir prasmingą pėdsaką. „Kiekvienas esate Lietuva. Nuo to, ką darote ir kaip gyvenate, priklauso, pakelta ar nuleista galva stovės mūsų valstybė. Tai vienintelis Lietuvos mums duotas laikas. Galvokime, kaip jį išnaudosime ir ką sukursime. Būkime matomi ir girdimi, būkime drąsūs ir patikimi. Metai iš metų, karta po kartos. Tegul Lietuvos valstybė skamba visada išdidžiai ir garbingai“, – sakė prezidentė.

Mes tęsiame pirmųjų valstybės kūrėjų darbą. Turime begalę šimtmečio įkvėptų idėjų ir aiškų supratimą: viskas – mūsų rankose.

Būkime garbingi žmonės

12 valandų 30 minčių – tiksliai tuo laiku, kai 1918 metais buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas, per Lietuvą nugaudė bažnyčių varpų – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolio – skambėjimas. Pirmieji suskambo ypatingą istorinę reikšmę turintys varpai: Kauno karo muziejuje esantis Laisvės varpas, kurį 1919 metais padovanojo Amerikos lietuviai, ir specialiai išlietas 100-mečio varpas, esantis Trakuose. Jiems atliepė bažnyčių varpai visoje Lietuvoje.

Žmonės puošėsi tautine simbolika. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka.

Vasario 16-osios tradicija tapusią Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio kalbą iš Signatarų namų balkono visuomenei perskaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius, nes profesorius pasiligojo ir guli ligoninėje.

V. Landsbergis savo kalboje priminė, kad 1918 metų vasario 16-ąją dvidešimt Lietuvos Tarybos narių susirinko pareikšti tautos ir šviesuomenės išpuoselėtos, subrandintos valios – teesie Lietuvos valstybė ir vėl, tebūnie ji nepriklausoma, demokratiniais pagrindais besitvarkanti, visų žmonių laisvai išrinkto Seimo vadovaujama šalis.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio kalba, iš Signatarų namų balkono perskaityta aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus, pasitikta ovacijomis. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Su šia Vasario 16-osios idėja, viltimi ir samprata ėjome dar sykį į Kovo 11-ąją ir vėl skelbdami teisę būti Lietuva. Ir tokia Lietuva, kiek jos piliečiams pakaks proto bei atsakomybės. Ir Dievas davė laisvę.

Tada savanorių iškovotą, paskui – gintą sukilėlių, partizanų ir vėl jau taikiu būdu iškovotą Kovo 11-ąją, Sausio 13-ąją. Ją tereikėjo branginti, puoselėti, ginti jau kitais būdais. Ginti kaip kiekvieno paprasto žmogaus teises nomenklatūros niokojimui Lietuvoje.

Vasario 16-osios akto signatarų atminimas pagerbtas Rasų kapinėse. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Ginti kaip garbę ir teisingumą, neleisti, kad koks atsibastėlis tyčiotųsi, o nuosavi gudragalviai Tėvynės meilę pravardžiuotų idiotizmu. Čia, deja, per mažai gynėm. Nesukilo protestuoti visa Lietuva, tarytum pasidavė. Bet, aš manau, ji sukils. Būkim garbingi žmonės ir mūsų Tėvynė bus garbinga. Kai garbinga, tai ir teisinga. Tebūnie taip“, – ragino profesorius.

Vakare sostinės Gedimino prospekte nuo Katedros iki Nepriklausomybės aikštės buvo uždegta 100 simbolinių laužų. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko iškilmingas koncertas „Gloria Lietuvai“, o Katedros aikštėje skambėjo šventinis koncertas „Dainuoju Lietuvą“.