Visiems svarbios reformos stumiamos buldozeriu
Nors ir la­bai kri­ti­kuo­ja­mos, val­dan­čių­jų ini­ci­juo­tos mo­kes­čių ir pen­si­jų sis­te­mos pert­var­kos įvei­kė dar vie­ną bar­je­rą. Re­for­mų pri­ėmi­mą ly­din­tis chao­sas ga­li iš­kreip­ti jų es­mę.

Vyriausybės pateiktos reformos ir su jomis susiję parlamentarų pasiūlymai vakar svarstyti Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) bei Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK). Pritarta, kad nuo kitų metų keistųsi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ įmokų tarifai, didėtų neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), suteiktas postūmis kitokiam pensijų kaupimo modeliui.

Tomas Tomilinas: „Viskas gerai, sinergija įvyko, komitetai vienas kitą papildė, nėra jokio chaoso, apie kurį šneka Vilius Šapoka.“

Valdantieji „valstiečiai“ ir „socialdarbiečiai“ verčiasi per galvą, kad startas reformoms būtų duotas dar iki liepos mėnesio, mat tai yra būtina sąlyga joms įsigalioti nuo kitų metų. Tačiau procesą stabdo skirtingas jų pačių požiūris.

Sujungs „Sodros“ įmokas

Seimo BFK pritarė daugumai Vyriausybės pensijų kaupimo reformos pasiūlymų. Tiesa, sprendimą dėl pensijų anuitetų raginama atidėti rudeniui.

Pertvarka numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į antrosios pakopos fondus bus nutraukti, tačiau, po 1 procentinį punktą sumažinus socialinio draudimo įmoką ir GPM tarifą, žmonėms bus sudaryta galimybė šias lėšas skirti privačiam pensijos kaupimui. Kaupiantieji pagal schemą „2+2+2“ pasikeitimų nepajus, nes jiems valstybės skatinamoji įmoka toliau sudarys 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o jie patys prisidės 4 proc. nuo atlyginimo. Pokyčiai laukia pensijų fonduose kaupiančiųjų tik 2 proc. „Sodros“ pervedamą įmoką arba iš viso nedalyvaujančiųjų kaupime – jiems numatomas penkerių metų terminas 6 proc. įmokoms pasiekti (turint galimybę iš karto pradėti kaupti maksimaliai).

Įgyvendinant pensijų reformą planuojama sujungti darbuotojo ir darbdavio mokamas „Sodros“ įmokas. Todėl bus perskaičiuota pensijų kaupimo formulė, numatant, kad darbuotojo įmoka sieks 3 proc., o valstybės skatinamoji – 1,5 procento. Darbuotojus ketinama automatiškai įtraukti į pensijų kaupimo sistemą, paliekant galimybę jiems atsisakyti dalyvauti joje. Kartu norima palikti galimybę stabdyti pensijų kaupimą, tarkime, jei sumažėtų pajamos ar panašiai.

Nors Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai Rasa Budbergytė ir Algirdas Sysas teikė pasiūlymą atsisakyti automatinio žmonių įtraukimo į privatų kaupimą, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis aiškino, kad tai – viena pagrindinių reformos dalių, kuria siekiama išsaugoti tvarią sistemą.

V. Šapokos kritika

Seimo BFK vakar pritarė, kad už darbą gaunamoms pajamoms būtų taikomi du GPM tarifai – 20 ir 27 procentų. Didžiausiu tarifu 2019 metais būtų apmokestinamos didesnės nei 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamos. 2020-aisiais 27 proc. GPM būtų taikomas uždirbantiems nuo 84, 2021-aisiais – nuo 60 VDU per metus. Tačiau praėjusią savaitę tiek BFK, tiek SRDK nepritarė Vyriausybės siūlytoms „Sodros“ įmokų riboms.

Tokie sprendimai nemaloniai nustebino finansų ministrą Vilių Šapoką. „Manau, kad komitetas, ėmęsis klausimus svarstyti ne kompleksiškai, o kiekvieną paeiliui, padarė klaidą. Tai turės būti išspręsta Seimo salėje, nes sutikime, jog nesant „Sodros“ „lubų“ įvesti tokio dydžio progresinį tarifą darbuotojams būtų mažų mažiausiai keista. Pasekmes net sunku prognozuoti“, – tikino jis.

Tiesa, padėtį vakar mėgino taisyti Seimo SRDK. Dauguma šio komiteto narių balsavo už „lubų“ įvedimą. „Viskas gerai, sinergija įvyko, komitetai vienas kitą papildė, nėra jokio chaoso, apie kurį šneka V. Šapoka“, – dėstė SRDK pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas.

Seimo BFK palaimino pasiūlymus, kaip artimiausiais metais turėtų didėti bei plėstis NPD. Kitąmet jis turėtų siekti 300 eurų ir iki 2021 metų didėtų po 100 eurų kasmet, kol pasiektų 500 eurų ir būtų taikomas iki 2,5 proc. VDU.

Ne reforma, o pertvarkymas

Dėl minėtų reformų situacijai keičiantis kone kasdien, SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda aiškino, kad vertinant jas reikia palaukti, kol bus priimti galutiniai sprendimai. Anot jo, šiuo metu justi savotiškas sitrikimas. G. Nausėda svarstė, jog tokią padėtį galėjo lemti tai, kad Vyriausybė, teikdama mokesčių reformą, jos visiškai nederino su tam tikrais Seimo komitetais ar atskirais jų nariais.

„Tie Seimo nariai, pasiėmę skalpelį, pradėjo ją skrosti taip, kaip jiems patinka. Vėliau lyg ir pasiekta kažkokių kompromisų. Kyla klausimas, kam reikalingas visas šis žaidimas? Reikėjo iškart ieškoti kompromisų ir tik parengus mokesčių reformos metmenis išeiti į viešumą. Galbūt kas nors tiesiog nori pelnyti balų rodydami, kad rūpinasi Lietuvos žmonėmis? Tačiau jei rezultatas bus toks, koks buvo pradiniame taške, klausimas – kam visa tai“, – stebėjosi ekonomistas.

Pensijų reformą G. Nausėda vertino kaip tam tikrą mėginimą atkurti „Sodros“ įsipareigojimus ar atriboti ją nuo antrosios pensijų pakopos. Tačiau jis sakė turintis didelių abejonių, kad nauja privataus pensijų kaupimo skaičiavimo formulė bus didelis šuolis į priekį. „Manau, kad reikia daugiau paskatų žmonėms, kurie nori patys savimi pasirūpinti“, – pabrėžė jis.

G. Nausėda akcentavo būtinybę nustatyti „Sodros“ įmokų ribą. Jeigu tai nebus padaryta, su tokiomis reformomis esą niekur nežengsime. „Prasmė atsiranda, kai nuo tos pačios ribos, slenksčio įsigalioja ir aukštesnis tarifas, ir „Sodros“ „lubos“. Tada viskas stojasi į savo vietas, draudimas įgyja tikrai draudžiamąjį pobūdį, nes iš tikrųjų žmonės moka neribotas pinigų sumas, o kai kalbama apie pensijų išmokas, ten uždėtos „lubos“. Reikia arba tas „lubas“ pašalinti išmokų srityje, arba uždėti jas įmokų srityje“, – kalbėjo jis.

Įgyvendinus reformas, G. Nausėdos nuomone, tam tikra dalis žmonių galės į rankas gauti didesnę algą, nes didės NPD. Tam tikru mastu tai bus paspirtis vidutiniškai ir maždaug vidutiniškai gyvenantiems žmonėms. Tačiau jis kėlė klausimą, ar tai bus labai reikšminga augančių kainų pasaulyje? „Vertindamas visumą, vis dėlto manau, kad tai nėra mokesčių reforma. Tai yra tam tikras mokesčių sistemos pertvarkymas. Iš esmės į gera, bet jis nėra toks radikalus, kad lemtų reikšmingą mūsų ekonominio gyvenimo pokytį“, – dėstė ekonomistas.

Nesugeba įvertinti pasekmių

„Luminor“ banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, svarbiausias tikslas, dėl kurio buvo pradėta ši didžiulė visaapimanti įvairių sričių reforma, – pagerinti Lietuvos konkurencingumą pasaulyje, sumažinti darbo mokesčių naštą.

„Pagal šį rodiklį tarptautinėje arenoje atrodome labai nepatraukliai. Todėl tokiai mažai šaliai kaip Lietuva, kuriai verkiant reikia užsienio investicijų, tokie mokesčiai yra didžiulė problema. Pralaimime konkurencinę kovą su kitomis Baltijos šalimis, Lenkija. Todėl „Sodros“ įmokų „lubos“ drauge su didesniais progresiniais mokesčiais daugiau uždirbantiems asmenims buvo visai patrauklus dalykas, galėjęs pagerinti konkurencinį pranašumą, sudaryti geresnes darbo sąlygas vidurinei klasei“, – „Lietuvos žinioms“ sakė analitikė.

Jos akimis, didžiausia bėda ta, kad Vyriausybės pateiktą kompleksinę reformą su finansais susieję parlamento komitetai pradėjo ją nagrinėti ne kompleksiškai, o išnarstė po atskiras sritis ir ėmė kaitalioti. „Tai – didžiulė klaida. Mano nuomone, suvokti galimas pasekmes trūksta kompetencijos“, – pažymėjo I. Genytė-Pikčienė.

Alinos Ožič nuotrauka

Anot jos, suvokti, koks bus galutinis projektų variantas, kol kas sudėtinga, nes Seimo narių nuomonė keičiasi kasdien. Jei reformų svarstymas bus atidėtas vėlesniam laikui, jų iš viso gali nebūti. „Ateinančiais metais vyks rinkimai, o tada politikams tikrai ne reformos bus galvoje“, – atkreipė dėmesį analitikė.

Jos teigimu, Vyriausybės spaudimas priimti jos parengtus ir skaičiavimais pagrįstus projektus yra visiškai suprantamas. „Pradėjus kaitalioti geriau visai nieko nedaryti, nes laiko skaičiuoti iš naujo tikrai nėra. Manau, kad ir Vyriausybės pozicija turėtų būti tokia. „Sudarkyti“ sprendimai mums visiems atsirūgtų ne tik kitąmet, bet ir ilgesniu laikotarpiu“, – dėstė I. Genytė-Pikčienė.

Protestavo profsąjungų atstovai

Prieš skubinamas mokesčių bei pensijų sistemos reformas vakar prie parlamento rūmų protestavo didžiausias šalies profesinių sąjungų susivienijimas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK).

Piketuotojų nuomone, priimant tokias svarbias įstatymų pataisas turi būti tariamasi su tomis visuomenės grupėmis, kurioms tie pokyčiai bus aktualūs. Akcijos iniciatoriai atkreipė dėmesį, kad balandžio viduryje pristatytus Vyriausybės pasiūlymus kritikuoja žinomi ekonomistai, o diskusijų su visuomene apskritai nebuvo. „Skubos naudą velniai gaudo“ – skelbė vienas piketuotojų plakatų. LPSK siekia, kad mokesčių ir pensijų sistemas keičiančių įstatymų projektų svarstymas Seime būtų sustabdytas, diskusijoms būtų palikta daugiau laiko.

LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, profesinės sąjungos sutinka, kad yra būtina reformuoti mokesčių ir pensijų sistemas, tačiau sprendimai dėl to turi būti priimami apgalvotai. Pasak jos, Seimo komitetuose vyravęs visiškas chaosas gali persikelti į parlamento plenarinius posėdžius.

„Anot premjero, tie, kurie kritikuoja reformą ir bando stabdyti jos skubų įgyvendinimą, nenori, kad daugiau nei milijonas darbuotojų po reformos gautų didesnes pajamas. Tačiau juk niekas nei pačių darbuotojų, nei jų atstovų neklausė, kokių su darbo santykiais susijusių mokestinių pokyčių jie norėtų. Tam tiesiog nepalikta laiko“, – aiškino I. Ruginienė.