Vis dar neįteisinti herbai ir vėliavos
Rep­re­zen­ta­ci­niuo­se ren­gi­niuo­se plaz­dan­čios vė­lia­vos su že­mai­čių, aukš­tai­čių ar dzū­kų her­bais, taip pat ir už­sie­nio lie­tu­vių bend­ruo­me­nių vė­lia­vos Lie­tu­vo­je vis dar ne­įtei­sin­tos. Ofi­cia­liai ne­pat­vir­tin­ti ir et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų her­bai.

Negana to, užsienio lietuviai, atsivežę į Lietuvą savo bendruomenių vėliavas, rizikuoja sulaukti administracinių sankcijų už neteisėtą Lietuvos valstybės vėliavos atvaizdo naudojimą.

Per įvairias iškilmes tarp kitų vėliavų galima matyti ir užsienio lietuvių bendruomenių bei Lietuvos etnografinių regionų vėliavas.

Sukūrė precedentą

Ne visos užsienio lietuvių bendruomenės drįso atsivežti savo vėliavas į šią vasarą vykusią Lietuvos šimtmečio Dainų šventę „Vardan tos...“ Dar pavasarį Lietuvos heraldikos komisija (LHK) nusprendė, jog Australijos ir Šveicarijos lietuvių bendruomenių vėliavų mūsų šalyje negalima naudoti, nes jose – Lietuvos valstybės vėliavos segmentai. Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme įtvirtinta, kad Lietuvos valstybės vėliavos etalonas negali būti naudojamas kaip heraldikos pagrindas kitoms vėliavoms.

Anot Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotojo Stasio Tumėno, minėtas LHK sprendimas sukūrė teisinį precedentą, taikomą ir kitų užsienio lietuvių bendruomenių vėliavoms, nesuderintoms su LHK. Pasaulio lietuvių bendruomenę, įsteigtą 1958 metais, sudaro 45 kraštų bendruomenės. Jos disponuoja savo vėliavomis, dalis jų sukurta praėjusiame amžiuje, kai Lietuva dar buvo okupuota Sovietų Sąjungos.

Pagal dabartinius įstatymus, oficialiai sukurtus ir patvirtintus herbus gali turėti tik pati valstybė, apskritys, savivaldybės, miestai, miesteliai bei kaimai. Etnografinių regionų (Aukštaitijos, Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos ir Žemaitijos) herbai įstatymu nereglamentuoti, nors patys etnografiniai regionai įteisinti, sukurti ir jų, išskyrus Mažąją Lietuvą, herbai bei vėliavos.

Dar 2014 metais Etninės kultūros globos taryba inicijavo teisės aktų pakeitimus, kuriais siekta įteisinti etnografinių regionų heraldiką. Grupė tuomečio Seimo narių parengė atitinkamas pataisas. Tačiau projektas buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti. Regionų heraldikos problemos neišspręstos liko ir tuomet, kai 2016 metais valstybė oficialiai įteisino etnografinius regionus.

Įstatyme – vienaip, gyvenime – kitaip

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Rima Vasaitienė „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad tvarka, kur ir kaip naudoti etnografinio regiono vėliavą ar herbą, nėra nusistovėjusi, tačiau šie ženklai yra naudojami. „Vėliavą esame pakabinę prie muziejaus. Beje, vėliavą ar herbą naudoja ir kitos įstaigos“, – teigė ji.

Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Rūta Vildžiūnienė taip pat tikino, jog tai, kad šio regiono heraldika neįtvirtinta įstatymais, netrukdo jos naudoti. Važiuojant per Žemaitiją prie pastatų šalia trispalvės galima pamatyti ir Žemaitijos istorinę vėliavą. „Kas jaučiasi esąs žemaitis, tas ją ir kelia – tai kiekvieno laisvas apsisprendimas. Už tai nebaudžiama“, – kalbėjo ji.

Situacija stebina

Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad dabartinė situacija kelia nuostabą: etnografinių regionų heraldika neįteisinta, o miestų, miestelių ar net kaimų heraldika – įteisinta. „Taip galėjo nutikti dėl to, kad etnografiniai regionai nesutampa su administraciniais vienetais. Tai labiau kultūriniai regionai“, – sakė ji.

Dėl tokios situacijos kyla dviprasmybių. Pavyzdžiui, Kultūros rėmimo fondo lėšas norima skirstyti pagal etnografinius regionus, konkrečioms apskritims, sukūrus dešimt Kultūros tarybos padalinių. Tačiau, tarkime, Kauno apskritį galima priskirti keturiems etnografiniams regionams. Taigi neaišku, kuriam etnografiniam regionui ji turėtų atstovauti.

Bandys taisyti

Nesusipratimų naudojant Lietuvos etnografinių regionų heraldikos ženklus bei užsienio lietuvių bendruomenių vėliavas turėtų nebelikti. Seime registruotos Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų bei Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymų pataisos.

Jomis siūloma įteisinti etnografinių regionų herbus, reglamentuoti jų naudojimo tvarką, nustatyti mūsų šalies etnografinių regionų vėliavų, užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų naudojimo Lietuvoje teisinį reguliavimą, taip pat numatyti teisę Lietuvos valstybės vėliavos atvaizdą dekoratyviniais tikslais naudoti užsienio lietuvių bendruomenių vėliavose.

„Dabartinė situacija yra nenormali ir ją būtina keisti. Bandysime tai padaryti šią rudens sesiją, kad 2019 metais, kurie yra paskelbti Pasaulio lietuvių metais, tokių problemų nebebūtų“, – sakė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotojas S. Tumėnas.

Tarp kitų vėliavų plazdėjo ir regionų heraldika papuoštos vėliavos, naudotos ir prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijos iškilmių metu.