Virš politikų – įtarimų poveikiu šešėliai
Po­li­ti­kai su­ne­ri­mę: pa­sta­ruo­ju me­tu tei­sė­sau­gi­nin­kai vis daž­niau im­asi jų per­se­kio­ji­mo, tai­ky­da­mi anks­čiau ga­na re­tą nuo­sta­tą dėl pre­ky­bos po­vei­kiu, ir taip esą me­ta še­šė­lį vi­sai įsta­ty­mų lei­dy­bos sis­te­mai. Tei­si­nin­kas dr. Re­mi­gi­jus Mer­ke­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad ša­lies tei­sė­sau­gos tar­ny­bų dar­bas bū­tų efek­ty­ves­nis, jei­gu jos ne tik siek­tų įro­dy­ti pa­da­ry­tą nu­si­kal­ti­mą, bet ir ban­dy­tų už­kirs­ti jam ke­lią. Ta­čiau vie­šos ak­ci­jos pa­da­ro tei­sė­sau­gi­nin­kų dar­bą ge­riau ma­to­mą vi­suo­me­nei, nors re­zul­ta­tu kar­tais ga­li­ma su­abe­jo­ti.

Įta­ri­mai po­li­ti­kams pre­kia­vus po­vei­kiu šiais me­tais pa­si­py­lė it iš gau­sy­bės ra­go. Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė prieš ke­lias die­nas vie­šai nu­sis­te­bė­jo: ko­dėl tei­sė­sau­ga ne­sii­ma to­kių veiks­mų už­kar­dy­mo, nors anks­čiau tai da­ry­da­vo tir­da­ma kri­mi­na­li­nius nu­si­kal­ti­mus?

„Tu­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nis „Pre­ky­ba po­vei­kiu“ la­bai „sli­dus“, nes pro­ku­ro­rams ma­žiau rei­kia įro­di­nė­ji­mo. Pa­sta­ruo­ju me­tu ma­tau la­bai pa­vo­jin­gą ten­den­ci­ją, kad tą „pre­ky­bą po­vei­kiu“ ban­do­ma per­kel­ti, pri­tai­ky­ti tei­sės ak­tų ren­gi­mo sis­te­mai. Su­kel­tas įspū­dis, jog vi­si įsta­ty­mai per­ka­mi ir par­duo­da­mi, nors tai ne­tie­sa“, – ži­niask­lai­dai tvir­ti­no L. Grau­ži­nie­nė.

Ad­vo­ka­tų kon­to­ros „Co­balt“ vy­res­nio­jo tei­si­nin­ko ad­vo­ka­to Li­no Kup­ru­se­vi­čiaus, iki pra­ėju­sių me­tų dir­bu­sio pro­ku­ro­ru, ma­ny­mu, Lie­tu­vos vi­suo­me­nė vis dar su­nkiai su­vo­kia, kur glū­di nu­si­kal­ti­mas pa­gal pre­ky­bos po­vei­kiu nuo­sta­tą. „Dau­ge­liui ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl nu­si­kal­ti­mu lai­ko­mi to­kie veiks­mai, kai, tar­ki­me, as­muo sė­dė­da­mas ka­vi­nė­je pa­sa­ko pa­šne­ko­vui, kad ga­li už at­ly­gį pa­veik­ti ko­kį nors par­ei­gū­ną jo nau­dai, nors nei to par­ei­gū­no pa­žįs­ta, nei ke­ti­na pa­veik­ti. Ta­čiau jei po­vei­kio cen­tre mi­ni­mas vals­ty­bės tar­nau­to­jas, toks el­ge­sys pri­ly­gi­na­mas ne su­kčia­vi­mui, bet pre­ky­bai po­vei­kiu“, – aiš­ki­no tei­si­nin­kas.

Iš pa­žiū­ros – nie­ko blogo

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to Bau­džia­mo­sios jus­ti­ci­jos ka­ted­ros do­cen­to dr. R. Mer­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, kaip pre­ky­ba po­vei­kiu trak­tuo­ja­ma si­tua­ci­ja, kai as­muo, nau­do­da­ma­sis sa­vo pa­dė­ti­mi, įga­lio­ji­mais, tar­ny­ba ar tu­ri­ma įta­ka, sie­kia kam nors nau­din­go, bet ne vi­siš­kai skaid­raus vei­ki­mo. Pa­sak jo, prob­le­ma yra tai, kad kiek­vie­nas pikt­nau­džia­vi­mo at­ve­jis ir net dau­ge­lis nu­si­kals­ta­mų vei­kų kai kuo pa­na­šios į įpras­tus žmo­nių el­ge­sio stan­dar­tus.

Remigijus Merkevičius: „Specialiosioms tarnyboms neretai nesiseka pagauti asmens už rankos imant pinigus ar gaunant kokią nors naudą, nors tam tikroje situacijoje akivaizdu, kad jis naudojasi padėtimi. Prekyba poveikiu – labiau abstrakti sritis, nereikalaujanti konkrečių dalykų įrodinėjimo.“ /Romo Jurgaičio nuotrauka

„Juk su­kčia­vi­mas la­bai pa­na­šus į san­dė­rį, o pikt­nau­džia­vi­mas ar pre­ky­ba po­vei­kiu – į pa­ves­tų funk­ci­jų vyk­dy­mą. Ta­čiau nu­si­kals­ta­ma vei­ka per­žen­gia ri­bą tarp „ga­li­ma“ ir „ne­ga­li­ma“. Ar ta ri­ba per­ženg­ta – na­tū­ra­lu, kad spe­cia­lio­sios tar­ny­bos ma­no vie­naip, žmo­gus, trau­kia­mas at­sa­ko­my­bėn, daž­niau­siai bū­na įsi­ti­ki­nęs, jog nie­ko ne­pa­žei­dė, na, o teis­mas vie­nais at­ve­jais pa­sa­ko vie­naip, ki­tais – ki­taip“, – dės­tė tei­si­nin­kas.

Pa­sak ad­vo­ka­to L. Kup­ru­se­vi­čiaus, dau­ge­liui leng­viau su­vo­kia­mu ky­ši­nin­ka­vi­mo ar pa­pir­ki­mo at­ve­ju spren­di­mus pri­iman­čiam as­me­niui ky­šis duo­da­mas tie­sio­giai. Tuo me­tu pre­kiau­jant po­vei­kiu ky­šis per­duo­da­mas tar­pi­nin­kui, ku­ris dėl tu­ri­mų pa­žin­čių, ei­na­mų par­ei­gų, vi­suo­me­ni­nės pa­dė­ties ir pan., su­da­ro įspū­dį da­vė­jui, kad ga­li pa­veik­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jo spren­di­mus.

„Tar­ki­me, jei ad­vo­ka­tas sa­kys klien­tui ga­lin­tis per­duo­ti ky­šį tei­sė­jui už pa­lan­kų spren­di­mą, daž­niau­siai bus kons­ta­tuo­ja­ma, kad tas klien­tas gal­būt su­si­da­rė įspū­dį, jog ad­vo­ka­tas ga­li pa­veik­ti tei­sė­ją, mat daž­nai vaikš­to į teis­mus, bend­rau­ja su ati­tin­ka­mais par­ei­gū­nais. Pa­na­šių by­lų pa­sta­rai­siais me­tais pa­si­py­lė la­bai daug. Pa­si­ro­dė, kad to­kie veiks­mai ta­po kai ku­rių ne­są­ži­nin­gų ad­vo­ka­tų „vers­lu“, kai iš klien­tų rei­ka­lau­ja­ma pi­ni­gų tei­giant, jog jie bus per­duo­ti ka­žin ko­kiems par­ei­gū­nams kaip ky­šis, nors nei ke­ti­na­ma jų ne­šti, nei tie par­ei­gū­nai yra pa­vei­kia­mi“, – kal­bė­jo L. Kup­ru­se­vi­čius.

Už­ten­ka įspūdžio

Pa­sak ad­vo­ka­to, bū­tent dėl to, kad ko­rup­ci­niai su­si­ta­ri­mai bū­na la­bai slap­ti, mat nei ky­šio da­vė­jas, nei jį im­an­tis as­muo ne­no­ri, jog šie fak­tai iš­kil­tų į vie­šu­mą, dau­ge­lio ša­lių, taip pat ir Lie­tu­vos tei­sės ak­tai nu­ma­to at­sa­ko­my­bę net už ke­ti­ni­mus pre­kiau­ti po­vei­kiu. „Pa­gal šią nor­mą tei­sė­sau­gi­nin­kams ne­rei­kia įro­di­nė­ti nei rea­liai eg­zis­tuo­jan­čių pa­žin­čių, nei tar­pi­nin­ko ga­li­my­bės da­ry­ti įta­ką, nei ste­bė­ti kon­tak­tų su as­me­niu, ku­rį siū­lo­ma­si pa­veik­ti. Už­ten­ka įro­dy­ti, kad bu­vo su­si­ta­ri­mas dėl at­ly­gio už po­vei­kį, ir kad pa­gal ky­šį duo­dan­čio bei tar­pi­nin­kau­ti be­si­siū­lan­čio as­mens ko­kias nors sa­vy­bes ga­li su­si­da­ry­ti įspū­dis, jog po­vei­kis ga­li bū­ti pa­da­ry­tas“, – sa­kė L. Kup­ru­se­vi­čius.

Pasak Lino Kuprusevičiaus, būtent dėl to, kad korupciniai susitarimai būna labai slapti, daugelio šalių, taip pat ir Lietuvos teisės aktai numato atsakomybę net už ketinimus prekiauti poveikiu. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Ty­ri­mų dėl pre­ky­bos po­vei­kiu gau­sė­ji­mą R. Mer­ke­vi­čius aiš­ki­no bū­tent tuo, kad Lie­tu­vos tei­sė­sau­gi­nin­kams kuo to­liau, tuo su­nkiau pa­vyks­ta įro­dy­ti tie­sio­gi­nį ky­ši­nin­ka­vi­mą. „Spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms ne­re­tai ne­si­se­ka pa­gau­ti as­mens už ran­kos im­ant pi­ni­gus ar gau­nant ko­kią nors nau­dą, nors tam ti­kro­je si­tua­ci­jo­je aki­vaiz­du, kad jis nau­do­ja­si pa­dė­ti­mi. Pre­ky­ba po­vei­kiu – la­biau abs­trak­ti, ma­žiau apib­rėž­ta vei­kos sri­tis, ne­rei­ka­lau­jan­ti kon­kre­čių da­ly­kų įro­di­nė­ji­mo“, – tvir­ti­no tei­si­nin­kas.

Vis dėl­to, anot jo, to­kios tei­sė­sau­gi­nin­kų ga­lios ke­lia ir tam ti­krą ri­zi­ką. „Spe­cia­lio­sios tar­ny­bos ga­lė­tų la­biau pa­si­do­mė­ti nu­si­kals­ta­mu­mo pre­ven­ci­ja. De­ja, Lie­tu­vo­je ga­lio­jan­tis tei­si­nis reg­la­men­ta­vi­mas nė­ra nu­kreip­tas į tai, kad nu­si­kals­ta­ma vei­ka ne­bū­tų pa­da­ry­ta, – ap­gai­les­ta­vo R. Mer­ke­vi­čius. – Vi­sas Spe­cia­lių ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) dar­bas orien­tuo­tas į tai, kad ne­tei­sė­tas vei­ki­mas bū­tų baig­tas, tar­ny­ba iš­kel­tų fak­tą į vie­šu­mą ir taip par­ody­tų, jog toks el­ge­sys yra bau­džia­mas.“

Jo ma­ny­mu, įtei­si­nus nu­si­kals­ta­mų vei­kų už­kar­dy­mo me­cha­niz­mą, STT veik­la iš tie­sų tap­tų efek­ty­ves­nė, nes su­ma­žė­tų ban­dy­mų nu­si­ženg­ti. Ki­ta ver­tus, to­kiu at­ve­ju vi­suo­me­nė ma­žiau gir­dė­tų apie tei­sė­sau­gi­nin­kų dar­bą. „Už­kar­dant nu­si­kal­ti­mus la­bai efek­ty­viai vie­šu­mo­je ga­lė­tų kil­ti įspū­dis, kad nie­kas nie­ko ne­per­se­kio­ja, o tai reiš­kia, jog tar­ny­bos dir­ba ne­efek­ty­viai. Da­bar ga­li­ma gal­vo­ti, kad į bau­džia­mą­jį per­se­kio­ji­mą orien­tuo­ta veik­la sten­gia­ma­si pa­tei­sin­ti sa­vo, kaip spe­cia­lio­sios tar­ny­bos, sta­tu­są, par­ody­ti, jog kai kas da­ro­ma“, – svars­tė tei­si­nin­kas.

Triukš­mo daug, re­zul­ta­tai menki

Šiais me­tais tei­sė­sau­gi­nin­kai po­li­ti­kams par­eiš­kė jau ne vie­ną įta­ri­mą pre­ky­ba po­vei­kiu. Nau­jau­si įta­ri­mai mes­ti par­la­men­ta­rui, par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ at­sto­vui Pe­trui Gra­žu­liui. Jis apk­laus­tas kaip spe­cia­lu­sis liu­dy­to­jas dėl pre­ky­bos po­vei­kiu ir do­ku­men­tų klas­to­ji­mo at­lie­kant Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos bei bend­ro­vės „Ju­dex“ ga­li­mų ne­skaid­rių su­si­ta­ri­mų ty­ri­mą.

Dėl pa­teik­tų įta­ri­mų po­vei­kiu ir ga­li­mo ky­ši­nin­ka­vi­mo šį pir­ma­die­nį Sei­mo na­rio man­da­to at­si­sa­kė Dar­bo par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­kas ir rin­ki­mų šta­bo va­do­vas Vy­tau­tas Gap­šys. Pro­ku­ro­rai įta­ria, kad jis pa­ėmė 25 tūkst. eu­rų ky­šį už vers­lo kon­cer­nui „MG Bal­tic“ pa­lan­kius spren­di­mus. At­lie­kant tą pa­tį iki­teis­mi­nį ty­ri­mą įta­ri­mai dėl pre­ky­bos po­vei­kiu ir ne­tei­sė­to pra­tur­tė­ji­mo taip pat pa­teik­ti bu­vu­siam Li­be­ra­lų są­jū­džio pir­mi­nin­kui eks­par­la­men­ta­rui Eli­gi­jui Ma­siu­liui. Už tam ti­krus šiam kon­cer­nui pa­lan­kius ir fi­nan­siš­kai nau­din­gus spren­di­mus jis esą pa­ža­dė­jo, su­si­ta­rė pri­im­ti ir sa­vo bei ki­tų nau­dai pa­ėmė 106 tūkst. eu­rų ky­šį.

Ge­gu­žę pro­ku­ro­rai pra­ne­šė bai­gę iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl pre­ky­bos po­vei­kiu, ku­ria­me ži­niask­lai­dos gru­pės va­do­vas Ged­vy­das Vai­naus­kas kal­ti­na­mas su­ta­ręs su par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ va­do­vu eu­ro­par­la­men­ta­ru Ro­lan­du Pa­ksu, kad jis už be­veik 10 tūkst. eu­rų ky­šį pa­veiks Vals­ty­bi­nės te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jos dar­buo­to­jus, jog šie leis­tų nau­do­ti nau­ją „Nor­fos“ par­duo­tu­vę Prie­nuo­se.

Ba­lan­dį dėl pre­ky­bos po­vei­kiu STT bu­vo su­lai­ky­tas Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos di­rek­to­rės pa­ta­rė­jas „dar­bie­tis“ Gin­ta­ras Fur­ma­na­vi­čius.

Dar dau­giau ne­ri­mo tarp po­li­ti­kų prieš ke­lias sa­vai­tes pa­sė­jo su „MG Bal­tic“ su­si­ju­sią po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos by­lą ti­rian­tis pro­ku­ro­ras Jus­tas Lau­cius. Jis par­eiš­kė, kad pro­ku­ro­rai „tu­ri klau­si­mų“ ir iki šiol ty­ri­me ne­mi­nė­tiems Sei­mo na­riams, ta­čiau įvar­dy­ti juos at­si­sa­kė.

Nors vie­šu­mo­je dau­giau­sia dė­me­sio su­lau­kia bū­tent po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos by­los, sta­tis­ti­ka at­sklei­džia ki­to­kius duo­me­nis. Su ko­rup­ci­ja ko­vo­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­rius šių me­tų pra­džio­je pa­skel­bė sa­vo at­lik­tą 2006–2013 me­tų ky­ši­nin­ka­vi­mo, pa­pir­ki­mo ir pre­ky­bos po­vei­kiu by­lų ana­li­zę. Ji ro­do, kad daž­niau­siai už ky­šio da­vi­mą Lie­tu­vo­je bu­vo bau­džia­mi gy­ven­to­jai, siū­lę pi­ni­gų ke­lių po­li­ci­nin­kui (98 proc. at­ve­jų). Itin re­tai pa­pir­ki­nė­to­jai kė­si­no­si į mui­ti­nės dar­buo­to­jus (1 proc.), ki­tus vals­ty­bės tar­nau­to­jus (0,6 proc.) ar sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nis­tra­ci­jų dar­buo­to­jus (0,3 proc.). Tarp nag­ri­nė­tų by­lų yra tik vie­na po­li­ti­ko pa­pir­ki­mo by­la.

. . .

Pre­ky­ba poveikiu

Pa­gal šią Bau­džia­mo­jo ko­dek­so nor­mą, bau­džia­ma ne tik už ky­šio da­vi­mą, bet ir už pa­ža­dą ar pro­vo­ka­ci­ją jį duo­ti.

At­sa­ko­my­bė už pre­ky­bą po­vei­kiu Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se at­si­ra­do Lie­tu­vai 2002 me­tais ra­ti­fi­ka­vus Bau­džia­mo­sios tei­sės kon­ven­ci­ją dėl ko­rup­ci­jos. Iki 2011 me­tų ši nu­si­kals­ta­ma vei­ka bu­vo įvar­di­ja­ma kaip „tar­pi­nin­ko ky­ši­nin­ka­vi­mas“ ir nu­ma­tė at­sa­ko­my­bę tik ky­šio ga­vė­jams.

2011 me­tų bir­že­lio 21 die­ną įsta­ty­mu at­sa­ko­my­bė už pre­ky­bą po­vei­kiu bu­vo įtvir­tin­ta vie­na­me Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­ny­je, pa­kei­čiant jo pa­va­di­ni­mą į Pre­ky­bą po­vei­kiu. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas sa­vo spren­di­muo­se yra pa­žy­mė­jęs, kad pre­ky­bos po­vei­kiu nor­ma api­ma tiek tuos at­ve­jus, kai tar­pi­nin­kas tu­ri rea­lias ga­li­my­bes už ky­šį pa­veik­ti ad­re­sa­tą ir ke­ti­na tai pa­da­ry­ti, tiek ir tuos at­ve­jus, kai as­muo ap­gau­na­mas dėl tar­pi­nin­ko ga­li­my­bių ir ke­ti­ni­mų pa­veik­ti ad­re­sa­tą.

Po 2014 me­tų ru­de­nį par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ būs­ti­nė­je at­lik­tų kra­tų Sei­me ini­ci­juo­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­ria­me siū­lo­ma pa­nai­kin­ti bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę už pre­ky­bą po­vei­kiu ju­ri­di­niams as­me­nims, taip pat de­kri­mi­na­li­zuo­ti pa­siū­ly­mą duo­ti ky­šį, pa­ža­dą ir su­si­ta­ri­mą duo­ti ar pri­im­ti ky­šį, pa­lie­kant bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę tik už pa­tį ky­šio da­vi­mo ar pri­ėmi­mo fak­tą bei už pro­vo­ka­vi­mą ir rei­ka­la­vi­mą duo­ti ky­šį. 2015 me­tais Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja pa­siū­lė Vy­riau­sy­bei ne­pri­tar­ti šioms įsta­ty­mo pa­tai­soms.