Vilniuje kyla memorialas Lietuvos kariams
Ge­gu­žės pa­bai­go­je An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se bus baig­tas įreng­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­rių me­mo­ria­las. Svar­biau­sias jo ak­cen­tas – pa­mink­las už tė­vy­nę žu­vu­siems ka­riams.

An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se, ne­to­li Me­ni­nin­kų kal­ne­lio, kur am­ži­no­jo poil­sio at­gu­la la­biau­siai ša­liai nu­si­pel­nę kul­tū­ros ir me­no at­sto­vai, ku­ria­mas me­mo­ria­las Lie­tu­vos ka­riams. Čia taip pat su­pro­jek­tuo­tos vie­tos, ku­rio­se bus lai­do­ja­mi ži­no­mi ir kraš­to ap­sau­gos sis­te­mai nu­si­pel­nę žmo­nės.

Bal­tas sme­to­ni­nis kryžius

Pa­gal skulp­to­riaus Ka­zio Venc­lo­vos par­eng­tą pro­jek­tą „Bal­tas sme­to­ni­nis kry­žius“ An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se jau iš­ki­lo pil­ko gra­ni­to pa­mink­las, skir­tas vi­sų Lie­tu­vos ka­rių, ku­rie žu­vo par­ti­za­ni­nio ka­ro me­tais, trem­ty­se, ka­lė­ji­muo­se ir ku­rių pa­lai­do­ji­mo vie­ta nė­ra ži­no­ma, at­mi­ni­mui. Už­ra­šas ant jo skel­bia: „Žu­vu­siems už Tė­vy­nę. Jų ka­pai ži­no­mi Die­vui.“ Šie žo­džiai iš­kal­ti ant pil­kos spal­vos po­li­ruo­to gra­ni­to plokš­tės, vi­du­ry­je – Ge­di­mi­nai­čių stul­pai. Kaip in­for­ma­vo Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM), skulp­tū­ros ver­tė – kiek dau­giau nei 26 tūkst. eu­rų.

Me­mo­ria­lo vie­to­je taip pat iš­be­to­nuo­tos at­ra­mi­nės sie­nu­tės, per­mū­ri­ja­ma ak­me­nų sie­na, klo­ja­mas grin­di­nys (aikš­te­lė apie pa­mink­lą ir ta­kai). „Dar­bai at­lie­ka­mi sie­kiant su­tvar­ky­ti ka­rių ka­pams skir­tą skly­pą, „nu­sė­du­sią“ jo da­lį ir dėl at­mos­fe­ri­nio van­dens pa­kry­pu­sias at­ra­mi­nes sie­nu­tes“, - aiš­ki­no KAM Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo sky­riaus ve­dė­ja Vik­to­ri­ja Cie­mi­ny­tė.

Ka­pa­vie­tės ir ka­riams, ir ge­ne­ro­lams, ir ministrams

Skly­pe taip pat bus su­stip­rin­tos laip­tų kons­truk­ci­jos, nu­žy­mė­tos ka­pa­vie­tės, įreng­ta lie­taus su­rin­ki­mo sis­te­ma, at­so­din­ti krū­mai. Vi­sus tvar­ky­mo dar­bus nu­ma­to­ma baig­ti ge­gu­žės pa­bai­go­je. Bend­ra jų ver­tė – dau­giau kaip 46 tūkst. eu­rų.

Iš vi­so šia­me skly­pe su­pro­jek­tuo­tos 58 ka­pa­vie­tės. Jo­se, ar­ti­mie­siems pa­gei­dau­jant, ga­lės bū­ti lai­do­ja­mi ka­riai, žu­vę ei­da­mi tar­ny­bą, taip pat ge­ne­ro­lai, ka­riuo­me­nės va­dai ir kraš­to ap­sau­gos mi­nis­trai.

Pa­gar­bos ka­riams ženklas

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras Juo­zas Ole­kas džiau­gia­si, kad me­mo­ria­lo įren­gi­mo dar­bai ju­da pa­bai­gos link. „Se­niai kal­bė­jo­me apie mū­sų ka­rių at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mą, se­niai ap­sisp­ręs­ta dėl šios vie­tos An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se. Ka­rių, pa­au­ko­ju­sių sa­vo gy­vy­bę už Lie­tu­vą, yra ne­ma­žai. Net ne­ži­no­me, kur dau­ge­lio jų ka­pai – kaip iš­kal­ta ant pa­mink­lo: „Jų ka­pai ži­no­mi Die­vui.“ Tė­vy­nė­je jie pri­va­lo tu­rė­ti at­mi­ni­mo ženk­lą“, - pa­brė­žė mi­nis­tras.

J. Ole­kas ti­ki­si, kad toks Lie­tu­vos ka­rių at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mas – ne pa­sku­ti­nis. Anot jo, svars­to­ma ir dau­giau idė­jų, kaip pa­gerb­ti žmo­nes, ko­vo­ju­sius už tė­vy­nę. Mi­ni­ma ga­li­my­bė Kau­no Šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo (Įgu­los) baž­ny­čio­je su­ra­šy­ti žu­vu­sių Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės ko­vų sa­va­no­rių, tar­pu­ka­rio ka­ri­nin­kų, par­ti­za­nų pa­var­des. „Pa­gar­bos ka­riui ti­krai ne­bus per daug. Stip­ry­bės at­ei­ties dar­bams, tar­nys­tei tė­vy­nei se­mia­mės iš is­to­ri­jos. Įam­žin­da­mi ka­rių at­mi­ni­mą, pra­smin­gai įam­ži­na­me gar­bin­gą mū­sų vals­ty­bės, ka­riuo­me­nės is­to­ri­ją. Lie­tu­vos ka­riai vi­sa­da gy­nė ne­prik­lau­so­my­bę, mū­sų vals­ty­bės de­mo­kra­ti­ją“, - kal­bė­jo J. Ole­kas.

Rei­ka­lin­gas memorialas

Sei­mo na­rys Ar­vy­das Anu­šaus­kas pa­sa­ko­jo, kad An­ta­kal­nio ka­pi­nės ir at­si­ra­do kaip ka­ri­nės ka­pi­nės. Įvai­riais is­to­ri­niais lai­ko­tar­piais jo­se lai­do­ti lie­tu­vių sa­va­no­riai, len­kų, so­vie­tų ka­riai, NKVD par­ei­gū­nai. Par­la­men­ta­ro nuo­mo­ne, me­mo­ria­las Lie­tu­vos ka­riams la­bai rei­ka­lin­gas. Esą An­ta­kal­nio ka­pi­nių ne­rei­kia pa­lik­ti vien is­to­ri­jai ar ki­tų vals­ty­bių ka­rių at­mi­ni­mui įam­žin­ti.

A. Anu­šaus­ko tei­gi­mu, ša­ly­je yra ne­ma­žai Lie­tu­vos ka­rių įam­ži­ni­mo vie­tų. Jos la­biau­siai su­si­ju­sios su is­to­ri­niais lai­ko­tar­piais: 1918-1920 me­tų Ne­prik­lau­so­my­bės, po­ka­rio ko­vo­mis. „Pa­vyz­džiui, žu­vu­sių par­ti­za­nų įam­ži­ni­mo vie­tų yra dau­giau kaip tūks­tan­tis. Re­gio­nuo­se pa­sta­ty­ti sep­ty­ni pa­mink­lai, ant jų iš­kal­tos žu­vu­sių­jų pa­var­dės. Įam­ži­ni­mo vie­tų ne­ma­žai, ta­čiau ne vi­sos sa­vi­val­dy­bės jas vie­no­dai trak­tuo­ja. Kai ku­rios, pa­vyz­džiui, Ši­la­lės sa­vi­val­dy­bė, vi­sa­da skir­da­vo daug dė­me­sio mū­sų ka­rių, ypač po­ka­riu žu­vu­sių sa­va­no­rių, at­mi­ni­mui įam­žin­ti, at­si­ra­do daug nau­jų“, - sa­kė Sei­mo na­rys.