Viktoro Pranckiečio gėda sumažėjo
Par­eiš­kęs, kad jam gė­da bū­ti Sei­mo pir­mi­nin­ku, Vik­to­ras Pra­nckie­tis pa­siū­ly­mų ir užuo­mi­nų trauk­tis su­lau­kė ne vien iš opo­zi­ci­jos, bet ir iš sa­vų. Ta­čiau jis vi­sai ne­ke­ti­na to da­ry­ti. Va­kar pa­lai­ky­mą sa­vo par­ti­jos na­riui jau reiš­kė „vals­tie­čių“ ly­de­ris Ra­mū­nas Kar­baus­kis, ti­kin­da­mas, kad par­la­men­to va­do­vui gė­da ne­bent dėl opo­zi­ci­jos.

V. Pranckietis daug kritikos sulaukė dėl žodžių, ištartų ketvirtadienį prie Seimo rūmų vykusiame mitinge „Mes kaltinam!“ Seimo pirmininkas pareiškė, kad jam gėda dėl kai kurių parlamentarų, ir paminėjo iš Seimo pasitraukusius Mindaugą Bastį, Kęstutį Pūką, Gretą Kildišienę, taip pat apkaltos laukiantį Artūrą Skardžių. „Man tikrai gėda būti to Seimo pirmininku. Norėčiau būti direktoriumi, tada galėčiau ateiti ir pasakyti: tu balsuoji taip, tu balsuoji taip, visi balsuojame vieningai. Deja, demokratijos kaina yra tokia“, – susirinkusiems žmonėms kalbėjo jis. Reakcijos ilgai laukti nereikėjo.

R. Karbauskio kritika

Pirma užuomina, kad V. Pranckietis galėtų trauktis, nuskambėjo iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko R. Karbauskio lūpų. Šis per mitingą pareiškė, esą jei Seimo vadovui gėda dėl kai kurių parlamentarų, jis gali atsistatydinti. „Liūdnai atrodė Seimo pirmininkas šioje scenoje. Tai yra faktas, nes tikriausiai nesitikėjo tokios publikos reakcijos, – trūksta patirties, politinės, – dėstė R. Karbauskis. – Jis turbūt nepratęs prie tokios publikos reakcijos. Renkame Seimo vadovą, galime išrinkti ir kitą pirmininką. Jeigu jam gėda, turi atsistatydinti. Bet dėl ko gali būti gėda, nelabai suprantu. Jeigu kam įdomu, sprendimas dėl M. Basčio, kad jis pasitrauktų, pasiektas LVŽS dėka.“

Tiesa, po vakarykščio susitikimo su V. Pranckiečiu „valstiečių“ lyderis pakeitė toną. R. Karbauskis aiškino, kad Seimo pirmininko atsistatydinimas nesvarstomas, juo pasitikima, o parlamento vadovui gėda nebent dėl opozicijos veiksmų. „Rytą šnekėjomės. Iš tiesų dėl mūsų frakcijos, mūsų koalicijos Seimo pirmininkui ne gėda. Tikriausiai tame renginyje jį buvo apėmęs didelis stresas, tad, manau, gaudė tokias mintis, kokios tuo metu atėjo į galvą. Ir galbūt ne visai korektiški buvo tie pasakymai viso Seimo atžvilgiu. Tikiuosi, ateityje tokių kalbų nebebus“, – vylėsi LVŽS vadovas.

Vakar V. Pranckiečio žodžius įvertino ir premjeras Saulius Skvernelis. „Manau, jeigu jis neturi galimybių, jei nemato galimybių konsoliduoti Seimą, priimti sprendimus, kad darbas taptų efektyvesnis, yra vienas sprendimas“, – per delfi.lt konferenciją aiškino Vyriausybės vadovas, paklaustas, ar Seimo pirmininkas turėtų trauktis.

Baronas kiaulės akimis

Konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis situaciją įvertino feisbuke. Jis paskelbė įrašą, pavadintą „Begėdžių partija?“ „Ar niekas nepastebėjo, net Indrė Makaraitytė, kad jaunasis baronas turi kiaulės akis? Jos niekad nerausta, joms dėl nieko ne gėda. Jeigu Seimo pirmininkui gėda dėl neadekvataus atsakomybei Seimo, jis (pirmininkas) gali eiti šalin. Atrasim pakaitinių begėdžių“, – teigė profesorius.

V. Landsbergis prakalbo ir apie pirmalaikius rinkimus. Pasak jo, kita siūloma galimybė – Seimas susigėsta ir nutaria pasitikrinti, ar tauta, kuri išrinko, myli jį vis labiau, ar kiek mažiau. „Išrinktų gal mažiau begėdišką. Klausimas. Baronas teigia, kad naujas Seimas būtų dar begėdiškesnis. Tačiau tai lemtų valdančioji Naisių vasarų partija, kuri per tralialiuojančią TV antai sugebėjo prisitraukti ir padoresnių, ne grobikiškų, žmonių. Kur jie dabar, kaip jaučiasi? Vienam gėda. Jeigu kitiems ne gėda dėl jų vardu trimituojamo kraštutinio, jau beveik putininio, cinizmo, tada pirmyn“, – rašė V. Landsbergis.

Nulinis supratimas apie demokratiją

V. Pranckiečiui kliuvo nuo opozicinio Liberalų sąjūdžio. Pasak partijos pirmininko Eugenijaus Gentvilo, mitinge Seimo pirmininkas su minia skanduodamas „Gėda!“ pamiršo tai pasakyti dar kartą – sau, kad jam gėda dėl nesugebėjimo vadovauti parlamentui. Liberalai priminė, jog V. Pranckietis – vienas valstybės vadovų – turėjo nedeklaruotų ryšių su R. Karbauskio valdomu „Agrokoncernu“ dėl žemės nuomos ir dabar kategoriškai atsisako komentuoti bet kokius su šia bendrove susijusius reikalus, be to, taiko dvejopus standartus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkei Laurai Matjošaitytei, kuri esą dangsto R. Karbauskio galimą įtaką „valstiečiams“. Dėl tokio savo elgesio V. Pranckietis, liberalų nuomone, tampa panašus ne į Seimo, o į „Agrokoncerno“ pirmininką.

„Noriu priminti, kad Giovanni Spadolini septynerius metus vadovavo Italijos Senatui, nors priklausė vienai mažiausių frakcijų. V. Pranckietis turi suprasti, kad ne galios demonstravimas ir paklusnumo reikalavimas, o siekis suderinti interesus yra Seimo pirmininko uždavinys. Siūlau jam priimti skubius sprendimus, jei iš tikrųjų bent kiek gėda“, – tvirtino E. Gentvilas. Liberalas pridūrė, kad tokie žodžiai kaip „mažuma turi paklusti daugumai“, nuskambėję iš antro valstybės asmens lūpų, aiškiai parodo, jog V. Pranckiečio supratimas apie parlamentinę demokratiją prilygsta nuliui.

Kitos opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis irgi mano, kad V. Pranckietis turi trauktis iš pareigų. Jis apgailėtina vadino situaciją, kai Seimui vadovauja būtent šis „valstiečių“ politikas. Pasak „tvarkiečių“ lyderio, V. Pranckietis nemoka atlikti Seimo pirmininkui tenkančių užduočių, nesugeba organizuoti posėdžių. „Tegul „valstiečiai“ siūlo kitą vadovą. Yra tarp jų kandidatų, kurie gali dirbti, nes šis žmogus akivaizdžiai nesusidoroja su savo darbu“, – piktinosi R. Žemaitaitis.

Stiprins pajėgumą

V. Pranckietis, nors ir sulaukė daug priekaištų bei kritikos, atsistatydinti neketina. Vakar jis kalbėjo, kad Seimas toliau dirba, pirmalaikių rinkimų nebus, o valdantieji siekia išplėsti koaliciją. „Seimas dirba, sprendimus priima, dauguma yra. Atrodo, ji dar sustiprės, nes esama daugiau norinčių dirbti drauge su daugumą. Todėl apie jokį Seimo „pasileidimą“ ir programos nevykdymą nėra kalbos“, – aiškino V. Pranckietis.

Šiuo metu valdantieji – „valstiečių“ ir Socialdemokratų darbo frakcijos koalicija – neturi formalios daugumos Seime. Tačiau jų sprendimus dažnai palaiko Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai. R. Karbauskis tvirtino, kad paramos koalicijai bus ieškoma visose parlamento frakcijose. „Kadangi opozicijos atstovai ima grasinti, jog nedirbs, sabotuos Seimo darbą, dabar mes atitinkamai svarstome, kaip sustiprinti koaliciją, kad, jeigu jų ir nebūtų Seimo salėje, galėtume sėkmingai priimti sprendimus“, – BNS dėstė R. Karbauskis.

Tomas Janeliūnas: "Efektyviau valdyti Seimą Viktorui Pranckiečiui trukdo politinės patirties trūkumas ir kai kurios asmeninės savybės."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lūkesčių nepateisino

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno manymu, V. Pranckietis nėra tas politikas, kuris galėtų pasiūlyti išeitį iš susidariusios parlamentinės krizės. „Matyt, tai jau pradeda erzinti valdančiosios koalicijos lyderius, nes lūkesčiai nepasiteisino“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Todėl jis neatmetė tikimybės, kad atsistatydinti gali ir pats V. Pranckietis, kai šiam „pabos būti atpirkimo ožiu“. Pasak T. Janeliūno, keisti dabartinį Seimo pirmininką valdantieji išdrįstų tik tuo atveju, jei turėtų geresnį kandidatą ir būtų tikri, jog pakaktų parlamentarų balsų jam paskirti. „Gali būti, kad ir esant nepasitenkinimui dėl V. Pranckiečio bus pabijota dar labiau aštrinti šią krizę ir rizikuoti apskritai nepatvirtinti naujo vadovo. Juk dabar Seime nėra tvirtos daugumos“, – svarstė T. Janeliūnas. Jo akimis, pakeisti V. Pranckietį galėtų Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė. „Kad ir koks būtų tas galimas pirmininkas, visi supranta, jog toną užduotų pats R. Karbauskis“, – pažymėjo politologas.

T. Janeliūno teigimu, nuo Seimo vadovo didele dalimi priklauso parlamentinių krizių suvaldymas. „Seimo pirmininkas turėtų vadovautis ne partinėmis ideologijomis, o siekiu ieškoti kompromiso. Ir tais atvejais, kai kompromisą būtina rasti, nepaisant ideologinių skirtumų, Seimo pirmininko, kaip moderatoriaus, funkcijos yra ypač svarbios. Nuo to, kaip jis padeda frakcijoms susitarti, gali priklausyti nemažos dalies parlamento sprendimų priėmimas“, – kalbėjo politologas. Jo nuomone, efektyviau valdyti Seimą V. Pranckiečiui trukdo politinės patirties trūkumas ir kai kurios asmeninės savybės.