Viktoras Pranckietis: žmonės viską supranta, ir mes turime kalbėti tiesą
Vals­tie­čiams ža­lie­siems net ir va­sa­ra ne­at­ne­šė ra­my­bės. Par­ti­jos pir­mi­nin­kas vėl įkliu­vo su Gre­ta Kil­di­šie­ne. Šį­kart jau ir bend­ra­žy­giai par­odė ne­pa­si­ten­ki­ni­mą. Žo­dis „me­las“ at­si­ra­do jų lek­si­ko­je. 

Ra­mū­nas Kar­baus­kis spar­čiai pra­ran­da, o gal net jau ir pra­ra­do są­ži­nin­go po­li­ti­ko var­dą, kar­tu su juo ir pa­si­ti­kė­ji­mą. Tą ro­do nuo­lat kren­tan­tys rei­tin­gai. Ta­čiau toks ly­de­rio el­ge­sys la­bai ken­kia ir vi­sai Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gai, to­dėl vyks­ta vi­daus svars­ty­mai, kaip ge­rin­ti si­tua­ci­ją. Vie­nas iš siū­ly­mų leis­ti di­de­lio ti­ra­žo lai­kraš­tį var­gu ar taps iš­ga­ny­mu, jei ne­bus su­vo­ki­mo, kad čia ne ži­niask­lai­dos prob­le­ma – vals­ty­bė ne dva­ras, ku­ria­me pa­val­di­niai ne­prieš­ta­rau­ja po­no el­ge­siui ir kal­boms, nes gy­ve­na iš jo ma­lo­nės.

Dug­nas vi­sai ar­ti. Tą įro­do pa­sku­ti­nė „Vil­mo­rus“ apk­lau­sa. Vik­to­rą Pra­nckie­tį ne­pa­lan­kiai ver­ti­na šiek tiek dau­giau nei 15,5 proc., Sau­lių Skver­ne­lį – 26,5 proc., o R. Kar­baus­kį dau­giau nei 52 proc. rin­kė­jų. Dau­giau ne­igia­mų bal­sų te­su­rin­ko da­bar jau at­sis­ta­ty­di­nu­si Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­kė Ži­vi­lė Pins­ku­vie­nė.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Povilas Urbšys pripažįsta, kad jų frakcija ir vyriausybė užsiima ne tuo, dėl ko juos žmonės išrinko į Seimą.

Su aukš­tu pa­si­ti­kė­ji­mo kre­di­tu val­džią lai­mė­ju­sių Vals­tie­čių ir ža­lių­jų rei­tin­gai pa­sta­ruo­sius ke­lis mė­ne­sius čiuo­žia že­myn lyg sli­dė­mis nuo kal­no. Apk­lau­sos ro­do, kad jie rei­tin­gų len­te­lė­je jau ne pir­mi – Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų rei­tin­gai aukš­tes­ni. Po­li­to­lo­gai sa­ko, kad daž­nai taip nu­tin­ka, kai rin­ki­mus lai­mi po­li­ti­nės sis­te­mos pa­kraš­ty­je bu­vu­sios par­ti­jos. Jų rei­tin­gai grei­tai užau­ga, bet ne­pa­tei­si­nus rin­kė­jų lū­kes­čių, taip pat grei­tai ir nu­kren­ta. Ir dėl to kal­ti ne vien ne­po­pu­lia­rūs spren­di­mai, kam pa­pras­tai po­li­ti­kai lin­kę su­vers­ti vi­są kal­tę. Po­li­to­lo­gas Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas tei­gia, kad tik at­ėję į Sei­mą vals­tie­čiai ėmė kel­ti er­ze­lį keis­tais spren­di­mais – pir­miau­sia ėmė­si Pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo klau­si­mo. Ne­pa­si­ti­kė­ji­mą ke­lia ir Vals­tie­čių ža­lių­jų frak­ci­jos su­dė­tis Sei­me.

„Jie yra su­rink­ti tie­siog tam kar­tui, vien­kar­ti­niam ren­gi­niui. Vy­riau­sy­bė yra nie­kie­no, ji­nai ne­par­ti­nė. Su­rink­ti žmo­nės, ku­rie su po­li­ti­ka, su par­ti­ja nie­ko ne­tu­ri bend­ro. R. Kar­baus­kio eks­pe­ri­men­tas – jis tą pos­tą, ku­ris tu­rė­jo jam pri­klau­sy­ti, kaip lai­mė­ju­sios par­ti­jos ly­de­riui – mi­nis­tro pir­mi­nin­ko pos­tą, jis ati­da­vė žmo­gui iš ša­lies, vi­siš­kai ne par­ti­jos na­riui ir vėl čia to­kia dvi­val­dys­tė, kam tos dvi gal­vos rei­ka­lin­gos, vėl iš­kart ga­mi­na konf­lik­tus tie da­ly­kai“, – aiš­ki­na M. Ro­me­rio uni­ver­si­te­to do­cen­tas dr. Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas.

Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos na­rys Po­vi­las Urb­šys pri­pa­žįs­ta, kad jų frak­ci­ja ir vy­riau­sy­bė už­sii­ma ne tuo, dėl ko juos žmo­nės iš­rin­ko į Sei­mą.

„Mes pra­ran­da­me sa­vo po­li­ti­nę ta­pa­ty­bę, ku­rią pa­tei­kė­me rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu. Mes sa­ve pa­tei­kė­me kaip jau­trius so­cia­li­ne pra­sme ir ku­rie bū­tent ver­ti­na tra­di­ci­nes ver­ty­bes“, – sa­ko P. Urb­šys.

Po­li­to­lo­gas To­mas Ja­ne­liū­nas tei­gia, kad po­li­ti­ko­je la­bai svar­bus są­ži­nin­gu­mas. Žmo­nės pra­ran­da pa­si­ti­kė­ji­mą tais po­li­ti­kais, ku­rie ven­gia tie­sių at­sa­ky­mų, iš­si­su­ki­nė­ja, kal­ba ne­aiš­kiai. Tai pa­de­mons­tra­vo pats Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos ly­de­ris R. Kar­baus­kis jau ne pir­ma kar­tą aiš­kin­da­ma­sis dėl san­ty­kių su G. Kil­di­šie­ne.

Pro­fe­so­rius dr. T. Ja­ne­liū­nas: „Šia pra­sme R. Kar­baus­kis jau pra­ra­do są­ži­nin­go po­li­ti­ko įvaiz­dį ir tos pa­stan­gos ban­dy­ti iš­si­su­ki­nė­ti, aiš­kin­ti kaž­ko­kiais keis­tais va­rian­tais, kas vy­ko ar ne­vy­ko, tai ne­pri­de­da pa­si­ti­kė­ji­mo.“

„Toks po­li­ti­kas ne­be­tu­ri są­ži­nin­go po­li­ti­ko epi­te­tų. Tai čia yra bai­siau­sias da­ly­kas bet ku­riam po­li­ti­kui. Šia pra­sme R. Kar­baus­kis jau pra­ra­do są­ži­nin­go po­li­ti­ko įvaiz­dį ir tos pa­stan­gos ban­dy­ti iš­si­su­ki­nė­ti, aiš­kin­ti kaž­ko­kiais keis­tais va­rian­tais, kas vy­ko ar ne­vy­ko, tai ne­pri­de­da pa­si­ti­kė­ji­mo, vi­sų pir­ma, juo, o ati­tin­ka­mai ir vi­sai par­ti­jai“, – ti­ki­na VU Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to pro­fe­so­rius dr. T. Ja­ne­liū­nas.

Kai po­li­ti­kas ven­gia tie­sių at­sa­ky­mų, žmo­nės iš­va­das pa­da­ro pa­tys.

„Ma­nau, kad jis įklim­po, stip­riai įklim­po. Jis ti­krai me­la­vo, jis ti­krai kū­rė pa­sa­kas dėl tos ma­ši­nos, jos pir­ki­mo, t.t. Ir da­bar, sa­ky­kim, ta kny­ga vėl­gi su­nkiai pa­aiš­ki­na­mas ėji­mas. To­liau ku­ria to­kią kons­truk­ci­ją, ku­ri gry­nai ant mo­lio pa­sta­ty­ta ir vi­si su­pran­ta, kad ta Gre­ta ti­krai ne­ei­li­nė mo­te­ris jo gy­ve­ni­me. Jei­gu tu no­ri tu­rė­ti pri­va­tų gy­ve­ni­mą, tai ne­ik į po­li­ti­ką“, – api­bend­ri­na V. Dumb­liaus­kas.

Sei­mo pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pra­nckie­tis ne­nei­gia, kad prie smun­kan­čių par­ti­jos rei­tin­gų la­bai pri­si­dė­jo R. Kar­baus­kio ir G. Kil­di­šie­nės san­ty­kių aiš­ki­ni­mas, daž­nai vie­šo­jo­je erd­vė­je ly­di­mas žo­džio „me­las“.

„Štai ir pa­mi­nė­jo­te tą rak­ti­nį žo­dį. No­rė­čiau, kad jo ne­be­bū­tų tie­siog dar­bot­var­kė­se, bet vis tik mes tu­ri­me kal­bė­ti. Pa­sa­ky­siu pa­pras­tai, žmo­nės vis­ką ma­to ir vis­ką su­pran­ta tei­sin­gai, ir mes tu­rė­tu­me vis tik tai ne­sis­lėp­ti, o kal­bė­ti tie­są“, – sa­ko V. Pra­nckie­tis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis neneigia, kad prie smunkančių partijos reitingų labai prisidėjo R. Karbauskio ir G. Kildišienės santykių aiškinimas, dažnai viešojoje erdvėje lydimas žodžio „melas“.

Sei­mo pir­mi­nin­kas ti­ki­si, kad šio­je is­to­ri­jo­je pa­dė­tas taš­kas. Ir pri­si­pa­žįs­ta, kad, sa­vo ka­bi­ne­te su­rin­kęs Vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­ją, par­ei­ka­la­vo iš R. Kar­baus­kio aiš­kių at­sa­ky­mų.

„Aš už­da­viau tie­siog du es­mi­nius klau­si­mus, ar ji trau­kia­si iš par­ti­jos ir ar mes ne­ku­ria­me jai po­li­ti­nės at­ei­ties. Tai ka­dan­gi aš ga­vau to­kius at­sa­ky­mus, aš iš­ėjęs taip ir pa­sa­kiau, kad taip – ji trau­kia­si iš par­ti­jos ir aš džiau­giuo­si, kad ji taip, kaip ža­dė­jo, ir pa­da­rė“, – pri­si­pa­žįs­ta Sei­mo pir­mi­nin­kas.

V. Pra­nckie­tis, re­gis, yra pri­vers­tas rei­ka­lau­ti R. Kar­baus­kio at­sa­ky­mų, nes, pa­gal pa­sku­ti­nes apk­lau­sas, jo rei­tin­gai jau be­ne dvi­gu­bai aukš­tes­ni nei par­ti­jos pir­mi­nin­ko. Pa­gal Sei­mo sta­tu­tą par­la­men­to pir­mi­nin­kas pri­va­lo at­sto­vau­ti vi­soms Sei­mo frak­ci­joms vie­no­dai, o ne vien par­ti­jai, su ku­ria at­ėjo į Sei­mą. Po­li­to­lo­gas T. Ja­ne­liū­nas tei­gia, kad R. Kar­baus­kis par­ti­jai jau nė­ra mo­ra­li­nis au­to­ri­te­tas, to­dėl tai­ky­to­jo vaid­mens te­ko im­tis V. Pra­nckie­čiui.

„Y­ra da­lis frak­ci­jos na­rių, ku­rie ne­la­bai pa­si­ti­ki R. Kar­baus­kiu, o V. Pra­nckie­čio au­to­ri­te­tas vis dėl­to, ma­tyt, yra di­de­lis. Ban­do­ma tie­siog gel­bė­ti si­tua­ci­ją“, – svars­to T. Ja­ne­liū­nas.

Par­ti­jos sąs­kry­dy­je Nai­siuo­se Vals­tie­čiams ža­lie­siems ki­lo iš­ga­nin­ga min­tis – ge­rin­ti pa­šli­ju­sį įvaiz­dį lei­džiant par­ti­nį lai­kraš­tį 300 tūkst. eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu kar­tą ar du per me­tus.

„Čia yra fan­tas­ti­ka, šiuo­lai­ki­nė­je Lie­tu­vo­je ne­ži­nau, koks lei­di­nys tu­ri to­kį ti­ra­žą. Ir kas iš­da­lins tą lai­kraš­tį. Žmo­nės kros­nį gal­būt pa­si­kurs kai­me, bet kas ne­tu­ri kros­nių... Tai ma­nau, kad to­kie da­ly­kai ne­pa­dės. Ar įsi­vaiz­duo­ja­te Do­nal­dą Trum­pą, ku­ris ir­gi guo­džia­si, kad jį ži­niask­lai­da puo­la ir kad jis par­eikš­tų, jog jis stei­gia ne­mo­ka­mą lai­kraš­tį, ku­ria­me aiš­kins sa­vo prog­ra­mas, sa­vo idė­jas, ge­rus dar­bus, t.t. Keis­tai at­ro­do, keis­tai at­ro­do ir vals­tie­čių lai­kraš­tis. Ma­no gal­va, šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je yra funk­ci­jos pa­sis­kirs­ty­tos: ži­niask­lai­da ana­li­zuo­ja, in­for­muo­ja mus, ką da­ro po­li­ti­kai, po­li­ti­kai tu­ri su ži­niask­lai­da su­tar­ti, ki­taip jiems nė­ra ko bū­ti po­li­ti­ko­je“, – sa­ko V. Dumb­liaus­kas.

Ir pa­tys par­ti­jos na­riai abe­jo­ja, ar di­de­li lai­kraš­čių ti­ra­žai ir bran­giai kai­nuo­jan­tys ko­mu­ni­ka­ci­niai spren­di­mai iš­gel­bės Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gą. Yra ge­ro­kai pi­ges­nių spren­di­mų, pa­vyz­džiui, tie­siog at­sip­ra­šy­ti.

„Aš as­me­niš­kai no­riu at­sip­ra­šy­ti Lie­tu­vos žmo­nių už tai, kad mes į po­li­ti­nę dar­bot­var­kę įtrau­kė­me G.Kil­di­šie­nės klau­si­mą. Aš ma­nau, kad vis dėl­to bus at­sik­vo­šė­ta ir bus pa­da­ry­tos iš­va­dos, ir pri­ori­te­tai bus su­sta­ty­ti bū­tent vals­ty­bės ir žmo­nių link­me“, – ti­ki­si P. Urb­šys.