Viktoras Juščenka: Rusijos raumenys – du vamzdžiai
Bu­vęs Ukrai­nos pre­zi­den­tas Vik­to­ras Juš­čen­ka kri­ti­kuo­ja Va­ka­rus ne­pa­kan­ka­mai griež­tai įver­ti­nant Ru­si­jos ke­lia­mą grės­mę ir te­bef­lir­tuo­jant su Krem­liu­mi ener­ge­ti­kos sri­ty­je, tie­siant du­jo­tie­kius, ku­rie, „ne­tu­ri nie­ko bend­ra su po­li­ti­ka“.

Į Vil­nių V. Juš­čen­ka at­vy­ko da­ly­vau­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­te an­tra­die­nį vyks­tan­čio­je aukš­to ly­gio pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus var­do tarp­tau­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Re­gio­ni­nės ly­de­rys­tės at­kū­ri­mas“.

Ko­va tarp ver­go ir lais­vo žmogaus

Bu­vęs Ukrai­nos pre­zi­den­tas sa­kė, kad Eu­ro­po­je šiuo me­tu vyks­ta sep­ty­ni ka­ri­niai konf­lik­tai, še­ši iš ku­rių – že­my­no Ry­tuo­se: Kal­nų Ka­ra­ba­che, Pie­tų Ose­ti­jo­je, Ab­cha­zi­jo­je, Pa­dnies­trė­je, Kry­me, Don­ba­se.

„Jei­gu mū­sų dis­ku­si­jo­se da­ly­vau­tų Wins­to­nas Chur­chil­lis, jis pa­sa­ky­tų: „Ger­bia­mie­ji po­li­ti­kai, pa­si­žiū­rė­ki­te į po­li­ti­nį Eu­ro­pos že­mė­la­pį. Ar ne­ma­to­te ge­le­ži­nės už­dan­gos nuo Bal­ti­jos iki Juo­do­sios jū­ros?“. Prieš 23 me­tus mums sa­kė, kad Azer­bai­dža­ne – vi­daus konf­lik­tas. Prieš 22 me­tus mums ir­gi sa­kė, kad Pa­dnies­trė – tai vi­daus konf­lik­tas. Prieš de­vy­ne­rius me­tus tai, kas vy­ko Gru­zi­jo­je ir Ab­cha­zi­jo­je, mums bu­vo pa­teik­ta kaip vi­di­nis et­ni­nis konf­lik­tas. Da­bar tas pats da­ro­si ir Ukrai­no­je. Ar ne­da­ro­me klai­dos, kai po­li­ti­nia­me lyg­me­ny­je ne­tei­sin­gai ar­ti­ku­liuo­ja­me de­fi­ni­ci­jas? Kiek­vie­na­me šia­me konf­lik­te, ku­rį iš­var­di­jau, ag­re­so­rius yra vie­nas – Ru­si­ja“, – pa­brė­žė jis.

Tai, kas vyks­ta Ry­tų Eu­ro­po­je, yra konf­lik­tas tarp azi­ji­nio men­ta­li­te­to ir eu­ro­pi­nės de­mo­kra­ti­jos, tarp ver­go ir lais­vo žmo­gaus. V. Juš­čen­kos tei­gi­mu, Ukrai­no­je pui­kiai su­pran­ta­ma, kad ag­re­si­jos šal­ti­nis Don­ba­se nė­ra Igo­ris Plot­nic­kis ir Alek­sand­ras Za­char­čen­ko (pir­ma­sis va­do­vau­ja pseu­do Lu­hans­ko liau­dies res­pub­li­kai, o an­tra­sis – ap­si­šau­kė­liš­kai Do­nec­ko liau­dies res­pub­li­kai).

„Sup­ran­ta­me, kad šios gru­puo­tės nė­ra ka­ro šal­ti­nis. Iš ti­krų­jų tas ka­ro šal­ti­nis gy­ve­na Krem­liu­je. Kal­ba­me apie tai for­ma­te „Mins­kas 2“, kur nė vie­no kar­to nie­kas ne­mi­ni žo­džio „Ru­si­ja“, – sa­kė jis.

Va­ka­rams trūks­ta solidarumo

V. Juš­čen­kos tei­gi­mu, Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas nė­ra stip­rus, nė­ra stip­ri ir Ru­si­ja. Anot jo, vals­ty­bė, ku­rios bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas yra ma­žes­nis nei kai ku­rių ge­ro­kai ma­žes­nių Eu­ro­pos vals­ty­bių, ne­ga­li siek­ti įgy­ven­din­ti sa­vo im­pe­ria­lis­ti­nes am­bi­ci­jas.

V. Juš­čen­ka kri­ti­ka­vo di­džią­sias Eu­ro­pos jė­gas, ne­duo­dan­čias de­ra­mo at­kir­čio ka­rą kurs­tan­čiam Krem­liui. Jis svars­tė, kad taip at­si­ti­ko to­dėl, kad Va­ka­rams trūks­ta so­li­da­ru­mo su to­kio­mis ša­li­mis, kaip Ukrai­na ar Gru­zi­ja. Bu­vęs Ukrai­nos pre­zi­den­tas pik­ti­no­si, kad tai, kas vyks­ta Don­ba­se, Va­ka­ruo­se įvar­di­ja­ma kaip Ukrai­nos klau­si­mas, su­prask, kaž­kas, į ką kiš­tis ne­rei­kia.

„Tai so­li­da­ru­mo ne­tu­rė­ji­mas po­li­ti­ko­je. Tai mus pri­ve­da prie dar vie­nos jau­trios po­zi­ci­jos: ne­tu­ri­me so­li­da­raus pla­no, kaip ko­vo­ti su tuo blo­giu, nes Eu­ro­po­je ir ne tik čia, ban­do klaus­ti, pa­gal ką da­bar skam­ba var­pai“, – kal­bė­jo V. Juš­čen­ka.

Dip­lo­ma­ti­jos neužtenka

Jis pa­sa­ko­jo daž­nai gir­din­tis iš po­li­ti­kų, kad nė­ra al­ter­na­ty­vos dip­lo­ma­ti­jai. Po­li­ti­ko nuo­mo­ne, ji – bū­ti­nas ele­men­tas spren­džiant konf­lik­tus, to­kius kaip Don­ba­se, bet ne­vie­nin­te­lis svar­bus. No­rint nu­trauk­ti Krem­liaus kurs­to­mo ka­ro veiks­mus bū­ti­nas ir mi­li­ta­ris­ti­nis, fi­nan­si­nis, eko­no­mi­nis ele­men­tai, sank­ci­jos, hu­ma­ni­ta­ri­nė pa­gal­ba. V. Juš­čen­ka ak­cen­ta­vo, kad Ukrai­no­je šiuo me­tu yra 1,7 mln. pa­bė­gė­lių. Ta­čiau hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos jo ša­lis esą ne­su­lau­kia. „Taip žiū­ri­me į tą tra­ge­di­ją“, – ap­gai­les­ta­vo jis.

Taip pat V. Juš­čen­ka kri­ti­ka­vo Va­ka­rų Eu­ro­pos ener­ge­ti­nę po­li­ti­ką Ru­si­jos at­žvil­giu ir iš šios ša­lies į Vo­kie­ti­ją Bal­ti­jos jū­ros dug­nu ke­ti­na­mą ties­ti du­jo­tie­kį „Nord Stream 2“.

„No­rė­čiau pa­sa­ky­ti kaip post scriptum. Ru­si­jos eko­no­mi­ka – jos ka­ro rau­me­nys. Vie­nas po­li­ti­kas pa­sa­kė, kad ji su­si­da­ro iš dvie­jų vamz­džių – naf­tos ir du­jų. Eu­ro­pa su­var­to­ja 82 proc. Ru­si­jos ener­ge­ti­nių re­sur­sų. Tu­rė­tu­mė­me su­pras­ti, kad tai – pa­grin­di­nis šal­ti­nis fi­nan­suo­ti V. Pu­ti­no po­li­ti­ką. Ste­biu dis­ku­si­ją dėl „Nord Stream 2“, kai sa­ko, kad tai – ne po­li­ti­nis klau­si­mas. Tai – tie­sio­gi­nė po­li­ti­ka, pats efek­ty­viau­sias jos ins­tru­men­tas. Bū­ki­me vie­nin­gi“, – ak­cen­ta­vo V. Juš­čen­ka.